| Valstybinis kodas: | 653X11005 |
|---|---|
| Kodas pagal ISCED: | 52114 |
| Lygmuo ir/ar tipas: |
Aukštojo mokslo neuniversitetinės studijos
Socialinių mokslų studijų sritis
|
| Studijų forma/trukmė |
Dieninė: 3 m.
Vakarinė: 3 m.
Neakivaizdinė: 3 m.
|
Anotacija arba apibūdinimas
1. Programos tikslai
1.1. Sugebėti pažinti ir analizuoti įvairaus amžiaus tarpsnių žmogaus anatominius, fiziologinius ir psichologinius ypatumus.
1.2. Gebėti kurti visapusiškai saugią vaiko aplinką.
1.3. Gebėti patenkinti miego, judėjimo, maitinimosi, poilsio, fizinio ir psichinio saugumo ir kitus esminius vaiko poreikius.
1.4. Išmanyti socialinių vaiko poreikių raidą bei gebėti juos tenkinti bei veikti.
1.5. Pažinti dažnesnius vaikų fizinės, psichinės bei socialinės raidos sutrikimus, suprasti jų priežastis.
1.6. Išmanyti vaikų raidos sutrikimo kompensacijos, korekcijos, reabilitacijos metodus ir būdus, gebėti juos taikyti ugdymo procese.
2.1. Žinoti vaiko psichinės ir fizinės sveikatos saugojimo ir stiprinimo principus bei priemones ir gebėti jais naudotis ugdymo procese.
2.2. Gebėti numatyti ir taikyti vaiko sveikatos prevencijos priemones.
2.3. Išmanyti ligas, kuriomis dažniausiai serga vaikai, atpažinti jų požymius, mokėti suteikti pirmąją pagalbą.
3.1. Žinoti ir gebėti analizuoti asmenybės ir jos psichikos struktūrą, įvairius psichikos reiškinius, jų ypatumus ir dėsningumus.
3.2.Nusimanyti apie ikimokyklinio amžiaus vaiko pažintinės, socialinės, emocinės, fizinės raidos prielaidas, dėsningumus bei raišką.
3.3.Išmanyti pagrindinius vaikų raidos ir poreikių tyrimo metodus ir gebėti jais naudotis.
4.1. Išmanyti ugdymo proceso specifiką: paskirtį, prasmę, galimą poveikį ir rezultatus.
4.2. Gebėti diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo procesą.
4.3. Gebėti modeliuoti ikimokyklinio ugdymo turinį, būdus ir metodus.
4.4. Gebėti kryptingai puoselėti įvairias vaikų veiklos sritis integruojant ugdymo procesą.
4.5. Suvokti žaidimo svarbą vaiko raidai ir jo ugdymui.
4.6. Išmokti vertinti kiekvieną vaiką kaip unikalų individą.
4.7. Gebėti padėti vaikui pajusti savo galimybes ir vertę.
4.8. Gebėti stebėti, analizuoti, vertinti įvairią vaikų veiklą, daryti jai poveikį.
4.9. Gebėti puoselėti vaikų savarankiškumą ir kūrybinę potenciją, ugdyti kūrybinius įvairios vaiko raiškos gebėjimus.
5.1. Išmanyti kultūrinių, socialinių, ekonominių aplinkos veiksnių poveikį individui.
5.2. Žinoti ir gebėti taikyti stimuliuojančios, funkcionalios, estetiškos vaikų ugdymo aplinkos kūrimo bendruosius principus ir jos kūrimo variantus skirtingose ugdymo sistemose.
5.3. Mokėti sudaryti sąlygas vaiko individualybei skleistis.
6.1. Gebėti grįsti pedagoginę sąveiką ir ugdymo turinį bendrosiomis žmonijos vertybėmis.
6.2. Gebėti numatyti ir organizuoti ugdomąjį poveikį garantuojant vaikų veiklos natūralumą.
6.3. Gebėti ugdyti vaikų bendravimo ir bendradarbiavimo kompetenciją įvairiose veiklos srityse.
7.1. Žinoti socialinės ir kultūrinės integracijos būdus ir metodus bei vaikų sociokultūrinės integracijos specifiką.
