| Valstybinis kodas: | 62102P104 |
|---|---|
| Kodas pagal ISCED: | 51244 |
| Lygmuo ir/ar tipas: |
Aukštojo mokslo universitetinės studijos
Fizinių mokslų studijų sritis
|
| Pakopa: | Magistratūra |
| Baigimo sertifikatas: | Magistro diplomas |
| Studijų forma/trukmė |
Dieninė: 2 m.
|
Anotacija arba apibūdinimas
Gilinamoji magistrantūros studijų programa skirta rengti eksperimentinės fizikos specialistus, gebančius dirbti su modernia eksperimentine technika ir ją taikyti tyrimuose, siekiant pažinti gamtos dėsnius.
Stojantysis turi vykdyti priėmimo į universitetą konkursines sąlygas.
Studentams, neturintiems fizikos pagrindų, studijų programoje numatyti 2-4 papildomi išlyginamieji studijų dalykai, kuriuos jie turi išklausyti per pirmuosius du semestrus.
Būsimieji eksperimentinės fizikos specialistai studijuoja gilinamojo lygio dalykus: matematinę fiziką, moderniąją optiką, medžiagotyrą, fizikos laboratoriją, kvantinių sistemų teoriją, netiesinę dinamiką, spinduliuotės sąveiką su medžiaga, radioekologiją, radioekologiją, darnų vystymąsi, genetiškai modifikuotus organizmus, fizikinius cheminius tyrimo metodus.
Praktinės studijos vyksta tyrimo darbo ir mokslinės profesinės praktikų metu, kurios organizuojamos VDU bei kitų institucijų mokslinių tyrimų laboratorijose. Praktinių studijų trukmė – 40 val. Jų metu įtvirtinami ir tobulinami mokslinių tyrimų, eksperimentų atlikimo gebėjimai.
Studijų programa baigiama baigiamuoju magistro darbu. Baigusiajam suteikiamas eksperimentinės fizikos magistro kvalifikacinis laipsnis.
Baigus eksperimentinės fizikos studijų programą studijas galima tęsti fizinių mokslų krypties doktorantūros studijų programose.
Eksperimentinės fizikos studijų programa skirta asmenims, turintiems fizikos bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir siekiantiems eksperimentinės fizikos specialisto kvalifikacijos.
Kvalifikacijos aprašas
Fizikos magistro kvalifikacija reikalinga norint dirbti eksperimentinės fizikos specialisto darbą.
Asmuo, įgijęs fizikos magistro kvalifikaciją, turi:
- gebėti dirbti su įvairiais matematikos ir statistikos metodais, valdyti informacines technologijas, analizuoti mus supantį pasaulį, išskirti jame dominuojančius procesus, aprašyti juos modeliais, eksperimentiškai juos patvirtinti ir prognozuoti laukiamus rezultatus, įsisavinti ir diegti naujus tyrimo metodus, aprašyti gautus rezultatus bei pateikti juos Lietuvos ir užsienio konferencijose bei mokslinėje spaudoje;
- žinoti fizikos interdisciplininę sąveiką su kitomis gamtos mokslų kryptimis, matematinę fiziką, moderniąją optiką, medžiagotyrą, radioekologiją, darnų vystymąsi, genetiškai modifikuotus organizmus, fizikinius cheminius tyrimo metodus ;
- mokėti atsakingai ir savarankiškai organizuoti savo darbą, sklandžiai, reikšti savo mintis, logiškai, kritiškai ir konstruktyviai mąstyti, nustatyti problemas ir numatyti jų sprendimo būdus, būti mandagiu, tolerantišku, mokėti išlaikyti savitvardą.
Fizikos magistro kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal eksperimentinės fizikos studijų programą.
Norintiems siekti fizikos magistro kvalifikacijos reikia turėti fizikos, aplinkotyros, biologijos ar chemijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
Neformaliuoju ar savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti eksperimentinės fizikos specialistu nėra pripažįstami.
Įgiję fizikos magistro kvalifikaciją asmenys gali dirbti eksperimentinės fizikos specialistu įvairiose taikomosios fizikos srityse, valstybinėse organizacijose, administruojant ir rengiant įvairius nacionalinius ir tarptautinius projektus bei programas.
| Pavadinimas | Miestas/Savivaldybė | Adresas |
|---|
Komentuoti gali tik registruoti Studijos.lt vartotojai
Aš jau esu ePasas.lt vartotojas Tapti ePasas.lt vartotoju