Anotacija arba apibūdinimas

Plečiamoji studijų programa skirta rengti plataus profilio, aukštos kvalifikacijos fizikos magistrus, kurie turėtų teorines dalyko žinias ir taikomuosius edukologinius gebėjimus, gilintų ir plėstų pažinimą fizikos ir edukologijos mokslų kryptyse bei turėtų moksliniam darbui reikalingų žinių ir įgūdžių, įgytų mokslinių tyrimų ir studijų vienove pagrįstą išsilavinimą.
Stojantysis turi vykdyti priėmimo į universitetą konkursines sąlygas. Neišklausiusiems edukologijos, hodegetikos bei fizikos didaktikos kursų, skiriamos papildomos studijos.
Būsimieji fizikos mokytojai studijuoja plečiamojo lygio dalykus: kvantinių sistemų teoriją, fazinius virsmus, medžiagų tyrimo metodus, pernešimo reiškinius, supažindinami su šiuolaikinės fizikos problemomis; taikomuosius studijų dalykus: statistinį modeliavimą ir analizę, naujausias technologijas fizikos mokymo procese, fizikinių reiškinių kompiuterinį modeliavimą.
Praktika atliekama aukštosios mokyklos aplinkoje. Jos tikslas – ugdyti profesinę (pedagoginę, dalykinę) ir mokslinę kompetenciją. Praktikantai, vadovaujami patyrusių dėstytojų, dirba fizikos laboratorijose, atlieka individualias užduotis, veda praktinius užsiėmimus, rengia mokslinius projektus bei pranešimus. Praktinių studijų trukmė ? 400 val.
Studijų programa baigiama magistro darbu. Baigusiajam suteikiamas fizikos magistro kvalifikacinis laipsnis ir mokytojo profesinė kvalifikacija.
Baigus fizikos magistro studijų programą, studijas galima tęsti fizinių ir socialinių mokslų krypties doktorantūros studijų programose.
Fizikos magistro studijų programa skirta asmenims, turintiems bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir siekiantiems fizikos mokytojo kvalifikacijos.

Kvalifikacijos aprašas

Fizikos magistro laipsnis ir mokytojo kvalifikacija reikalinga norint dirbti aukštesniųjų klasių fizikos mokytojo darbą.
Asmuo, įgijęs fizikos mokytojo kvalifikaciją, turi:
- gebėti įsigilinti į pedagoginius reiškinius ir edukacines veikas, naujas mokslo teorijas, mokymo metodus ir technologijas, kurti naujas žinias ir jomis paremtas kompetencijas, atpažinti naujas problemas, teoriškai jas analizuoti bei planuoti sprendimų strategijas, stebėti fizikinius vyksmus, planuoti ir savarankiškai atlikti mokslinį tyrimą, susieti eksperimentinius rezultatus su teoriniais modeliais, argumentuotai paaiškinti tyrimų rezultatus, daryti išvadas, parinkti tinkamus matematinius metodus ir taikyti juos fizikinėms problemoms spręsti, naudotis informacinėmis technologijomis, kurti ir analizuoti profesinėje veikloje naudojamų fizikinių reiškinių modelius, atlikti pedagoginei veiklai reikalingus taikomuosius darbus, plėtoti ir taikyti dalykines koncepcijas ir principus;
- žinoti specialiųjų fizikos dalykų koncepcijas bei dėsningumus, jų plėtotes ir taikymus, mokslinio tyrimo metodologiją, edukologiją, universitetinę bei fizikos didaktiką, matematikos ir informatikos priemones, jų naudojimą fizikos reiškinių analitiniam ir skaitiniam aprašymui bei modeliavimui, naujas ir reikšmingas mokslinių tyrimų ir plėtros problemas;
- mokėti atsakingai ir savarankiškai organizuoti savo darbą, sklandžiai, reikšti savo mintis, logiškai, kritiškai ir konstruktyviai mąstyti, nustatyti problemas ir numatyti jų sprendimo būdus, būti mandagiu, tolerantišku, mokėti išlaikyti savitvardą.
Fizikos magistro laipsnį ir mokytojo kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal fizikos magistrantūros studijų programą.
Norintiems siekti fizikos magistro laipsnio ir mokytojo kvalifikacijos reikia turėti bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
Neformaliuoju ar savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti fizikos mokytoju nėra pripažįstami.
Įgiję fizikos magistro laipsnį ir mokytojo kvalifikaciją asmenys gali dirbti aukštesniųjų klasių fizikos mokytoju bendrojo lavinimo mokyklose, mokslo darbuotoju gimnazijose, kolegijose, kitose aukštosiose mokyklose, įvairiose švietimo bei mokslo institucijose, valstybinėse bei komercinėse struktūrose.