7.2. Gebėti plėtoti asmenybės ryšius su sociokultūrine aplinka, daryti jai poveikį.
7.3. Gebėti ugdyti vaikų bendravimo ir bendradarbiavimo kompetenciją įvairiose srityse.
8.1. Išmanyti Lietuvos ir pasaulio kultūros procesus.
8.2. Susipažinti su Lietuvos kultūros raidos etapais, gebėti vertinti Lietuvos kultūros reiškinius Europos kultūros kontekste.
8.3. Žinoti Lietuvos ir pasaulio pedagoginės minties raidos bruožus, svarbiausias kryptis, praeities ir dabarties tendencijas.
8.4. Gebėti šia informacija naudotis savo gyvenime bei ugdymo procese.
9.1. Išmokti įvairių bendravimo ir bendradarbiavimo su šeima būdų bei gebėti juos taikyti.
9.2. Gebėti kurti konstruktyvaus bendradarbiavimo situacijas.
9.3. Gebėti įtraukti šeimą į aktyvią ir rezultatyvią sąveiką siekiant bendro tikslo.
10.1. Suvokti šeimos funkcijų svarbą visuomenės ir individo raidai.
10.2. Gebėti planuoti, vykdyti ir analizuoti profesinius taikomuosius tyrimus.
10.3. Gebėti pažinti ugdytinio šeimą, jos gyvenimo būdą, tradicijas ir atsižvelgti į vaiko ugdymo šeimoje specifiką, vaiko patyrimą, įpročius, nuostatas.
10.4. Žinoti pagrindinius paramos šeimai būdus ir paramą teikiančias institucijas.
10.5. Žinoti pagrindines ugdytojų ir ugdytinių teises ir pareigas.
10.6. Gebėti organizuoti pedagoginį-psichologinį tėvų bei visuomenės švietimą.
10.7. Vertinti šeimą kaip lygiavertį ugdymo proceso partnerį.
11.1. Žinoti pagrindinius suaugusiųjų švietimo principus ir metodus bei gebėti taikyti suaugusiųjų švietimo patirtį.
11.2. Turėti konsultanto įgūdžių.
11.3. Gebėti atstovauti įstaigos interesams.
11.4. Išmanyti įvairių socialinės ir pedagoginės informacijos ir paramos institucijų darbo specifiką.
11.5. Išmanyti pagrindines Lietuvos ir Europos Sąjungos švietimo politikos tendencijas.
11.6. Sugebėti užmegzti konstruktyvius ryšius su įvairiomis institucijomis bei kryptingai bendradarbiauti.
12.1. Išmanyti šiuolaikinio vadybinio darbo pagrindus, principus, formas ir gebėti jas taikyti.
12.2. Žinoti švietimo organizavimą ir ikimokyklinį ugdymą reglamentuojančius dokumentus.
12.3. Žinoti darbdavio ir darbuotojo pareigas ir teises.
13.1. Išmanyti psichologines žmonių grupių ypatybes ir gebėti jas taikyti dirbančios komandos principu.
13.2. Gebėti kartu su kitais suinteresuotais ugdytojais svarstyti įvairias profesinės srities problemas.
14.1. Įsisamoninti pagrindines bendrąsias žmonijos demokratijos vertybes ir jomis grįsti savo gyvenimą ir darbą.
14.2. Gebėti nuolat stiprinti įgytus kultūros pagrindus.
14.3. Gebėti puoselėti bei stiprinti įgytus bendrinės kalbos pagrindus.
15.1. Domėtis švietimo naujovėmis bei kūrybiškai jas taikyti pedagoginiame darbe.
15.2. Gebėti inicijuoti ir realizuoti pedagogines inovacijas.
15.3. Sugebėti interpretuoti ir adaptuoti turimas teorines žinias konkrečiose pedagoginėse praktinėse situacijose.
15.4. Gebėti susieti visą paskirtų profesinės veiklos sričių informaciją.
15.5. Gebėti naudotis naujausiomis technologijomis.
2. Išsilavinimo reikalavimai stojantiems - vidurinis.
3. Specialieji reikalavimai ir rekomendacijos - studentai turi pasižymėti gerais komunikavimo įgūdžiais su ikimokyklinio amžiaus vaikais, turėti muzikinę klausą.
