Anotacija arba apibūdinimas

Gilinamoji magistrantūros studijų programa skirta rengti specialistus, sugebančius taikyti socialinės psichologijos teorines ir praktines žinias socialinių tyrimų institucijose, ugdymo ir reabilitacinėse įstaigose bei programose, socialinės globos ir rūpybos institucijose, vaiko teisių apsaugos tarnybose, šeimų, krizių centruose, socialinių paslaugų, švietimo, mokymo ir ugdymo įstaigose.
Stojantysis turi vykdyti priėmimo į universitetą konkursines sąlygas.
Būsimieji socialiniai psichologai studijuoja gilinamojo lygio dalykus: taikomąją socialinę psichologiją, raidos psichopatologiją, vaiko psichologinį įvertinimą ir konsultavimą, statistinės analizės metodus, psichologinių mokslinių tyrimų metodologiją, socialinius konfliktus, jų dinamiką ir valdymą, civilinę ir darbo teisę, suaugusiųjų psichopatologiją, neįgalių asmenų socializaciją, asmenybės psichologinį įvertinimą, tarpininkavimą konfliktų sprendimo procese, psichodinaminę psichoterapiją, kognityvinę psichoterapiją, priklausomybių psichologiją ir kitus dalykus.
Atliekama praktika. Praktinių studijų trukmė - 400 val. Jų metu įtvirtinami ir tobulinami svarankiško darbo organizavimo, psichologinio įvertinimo, konsultavimo, profilaktinio darbo ir kiti gebėjimai.
Studijų programa baigiama baigiamuoju magistro darbu. Baigusiajam suteikiamas psichologijos magistro kvalifikacinis laipsnis.
Baigus socialinės psichologijos studijų programą, studijas galima tęsti socialinių mokslų srities doktorantūros studijų programose.
Socialinės psichologijos programa skirta asmenims, turintiems psichologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir siekiantiems savarankiškai dirbančio psichologo kvalifikacijos.

Kvalifikacijos aprašas

Psichologijos magistro kvalifikacija reikalinga norint dirbti socialinio psichologo darbą.
Asmuo, įgijęs psichologijos magistro kvalifikaciją, turi:
- gebėti kritiškai analizuoti mokslinę literatūrą, naudoti kiekybinius ir kokybinius socialinės psichologijos tyrimo bei statistinės analizės metodus, konsultuoti ir įvertinti vaiką ir suaugusį žmogų, analizuoti ir tyrinėti įvairių socialinių grupių dinamiką, jų narių nuostatas, įsitikinimus, kognityvines schemas, stereotipus, lyderystės, altruizmo, agresijos reiškinius, asocialų elgesį, socialinę atskirtį, modeliuoti perkeliamuosius gebėjimus, įgalinančius taikyti psichologijos žinias ir metodus įvairių socialinių ir visuomenės problemų sprendimui, tyrinėti, vertinti, analizuoti vykstančius socialinius pokyčius, jų mechanizmus ir dėsningumus, teikti socialinių reiškinių raidos prognozes, atsižvelgiant į konkrečią šalies kultūrinę aplinką, jos išteklius, tradicijas, socialinę antropologiją;
- žinoti socialinės psichologijos teorines koncepcijas ir paradigmas, civilinės teisės ir darbo teisės pagrindus, kognityvinės ir psichodinaminės psichoterapijų taikymo metodus;
- mokėti atsakingai, savarankiškai ir greitai organizuoti savo darbą, logiškai ir analitiškai mąstyti, efektyviai bendrauti, lanksčiai ir kūrybiškai vertinti reiškinius, būti taktišku, mandagiu, kruopščiu ir sąžiningu.
Psichologijos magistro kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal socialinės psichologijos studijų programą.
Norintiems siekti psichologijos magistro kvalifikacijos reikia turėti psichologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
Neformaliuoju ar savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti socialiniu psichologu nėra pripažįstami.
Įgiję psichologijos magistro kvalifikaciją asmenys gali dirbti socialiniu psichologu socialinių tyrimų institucijose, ugdymo ir reabilitacinėse įstaigose ir programose, socialinės globos ir rūpybos institucijose, vaiko teisių apsaugos tarnybose, šeimų, krizių centruose, socialinių paslaugų, švietimo, mokymo ir ugdymo įstaigose.