Anotacija arba apibūdinimas

Kultūros studijų programa moko būsimus etninių, populiariosios ir aukštosios kultūros kritikus, analitikus ir vadybininkus kultūros srityje, kurie gebės vykdyti mokslinius tyrimus, tarptautinius projektus užtikrindami kultūrinių ir subkultūrinių procesų įvairovę, darnią raidą ir tarpkultūrinių santykių harmonizaciją.
Stojantysis turi turėti bakalauro laipsnį ir vykdyti priėmimo į universitetą konkursines sąlygas.
Studentams, neturintiems filosofijos, kultūros istorijos pagrindų ar išplėstinių istorijos ir filosofijos studijų programoje numatyti 2 papildomi studijų dalykai, kuriuos jie turi išklausyti per pirmuosius du semestrus: filosofijos pagrindai, kultūros istorijos pagrindai.
Būsimieji kultūros studijų magistrai studijuoja šiuos dalykus: kultūrą ir praktinę politiką, identitetų transformaciją ir kultūrą, populiariąsias kultūros studijas, vykdo kultūrinių ir kūrybinių industrijų bei subkultūrų studijų tiriamuosius projektus, lyginamąją kultūrų idėjų istoriją, kultūros semiotiką ir kt.
Studijų programa baigiama baigiamuoju magistro darbu. Baigusiajam suteikiamas kultūrologijos magistro laipsnis.
Baigus kultūros studijų programą studijas galima tęsti humanitarinių ir socialinių mokslų krypties doktorantūros studijų programose.

Kvalifikacijos aprašas

Kultūrologijos magistro kvalifikacija reikalinga norint dirbti kultūros analitikais, meno kritikais, kultūros renginių organizatoriais.
Asmuo, įgijęs kultūrologijos magistro kvalifikaciją, turi:
- gebėti vertinti kultūros procesus, atlikti jų mokslinius tyrimus, plėtoti tarpkultūrinį bendradarbiavimą ir vykdyti tarpkultūrinius projektus, juos administruoti, taikyti kultūros studijų žinias edukaciniais tikslais, plėtoti kultūros kritiką, rašant publicistinius ir mokslinius kritinius straipsnius, renginių recenzijas ir taip skatinti kultūros ir vartojimo kokybę.
- žinoti visa tai, kas reikalinga teorinėms klasikinėms kultūros studijoms: kultūrologijos, paveldosaugos, sociokultūrinės antropologijos, lyginamosios kultūrų idėjų, atskirų meno sričių istorijų, populiariosios kultūros studijų ir kūrybinių industrijų teorines žinias. Jos leidžia analizuoti šiuolaikinius kultūrinius procesus, įvertinti jų tapatumą, autentiškumą, sąsajas su Lietuvos bei Europos kultūra ir istorija.
- mokėti būti pakančiam ir imliam kultūrinei įvairovei, dirbti atsakingai, savarankiškai, planuoti, organizuoti ir vertinti savo darbą, efektyviai empatiškai bendrauti su kolegomis ir klientais.
Kultūrologijos magistro kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal kultūros studijų programą.
Norintiems siekti kultūrologijos magistro kvalifikacijos reikia turėti ne žemesnį kaip bakalauro laipsnį.
Neformaliuoju ar savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti kultūros sferoje nėra pripažįstami.
Įgiję kultūrologijos magistro kvalifikaciją asmenys gali dirbti žiniasklaidoje - spaudoje, TV ir radijuje, internetinėje žiniasklaidoje, kultūros, menų, mokymo, viešųjų ryšių, reklamos institucijose ir organizacijose.