4. Studijų kalba ir kitos studijavimo sąlygos - studijos vykdomos lietuvių kalba.
5. Studijų turinys:
5.1. Studijų srities bendrųjų pagrindų dalykai (33 kreditai)
Pedagoginės minties ir švietimo istorijapp242432802 kr.
Filosofija ir pedagoginė etikapp4024561203 kr.
Švietimo vadyba, teisė ir civilinė saugapp7818641604 kr.
Kultūros istorijapp252332802 kr.
Kalbos kultūra ir specialybės kalbapp93932802 kr.
Užsienio kalbapp168722406 kr.
Informacinės technologijospp64561203 kr.
Edukologijos pagrindaipp4024561203 kr.
Taikomųjų tyrimų metodologija pp40832802 kr.
Buities kultūra1p1183032802 kr.
Ekologijos pagrindai1p20
Dailės raiška1p30
Etninės kultūros pagrindai1p1 222632802 kr.
Lietuvių tautos papročiai1p20
Kursinis darbaspp2060802 kr.
Iš viso:296468556132033
5.2. Studijų krypties specialaus lavinimo dalykai kvalifikacijoms įgyti (55 kreditai)
Bendroji psichologijapp4024561203 kr.
Raidos ir ypatingo vaiko psichologijapp4024561203 kr.
Šeimos psichologijapp202832802 kr.
Vaiko socialinio ugdymo pagrindaipp301832802 kr.
Ikimokyklinė pedagogika ir žaidimaipp3430561203 kr.
Specialioji pedagogikapp301832802 kr.
Vaiko sveikatapp262232802 kr.
Lietuvių kalbos ugdymaspp7272962406 kr.
Tautosaka ir vaikų literatūrapp5410561203 kr.
Aplinkos pažinimaspp10044962406 kr.
Vaikų dailė ir darbeliaipp5886962406 kr.
Ugdymas dramapp1054561203 kr.
Muzikinis ugdymaspp23121962406 kr.
Kūno kultūra vaikų darželyjepp6876962406 kr.
Ansamblinio dainavimo studija1p144432802 kr.
Kaimo kapelos studija1p20
Kanklių studija1p30
Chorinio dainavimo studija1p40
Folkloro studija1p50
Tautinio šokio studija1p60
Iš viso609671920220055
5.3. Programos galimos specializacijos,specialaus lavinimo atšakos dalykai - nėra
5.4. Praktikos apibūdinimas (26 kreditai)
5.4.1. Apžvalginė pedagoginė praktika (2 kr.)
Tikslas - supažindinti su ikimokyklinio ugdymo įstaigų tipais, veiklos organizavimo ypatumais, su vaikų gyvenimo ritmu jose.
Praktikos tikslus įgyvendindamas studentas gebės įvertinti įvairiai vaikų veiklai sąlygų sudarymą, aptarti auklėtojos ir kitų darbuotojų vaidmenį įvairioje veikloje, siekdamas bendrųjų ugdymo tikslų stebės auklėtojos konsultacijas tėvams.
5.4.2. Bandomoji pedagoginė praktika (6 kr.)
Tikslas - susipažinti su auklėtojos pareigomis, pirminiais gebėjimais įvertinant ugdytinių miego, judėjimo, maitinimosi, poilsio, fizinio ir psichinio saugumo poreikius, organizuojant vaikų įvairią veiklą grupėje; gebėti individualizuoti sąlygas, bandyti derinti darbo metodus įtraukiant tėvus į ugdymo procesą; analizuoti jų vaikų ugdymo ypatybes, ieškoti galimybių vaikų saviraiškai, įsijungti į ugdomąjį procesą atskirose amžiaus grupėse. Pratintis savarankiškai pasirinkti ugdymo turinio realizavimo formas ir metodus. Išmokti analizuoti ir vertinti komandos bei savo darbo sėkmes ir sunkumus, stebėti ir fiksuoti ugdytinių sąveiką. Stebėti ir bandyti sudaryti sąlygas, skatinančias vaikus kūrybai, aptarti gerąją auklėtojų patirtį. Analizuoti, modifikuoti ir adaptuoti grupių ugdymo programas atitinkamose įstaigose.
