| Valstybinis kodas: | 62106S102 |
|---|---|
| Kodas pagal ISCED: | 51231 |
| Lygmuo ir/ar tipas: |
Aukštojo mokslo universitetinės studijos
Socialinių mokslų studijų sritis
|
| Pakopa: | Magistratūra |
| Baigimo sertifikatas: | Magistro diplomas |
| Studijų forma/trukmė |
Dieninė: 2 m.
Vakarinė: 2 m.
Neakivaizdinė: 2 m.
|
Anotacija arba apibūdinimas
Gilinamoji magistrantūros studijų programa skirta parengti studentą nepriklausomai psichologo profesinei praktikai pedagoginės psichologijos srityje bei moksliniam tiriamajam darbui.
Stojantysis turi įvykdyti priėmimo į universitetą konkursines sąlygas.
Būsimieji psichologai studijuoja gilinamojo lygio dalykus: vaiko psichologinį įvertinimą, vaiko konsultavimą ir psichoterapiją, asocialaus elgesio psichologiją, karjeros psichologiją, mokymosi negales, psichologo darbą švietimo sistemoje, vaiko raidos sutrikimus ir jų korekciją, ugdymo psichologiją, intelekto įvertinimą, mokslinio darbo metodologiją.
Praktinių studijų metu atliekama prižiūrima praktika, kuriai vadovauja kvalifikuotas psichologas. Praktikos trukmė – 400 val. Jų metu įtvirtinami ir tobulinami bendravimo su vaikais, tyrimų atlikimo ir kiti gebėjimai.
Studijų programa baigiama magistro baigiamuoju darbu. Baigusiajam suteikiamas psichologijos magistro kvalifikacinis laipsnis.
Baigus pedagoginės psichologijos studijų programą, studijas galima socialinių mokslų srities doktorantūros studijų programose.
Pedagoginės psichologijos studijų programa skirta asmenims, turintiems psichologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
Kvalifikacijos aprašas
Psichologijos magistro kvalifikacinis laipsnis reikalingas norint dirbti pedagogo-psichologo darbą.
Asmuo, įgijęs psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį, turi:
- gebėti savarankiškai spręsti problemas, kylančias psichologui ugdymo ir su ugdymu susijusiose srityse: nustatyti klientų (individų, grupių, organizacijų) problemas ir poreikius, tinkamai parinktais metodais atlikti jų psichologinį įvertinimą, planuoti ir vykdyti įvairias psichologinio poveikio priemones, o taip pat savarankiškai vykdyti mokslinius tyrimus, leidžiančius įvertinti psichologinio poveikio priemonių efektyvumą;
- žinoti vaikų ir paauglių psichinės raidos ypatumus ir jos sutrikimus, psichologo darbo švietimo sistemoje ypatumus, psichologinio įvertinimo teorijas ir technikas (jų tarpe ir raidos sutrikimų, mokymosi negalių, asocialaus elgesio įvertinimo technikas), įvairias psichologinio konsultavimo teorijas ir metodus, turėti pakankamai žinių mokslinio darbo planavimo, duomenų rinkimo, kokybinės ir kiekybinės analizės atlikimo, duomenų interpretavimo srityse;
- mokėti atsakingai ir savarankiškai organizuoti savo darbą, sklandžiai, nuosekliai ir aiškiai reikšti savo mintis, analitiškai, kritiškai ir konstruktyviai mąstyti, būti objektyviu, mandagiu, komunikabiliu, tolerantišku, mokėti išlaikyti savitvardą.
Psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal pedagoginės psichologijos studijų programą.
Norintiems siekti psichologijos magistro kvalifikacinio laipsnio reikia turėti psichologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
Neformaliuoju ar savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti psichologu nėra pripažįstami.
Įgiję psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį asmenys gali dirbti pedagogu-psichologu visose švietimo institucijose, pedagoginėse-psichologinėse tarnybose, vaikų ir šeimos konsultavimo centruose, vaiko teisių apsaugos tarnybose, socialinės paramos institucijose, profesinės karjeros centruose ir kitose tarnybose, kur dirbamas ugdomasis darbas.
| Pavadinimas | Miestas/Savivaldybė | Adresas |
|---|
Komentuoti gali tik registruoti Studijos.lt vartotojai
Aš jau esu ePasas.lt vartotojas Tapti ePasas.lt vartotoju