Anotacija arba apibūdinimas

Gilinamoji magistrantūros studijų programa skirta rengti pagilintų vystymosi psichologijos žinių turintį psichologą praktiką, gebantį integruoti psichologijos ir edukologijos žinias švietimo, ugdymo ir psichologinės pagalbos paslaugas teikiančiose įstaigose. Stojantysis turi vykdyti priėmimo į universitetą konkursines sąlygas. Būsimieji psichologijos magistrai studijuoja gilinamojo lygio dalykus: raidos linijų įvairovė ir tyrimų metodologiją, vystymosi sutrikimų priežastis, psichologinį įvertinimą ir konsultavimą, kūrybiškumo ugdymo programas ir kt.; taikomuosius studijų dalykus: karjeros psichologiją, atlieka tiriamąją praktiką, taip pat rengia magistro darbą.. Asmenys, kurie bakalauro studijų metu nebuvo įgiję mokytojo kvalifikacijos, papildomai gali ją įgyti studijuodami pedagogikos, psichologijos ir dalyko didaktikos dalykus ir atlikę pedagoginę praktiką (iš viso papildomai 40 kreditų). Praktinės studijos vyksta dviem etapais: darbas auditorijose ir tiriamoji praktika mokymo / mokslo institucijose, psichologinės pagalbos paslaugas teikiančiose įstaigose. Praktinių studijų trukmė 16 savaičių. Jų metu susipažįstama su šiuolaikiniais psichologiniais tyrimais, įtvirtinami ir tobulinami mokslinio bei praktinio darbo įgūdžiai. Studijų programa baigiama baigiamuoju magistro darbu. Baigusiajam suteikiamas psichologijos magistro kvalifikacinis laipsnis ir, jei buvo papildomai studijuoti pedagoginiai dalykai, mokytojo profesinė kvalifikacija. Baigus psichologijos magistrantūros studijų programą, studijas galima tęsti socialinių mokslų srities doktorantūros studijų programose. Psichologijos studijų programa skirta asmenims, turintiems psichologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir siekiantiems tapti psichologijos magistrais.

Kvalifikacijos aprašas

Psichologijos magistro laipsnis reikalingas norint dirbti psichologo, psichologijos dėstytojo, mokslo darbuotojo darbą. Asmuo, įgijęs psichologijos magistro laipsnį ir mokytojo kvalifikaciją, turi: - gebėti organizuoti ir atlikti psichologinius tyrimus, identifikuoti bei įvertinti biologinės, pažintinės ir psichosocialinės raidos ypatumus, suprasti asmenybės funkcionavimą bei raidos procesus ir dėsningumus konkrečiose augančio žmogaus elgsenos apraiškose, veikti žinių ir informacijos sraute, naudojantis pažangiais tyrimo metodais ir informacinėmis technologijomis, apibendrinti, aprašyti ir skelbti tyrimo rezultatus; - žinoti šiuolaikinių psichologijos teorijų aprašomus procesus, pagilintą vystymosi psichologiją, įvairių tyrimų organizavimo principus, asmenybės funkcionavimo ir raidos ypatumus visuose amžiaus tarpsniuose; - mokėti atsakingai, savarankiškai ir greitai organizuoti savo darbą, logiškai ir analitiškai mąstyti, efektyviai bendrauti, lanksčiai ir kūrybiškai vertinti reiškinius, būti taktišku, mandagiu, kruopščiu ir sąžiningu Psichologijos magistro laipsnį galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal psichologijos magistrantūros studijų programą. Norintiems siekti psichologijos magistro laipsnio reikia turėti psichologijos mokslų srities bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Neformaliuoju ar savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti psichologu nėra pripažįstami. Įgiję psichologijos magistro laipsnį asmenys gali dirbti psichologijos mokytojais gimnazijose arba profesinėse mokyklose, dėstytojais kolegijose ir universitetuose bei mokslo darbuotojais universitetų, mokslo institutų ir centrų laboratorijose, dirbti psichologinę pagalbą teikiančiose įstaigose.