5.4.3. Pedagoginė praktika (10 kr.)
Tikslas - savarankiškai organizuoti pedagoginį procesą kuriant vaikų poreikius ir interesus atitinkančią aplinką, pažinti ugdytinius, gebėti sudaryti sąlygas atsiskleisti kiekvienam vaikui, garantuoti visavertį vaikų augimą ir tobulėjimą. Padėti plėtoti vaikams žaidybinę ir ugdomąją veiklą. Gebėti derinti savo ir kolegų darbą, kurti savo ugdymo stilių, analizuoti ir taikyti įvairius darbo metodus, bendrauti ir bendradarbiauti su ugdytinių tėvais. Tvarkyti praktikų metu gautą informaciją, ją susieti su teoriniu pagrindu. Kartu su specialistais gebėti atlikti tiriamąjį darbą, vykdyti taikomuosius tyrimus. Pedagoginės sąveikos metu formuoti ugdytinių bendražmogiškas vertybes. Savarankiškame darbe taikyti pedagogines inovacijas.
5.4.4. Baigiamoji pedagoginė praktika (8 kr.)
Tikslas - auklėtojai stebint gebės savarankiškai organizuoti pedagoginį procesą, mokės sukurti visapusišką aplinką, kuri tenkins individualius vaikų poreikius, leidžiančius patiems ugdytiniams rinktis norimą veiklą. Gebės praktinėje veikloje taikyti bendruosius principus skirtingų Lietuvos ir Europos ugdymo sistemų, kurios priimtinos kiekvienam vaikui. Gebės taikyti ir integruoti ugdymo metodus įvairioje veikloje, plės vaiko emocinę patirtį, užtikrins saugumo, pasitikėjimo atmosferą su vaikais ir tėvais. Išmoks toleruoti įvairių tautybių šeimų tradicijas bei toleranciją. Išmoks pastebėti negalias turinčius ugdytinius ir patars tėvams reabilitacijos klausimais. Reikalui esant pasitelks kitų specializuotų įstaigų specialistus. Išreikš aktyvią ir atvirą pedagogo poziciją. Analizuos naujausią mokslinę, metodinę literatūrą. Savo darbe su ugdytiniais naudos naujausias technologijas. Analizuos (vykdys taikomuosius tyrimus) ir vertins savo darbą, darys išvadas ir priims sprendimus, apibendrins rezultatus.
6. Studijų pabaiga (baigiamasis darbas, egzaminų sistema).
Auklėtoja kvalifikacija suteikiama išlaikius specialybės baigiamąjį egzaminą arba apgynus baigiamąjį darbą.
Baigiamieji egzaminai
Teisė laikyti baigiamuosius egzaminus suteikiama studentams, įvykdžiusiems visus studijų programoje numatytus reikalavimus:
kiekvienas Programoje numatytas dalykas turi būti įvertintas teigiamais balais (5-10);
atliktos ir teigiamais balais įvertintos Programoje numatytos pedagoginės praktikos.
Specialybės baigiamojo kvalifikavimo egzamino turinį sudaro pedagogikos ir psichologijos, profesinės kvalifikacijos dalykų didaktikų žinios bei įgyti praktiniai gebėjimai.
Egzaminui parengiama medžiaga su pasiūlytomis pedagoginėmis situacijomis, kurias diplomantai turi interpretuotai spręsti, remdamiesi pedagogikos ir psichologijos, didaktikų dalykų žiniomis bei įgytais praktiniais gebėjimais.
Pasirengimui skiriama 40 minučių.
Vertinimas
Pedagogikos ir psichologijos žinioms skiriama 50%, profesinės kvalifikacijos dalykų didaktikoms - 50%. Vertinama išvedant bendrą balą.
