Anotacija arba apibūdinimas

Mmagistrantūros studijų programa skirta rengti plataus akiračio ir aukštos kvalifikacijos biotechnologijos magistrus, turinčius gilių fundamentalių augalų biotechnologijos žinių, gebančius plėtoti biotechnologijos tyrimus ir veiksmingai juos naudoti Lietuvos ūkio konkurencingumui didinti.
Studijų programa specializacijų neturi.
Stojantysis turi turėti agronomijos krypties ar kitų artimų biomedicinos mokslų studijų krypčių bakalauro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstančią profesinę kvalifikaciją ir vykdyti priėmimo į universitetą konkursines sąlygas.
Būsimieji biotechnologijos magistrai studijuoja 5 privalomuosius gilinamojo lygio teorinius dalykus: ląstelės biologiją, eukariotų molekulinę genetiką, augalų agrobiologinį potencialą, GMO panaudojimą ir aplinką, augalų biotechnologiją, 4 privalomuosius taikomuosius dalykus: molekulinių žymenų metodus, bioinformatiką ir biomodeliavimą, augalų genų inžineriją, augalų genetinės įvairovės didinimą biotechnologiniais metodais bei 9 pasirenkamuosius dalykus - alternatyvas. Praktika nenumatyta.
Studijų programa baigiama baigiamuoju magistro darbu. Baigusiajam suteikiamas biotechnologijos magistro kvalifikacinis laipsnis.
Baigus Agrobiotechnologijos studijų programą, studijas galima tęsti biomedicinos ar technologijos mokslų sričių doktorantūroje.

Kvalifikacijos aprašas

Asmuo, turintis biotechnologijos magistro laipsnį, įgis:

funkcines kompetencijas -
- gebės taikyti įgytas agrobiotechnologijos žinias žemės ūkio augalų fundamentaliuosiuose ir taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose;
- gebės taikyti augalų biotechnologijos tyrimo metodus selekcinėse programose, kuriant atsparias šalčiui, ligoms, kenkėjams ir kt. veisles; įgys biotechnologinių tyrimų planavimo ir atlikimo kompetencijas;
- gebės mokslinio-tiriamojo darbo rezultatus diegti praktikoje;
- gebės analizuoti ir valdyti agrobiotechnologinius procesus, prognozuoti jų raidą.

pažintines kompetencijas -

- įgys fundamentalių žinių apie augalų ontogenezės genetinį determinavimą;
- pagilins žinias apie augalų ontogenezės eigos valdymą ir reguliavimą;
- pagilins žinias apie augalų dauginimą in vitro sistemoje, in vitro technologijas augalų selekcijoje;
- žinos pagrindinius augalų biotransformacijos principus ir genų inžinerijos metodų panaudojimo galimybes;

bendrąsias kompetencijas -

- mokės ugdyti savo ir kitų kūrybinį novatoriškumą;
- gebės kritiškai vertinti naujas idėjas moksliniuose tyrimuose, priimti sprendimus esant ribotai informacijai;
- gebės atpažinti spręstinas agrobiotechnologijos problemas bei kūrybiškai įvertinti galimus problemų sprendimo būdus;
- gebės planuoti, organizuoti ir vertinti savo darbą;
- mokės dalykiškai bendrauti su kolegomis ir kitais asmenimis, sprendžiant mokslinių tyrimų bei gamybines problemas.

Biotechnologijos magistro kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose magistrantūros studijas pagal Agrobiotechnologijos ar kitas biotechnologijos krypties studijų programas.
Norintiems siekti biotechnologijos magistro kvalifikacijos reikia turėti agronomijos ar biomedicinos mokslų studijų kitų artimų krypčių bakalauro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstančią profesinę kvalifikaciją ir vykdyti priėmimo į universitetą konkursines sąlygas.
Neformaliuoju ar savaiminiu būdu įgyta kvalifikacija nepripažįstama.
Įgiję biotechnologijos magistro kvalifikaciją asmenys gali dirbti biotechnologijos specialisto darbą taikomosios veiklos sektoriuje - agrarinio, biologinio profilio mokslo ir studijų institucijose, pramoninės ir žemės ūkio biotechnologijos įmonėse, konsultavimo ir ekspertizės tarnybose, tarptautinėse organizacijose, kitose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose bei organizacijose arba tęsti studijas doktorantūroje.