Anotacija arba apibūdinimas

Gilinamoji matematikos magistrantūros studijų programa skirta rengti matematikos magistrus, gebančius dirbti mokslinį tiriamąjį darbą matematikos ir su ja susijusiose veiklos srityse, dėstyti matematiką kolegijose bei universitetuose.
Stojantysis turi vykdyti priėmimo į universitetą sąlygas.
Būsimieji matematikos magistrai studijuoja gilinamojo lygio dalykus: sluoksniuotų erdvių sietis, harmoninę analizę, abstrakčiąją algebrą, atsitiktinius procesus, tikimybių teoriją ir statistiką, tiesinius operatorius ir taikomuosius studijų dalykus: duomenų analizę ir eksperimento planavimą, pasirenkamuosius algebros, geometrijos dalykus.
Asmenys, kurie bakalauro studijų metu nebuvo įgiję mokytojo kvalifikacijos, studijuodami magistrantūroje papildomai dar gali studijuoti pedagogikos, psichologijos, dalyko didaktikos dalykus ir atlikti pedagoginę praktiką (iš viso papildomų 40 kreditų).
Praktinės studijos vyksta dviem etapais: darbas laboratorijose ir kompiuterinėse klasėse universitete ir tiriamoji praktika mokymo arba mokslo institucijose. Praktinių studijų trukmė ? 29 savaitės. Jų metu įtvirtinami ir tobulinami mokslinio darbo įgūdžiai, praktiškai išbandomi sugebėjimai dėstant matematiką universitete.
Programa baigiama magistro darbu. Baigusiajam suteikiamas matematikos magistro kvalifikacinis laipsnis ir, jei buvo papildomai studijuoti pedagoginiai dalykai, mokytojo profesinė kvalifikacija.
Baigus matematikos magistrantūros studijų programą studijas galima tęsti fizinių arba socialinių mokslų krypties doktorantūros studijų programose.
Matematikos magistrantūros studijų programa skirta asmenims, turintiems matematikos bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir siekiantiems tapti matematikos magistrais.

Kvalifikacijos aprašas

Matematikos magistro laipsnis ir mokytojo kvalifikacija reikalinga norint dirbti matematikos dėstytojo, mokslo darbuotojo darbą.
Asmuo, įgijęs matematikos magistro laipsnį ir mokytojo kvalifikaciją, turi:
- gebėti organizuoti ir atlikti matematikos mokslinius tyrimus, atskleisti tiriamojo objekto kiekybines ir kokybines savybes, taikyti įvairias teorines ir eksperimentines tyrimo metodikas, gebėti veikti žinių ir informacijos sraute, naudojantis pažangiais tyrimo metodais ir informacinėmis technologijomis, apibendrinti, aprašyti ir skelbti tyrimo rezultatus;
- žinoti šiuolaikines algebros, geometrijos, funkcijų teorijas, tikimybių teorijas ir statistikos teorijas, įvairius tyrimo organizavimo principus ir metodus, ugdymo teorijas;
- mokėti atsakingai ir savarankiškai organizuoti savo darbą, sklandžiai, reikšti savo mintis, logiškai, kritiškai ir konstruktyviai mąstyti, nustatyti problemas ir numatyti jų sprendimo būdus, būti mandagiu, tolerantišku, mokėti išlaikyti savitvardą.
Matematikos magistro laipsnį ir mokytojo kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal matematikos magistrantūros studijų programą.
Norintiems siekti matematikos magistro laipsnio ir mokytojo kvalifikacijos reikia turėti matematikos mokslų srities bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
Neformaliuoju ar savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti matematiku nėra pripažįstami.
Įgiję matematikos magistro laipsnis ir mokytojo kvalifikaciją asmenys gali dirbti matematikos dėstytojais kolegijose ir universitetuose bei mokslo darbuotojais universitetų, mokslo institutų ir centrų laboratorijose.