Baigiamuosius egzaminus vertina kvalifikavimo komisija, sudaryta pagal ŠMM parengtą baigiamųjų egzaminų bei baigiamųjų darbų gynimo organizavimo instrukciją. Komisiją sudaro:socialiniai partneriai, darbdavių atstovai, dėstantys dėstytojai.
Baigiamasis darbas
Teisė rengti baigiamąjį darbą suteikiama studentams, įvykdžiusiems programos reikalavimus.
Studentas baigiamuoju darbu įrodo savo profesinės kvalifikacijos lygį.
Baigiamojo darbo rengimas
Baigiamasis darbas - tai baigiamasis studento darbas, rodantis studento žinių brandumą, praktinio tiriamojo darbo kokybę.
Baigiamasis darbas turi parodyti studento gebėjimą dirbti savarankiškai, jo dalykinį ir metodinį parengtumą nagrinėti pasirinktą temą, pateikti savarankiškai gautus rezultatus ir suformuluoti išvadas. Visos darbo dalys turi būti logiškai tarpusavyje susijusios ir turi papildyti viena kitą.
Baigiamojo darbo struktūra
Baigiamojo darbo apimtis 25-30 A4 formato lapai (be priedų).
Baigiamojo darbo sudėtinės dalys:
antraštinis lapas,
darbo turinys,
įvadas,
literatūros apžvalga,
praktinio tyrimo rezultatai ir jų apibendrinimas,
išvados ir pasiūlymai,
literatūros sąrašas,
priedai.
Baigiamojo darbo gynimas
Baigiamojo darbo rengimui vadovauja pedagogas, turintis magistro arba daktaro kvalifikacinį laipsnį.
Baigiamasis darbas, prieš jį pateikiant baigiamųjų kvalifikavimo egzaminų komisijai, turi būti aprobuojamas katedroje, kurioje dirba darbo vadovas. Jei darbas neaprobuojamas, studentas turi laikyti baigiamuosius egzaminus.
Baigiamasis darbas gynimui turi būti pateiktas su recenzija. Recenzentu gali būti tos pačios katedros dėstytojas.
Baigiamasis darbas ginamas baigiamųjų egzaminų komisijoje.
Baigiamojo darbo gynimo metu išklausomas 10-12 min. diplomanto pranešimas, atsakymai į pateiktus klausimus. Perskaitoma recenzija, diplomantas atsako į recenzento pastabas. Išklausoma darbo vadovo nuomonė, taip pat išklausomi kiti norintys kalbėti. Darbą įvertina baigiamųjų kvalifikavimo egzaminų komisija.
Vertinimas
Vertinant baigiamąjį darbą ir jo gynimą atsižvelgiama į:
Temos pasirinkimą: aktualumas, mokslinis naujumas, perspektyvumas.
Darbo struktūra: tinkama darbo ir jų dalių apimtis, gausus naudotos literatūros sąrašas, darbo atlikimo kultūra.
Tiriamąją veiklą: tinkamas problemos suvokimas, duomenų reikšmingumas, tiriamųjų imtis, gilumas, tyrimo metodų ir jų organizavimo panaudojimas, literatūros apžvalgos atitikimas tiriamajai veiklai, išvadų pagrįstumas, pasiūlymai.
Darbo pristatymą: logiškai ir taisyklingai dėsto savo mintis; aiškiai pateikia duomenis, juos pagrindžia ir įrodo teiginius; pristatymo metu naudoja iliustracinę medžiagą; dalykiškai gina savo nuomonę; motyvuotai atsako į komisijos klausimus.
Baigiamąjį darbą vertina baigiamųjų kvalifikavimo egzaminų komisija, sudaryta pagal ŠMM parengtą baigiamųjų kvalifikavimo egzaminų bei baigiamųjų darbų gynimo organizavimo instrukciją. Komisiją sudaro: socialiniai partneriai darbdavių atstovai, dėstantys dėstytojai.
