Anotacija arba apibūdinimas

Gilinamoji lietuvių kalbotyros studijų programa skirta rengti lietuvių kalbotyros specialistus, lingvistus, gebančius analizuoti kalbos reiškinius įvairiais aspektais, pasirenkant tinkamiausią lingvistikos kryptį, taikant įvairius tyrimo metodus, gebančius pastebėti ir analizuoti baltų kalbų bendrybes ir skirtumus, vertinti ir inventorinti įvairius kalbos reiškinius remiantis kalbos priemonių tipologija bei kalbos raidos dėsningumais; taikyti funkcinių stilių tekstų analizės principus praktinėje veikloje.
Stojantysis turi vykdyti priėmimo į universitetą konkursines sąlygas.
Būsimieji lietuvių kalbotyros magistrai studijuoja gilinamuosius lietuvių bei baltų kalbotyros dalykus: lingvistikos kryptis ir metodus, etnolingvistiką, baltų kalbų istoriją, istorinę dialektologiją, lietuvių kalbos frazeologiją, semasiologijos pagrindus, pragmatinę stilistiką, terminologijos pagrindus, senuosius lietuvių rašto paminklus.
Praktinės studijos nenumatytos.
Studijų programa baigiama baigiamuoju magistro darbu. Baigusiajam suteikiamas filologijos magistro kvalifikacinis laipsnis.
Baigus lietuvių kalbotyros studijų programą studijas galima tęsti humanitarinių mokslų srities doktorantūros studijų programose.
Lietuvių kalbotyros studijų programa skirta asmenims, turintiems bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir siekiantiems tapti lietuvių kalbotyros specialistais.

Kvalifikacijos aprašas

Filologijos magistro kvalifikacinis laipsnis reikalingas norint dirbti redaktoriaus, kalbos tvarkytojo, žurnalisto ar mokslinio darbuotojo darbą.
Asmuo, įgijęs filologijos magistro kvalifikacinį laipsnį, turi:
- gebėti analizuoti kalbos reiškinius įvairiais aspektais, matyti kalbą kaip kultūros reiškinį, kūrybiškai analizuodamas bei interpretuodamas kalbinę medžiagą pastebėti ir apibendrinti tautos kultūros apraiškas: nusakyti tos kalbos vartotojų mąstymo strategijas, elgesio normas, moralinių vertybių sistemą, pasirinkti tinkamas strategijas komunikacijai, pastebėti ir analizuoti baltų kalbų bendrybes ir skirtumus, vertinti įvairius kalbos reiškinius, taikyti funkcinių stilių tekstų analizės principus praktinėje veikloje, paaiškinti tarmėse vartojamų fonetinių, morfologinių ir sintaksinių variantų kilmę, kalbos sistemos elementų kitimo priežastis ir pagrindines raidos kryptis, lyginti įvairius terminus ir nustatyti jų taisyklingumą bei tinkamumą, lyginti įvairių baltų kalbų tekstus;
žinoti pagrindinius šiuolaikinės lingvistikos bruožus, terminų kūrimo principus bei jų tyrinėjimo tradiciją, įvairius baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų santykių modelius;
- mokėti atsakingai ir savarankiškai organizuoti savo darbą, nuosekliai ir aiškiai reikšti savo mintis, kritiškai ir konstruktyviai mąstyti, būti mandagiu, komunikabiliu, tolerantišku, mokėti išlaikyti savitvardą ir efektyviai valdyti konfliktus.
Filologijos magistro kvalifikacinį laipsnį galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal lietuvių filologijos studijų programą.
Norintiems siekti filologijos magistro kvalifikacinio laipsnio reikia turėti filologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
Neformaliuoju ar savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti lietuvių kalbos specialistais nėra pripažįstami.
Įgiję filologijos magistro kvalifikacinį laipsnį asmenys gali dirbti redaktoriais leidyklose, kalbos tvarkytojais savivaldybėse, žurnalistais laikraščių redakcijose, radijuje ir televizijoje, dirbti mokslinį-tiriamąjį ar mokslinį-taikomąjį kalbotyros darbą.