Anotacija arba apibūdinimas

Istorijos ir gretutinės paveldosaugos studijų programa skirta rengti istorikus, paveldosaugininkus, gebančius dirbti intelektinį ir praktinį darbą kultūros, paveldo, turizmo, mokslo, švietimo, viešojo administravimo įstaigose, visuomeninėse ir politinėse organizacijose, kur reikalingos ne tik gilios teorinės, praktinės istorijos žinios, bet ir gebėjimas naudotis jomis.
Stojantysis turi turėti vidurinį išsilavinimą ir vykdyti priėmimo į universitetą konkursines sąlygas.
Būsimieji istorijos, paveldosaugos bakalaurai studijuoja bendruosius universitetinių studijų dalykus, pagrindinės studijų krypties ir (pasirinkusiems) gretutinės studijų krypties dalykus. Studijų programos sąranga yra mišri, derinanti mokymą(si) moduliais ir dalykais.
Istorijos krypties studijos susideda iš keturių bendrų kursų modulių, tokių kaip istorijos studijų pagrindai (studijuojami dalykai: istorijos studijų įvadas, įvadas į kultūros paveldą, socialinių tyrimų metodologijos pagrindai), chronologinė istorija (apima penkis istorinius laikotarpius: nuo senovės Rytų civilizacijų, Antikos iki naujausiųjų laikų), Lietuvos istorijos, istorijos mokslo minties raidos (studijuojami dalykai: istorijos filosofija, istoriografijos paradigmos, kultūros atminties tyrimai ir kt.) bei dviejų gilesnių kursų modulių: tematinė istorija (analizuojama politinė, socialinė ir ekonominė istorija), regioninė ir lokalinė istorija (studijuojami dalykai: sovietinio totalitarizmo studijos, Europos Sąjungos istorija, Baltijos šalių istorija, Šiaulių krašto istorija ir kt.).
Studentai, pasirinkę gretutines paveldosaugos studijas, studijuoja dalykus, reikalingus paveldosaugai išmanyti ir darbti paveldosaugos srityje (studijuojami dalykai: paveldosaugos pagrindai, muziejininkystės pagrindai, Lietuvos paveldosaugos sistema, Lietuvos kultūros paveldo įvairovė, kultūros vadybos pagrindai, tradicinės lietuvių kultūros tyrimai, muziejinė komunikacija ir kt.).
Praktinės studijos: archyvinė praktika, paveldosaugos praktika, archeologijos praktika, žodinės istorijos praktika.
Studijų programa baigiama bakalauro darbu. Baigusiajam suteikiamas istorijos, gretutinis paveldosaugos bakalauro kvalifikacinis laipsnis.
Baigus istorijos studijų programą mokymąsi galima tęsti istorijos, paveldo studijų krypties ir kitų humanitarinių bei socialinių mokslų magistrantūros programose.

Kvalifikacijos aprašas

Istorijos, paveldosaugos gretutinė bakalauro kvalifikacija reikalinga norint dirbti muziejininkais, paveldosaugininkais bei nacionalinių ir regioninių parkų kultūrologais, gidais, archyvistais, kultūros vadybininkais, istorijos ir politikos mokslų mokytojais, konsultantais visuomeninėse ir politinėse organizacijose.
Asmuo, įgijęs istorijos, gretutinę paveldosaugos bakalauro kvalifikaciją, turi:
- gebėti analizuoti bei interpretuoti istorinius šaltinius bei tekstus ir savarankiškai gilinti žinias; analizuoti ir kritiškai vertinti mokslo, kultūros, paveldo, politinius ir socialinius reiškinius, gebėti dalyvauti pilietinės visuomenės ir jos vertybių formavimo procese; planuoti ir organizuoti su paveldo tvarkymu bei pritaikymu susijusius procesus; atsirinkti gerosios patirties pavyzdžius ir kritiškai bei kūrybiškai juos panaudoti.
- žinoti pamatines istorijos, kultūros ir paveldo, politikos mokslų teorines, praktines bei vadybos žinias; būti susipažinus su keliomis teminėmis sritimis; administracinio ir projektinio darbo principus.
- mokėti dirbti atsakingai, savarankiškai ir komandoje, planuoti, organizuoti ir vertinti savo darbą, saugoti istorijos ir kultūros paveldą bei pristatyti jį visuomenei.
Istorijos, gretutinę paveldosaugos bakalauro kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal istorijos studijų programą.
Norintiems siekti istorijos, paveldosaugos bakalauro kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą.
Neformaliuoju ar savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti istorijos specialistais nėra pripažįstami.
Įgiję istorijos, gretutinę paveldosaugos bakalauro kvalifikaciją asmenys gali dirbti paveldosaugos, kultūros vadybos, muziejininkystės, turizmo, viešojo administravimo sektoriuose, visuomeninėse ir politinėse organizacijose.
Įgiję pedagogo kvalifikaciją, gali dirbti bendrojo lavinimo mokyklose istorijos ir politologijos mokytojais.