Baigiamuosius (diplominius) darbus vertina: darbo vadovas, recenzentas ir visi komisijos nariai (10 balų sistema). Vertinimo balai yra sumuojami, ir vedamas bendras pažymio vidurkis. Su baigiamųjų darbų vertinimo kriterijais supažindinami visi studentai, vadovai, recenzentai bei komisijos nariai.
Studentui, išlaikiusiam baigiamuosius kvalifikavimo egzaminus arba apgynusiam baigiamąjį darbą, suteikiama auklėtojo kvalifikacija.
Baigiamojo darbo rengimo ir vertinimo tvarka paruošta pagal KLK priimtus metodinius patarimus diplominiams darbams (2003).
Anotaciją parengusio darbuotojo pareigos, vardas, pavardė
KLK PF Pradinio ugdymo katedros vedėja Rima Ežerskienė
Kvalifikacijos aprašas
KOMPETENCIJOS:
Ikimokyklinio amžiaus vaikų auklėtojas turi:
Žinoti esminius vaiko poreikius, jų tenkinimo ir poveikio būdus bei galimybes, gebėti taikyti šias žinias ugdymo procese.
Gebėti tausoti ir stiprinti vaiko sveikatą.
Išmanyti vaikų raidos ypatumus ir specifinius poreikius, gebėti šias žinias taikyti ugdymo procese.
Gebėti puoselėti vidines vaiko galias, lemiančias normalią jo asmenybės raidą.
Kurti vaiko prigimtį atitinkančią ir fizines bei dvasines jo galias stimuliuojančią aplinką.
Žinoti pedagoginės sąveikos principus ir gebėti veikti pedagoginės sąveikos vyksmą.
Ugdyti sociokultūrinę vaikų kompetenciją.
Gebėti sudaryti galimybę vaikams perimti bendrąsias žmonijos vertybes bei tautos dvasinės kultūros pagrindus, juos plėtoti.
Žinoti bendravimo ir bendradarbiavimo procesų esmę, prasmę ir ypatumus.
Pažinti šeimą kaip visuomenės struktūrinį elementą ir išmanyti ugdymo šeimoje specifiką.
Gebėti bendrauti ir bendradarbiauti su įvairiomis institucijomis bei pavieniais bendruomenės nariais.
Išmanyti ikimokyklinės įstaigos gyvenimo organizavimo ir valdymo dėsningumus.
Gebėti dirbti komandoje.
Visapusiškai lavintis ir turtinti savo asmenybę.
Gebėti tobulėti ir keistis kūrybiškai reaguojant į šiuolaikinio pasaulio pokyčius ir siekiant būti aktyviu pokyčių dalyviu.
DARBO APRAŠYMAS
Ikimokyklinio amžiaus vaikų auklėtojas, įgijęs šias kompetencijas, gebės dirbti šiose veiklos srityse:
Vaiko globa ir ugdymas;
Bendravimas ir bendradarbiavimas su tėvais, globėjais, kitais pedagogais ir įvairiomis institucijomis;
Sąveika su ugdytiniais ir ugdytojais.
Parengti ikimokyklinio amžiaus vaikų auklėtojai gebės kvalifikuotai globoti ir ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaikus įvairiose ugdymo institucijose.
PROFESINĖS PERSPEKTYVOS
Absolventai, pabaigę studijas kolegijoje, įgiję aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, gaus aukštojo mokslo diplomą, kuris suteiks teisę dirbti nurodytose srityse pagal įgytą kvalifikaciją ir tęsti studijas aukštojo universitetinio mokslo pasirinktose programose ir įgyti bakalauro laipsnį, toliau studijuojant įgyti magistro laipsnį.
Duomenys rengusio asmens pareigos, vardas ir pavardė
Klaipėdos kolegijos Pedagogikos fakultetas
Pradinio ugdymo katedros vedėja Rima Ežerskienė
2004-09-09
| Pavadinimas | Miestas/Savivaldybė | Adresas |
|---|
Komentuoti gali tik registruoti Studijos.lt vartotojai
Aš jau esu ePasas.lt vartotojas Tapti ePasas.lt vartotoju