Anotacija arba apibūdinimas

1. Programos tikslai

1.1. Įgyti šiuolaikinį mokslinį požiūrį į psichikos reiškinius ir juo vadovautis praktiniame darbe.
1.2. Išmanyti vaiko pažinimo metodus ir gebėti jais naudotis pedagoginėje veikloje.
1.3. Sudaryti palankias sąlygas vaikui sėkmingai adaptuotis mokykloje, atsižvelgiant į jo poreikius, brandos mokyklai lygį ir individualias savybes.
1.4. Pažinti ir tenkinti esminius vaiko poreikius, siekiant natūralios, sėkmingos vaiko raidos.
1.5. Pažinti specialius vaikų poreikius ir išmanyti korekcijos, reabilitacijos ir integracijos galimybes.
1.6. Diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo turinį ir procesą, atsižvelgiant į vaikų socialinę, pažintinę patirtį bei gebėjimus.
1.7. Ugdyti vaiko kritinį mąstymą.
2.1. Suprasti asmenybės psichikos struktūrą, psichinius reiškinius, mokėti juos valdyti ir ugdyti.
2.2. Išmanyti įvairaus amžiaus vaiko pažintinės, socialinės, emocinės, fizinės raidos prielaidas, dėsningumus ir raišką.
2.3. Kurti palankias sąlygas vaiko visapusiškam tobulėjimui bei jo individualybės skleidimuisi.
2.4. Prognozuoti tolimesnę vaiko raidą, numatyti jos plėtrą, padedant vaikui maksimaliai išskleisti individualias galias bei gebėjimus.
2.5. Laiduoti harmoningą kiekvieno vaiko fizinę, socialinę, psichologinę bei kultūrinę raidą.

3.1. Suvokti sociokultūrinius vaiko poreikius, gebėti juos tenkinti bei veikti.
3.2. Padėti vaikui pažinti pasaulį.
3.3. Plėsti ekologinio suvokimo pagrindus, ugdyti kraštotyrinio, aplinkotyrinio darbo įgūdžius.
3.4. Ugdyti vaiko socialinius įgūdžius.
3.5. Sudaryti vaikui palankias galimybes įgyti ir puoselėti demokratinės gyvensenos pagrindus.
3.6. Puoselėti meno, gėrio, grožio idealus.
3.7. Puoselėti kūrybinę vaikų potenciją bei ugdyti kūrybinius gebėjimus įvairiose veiklos srityse.
3.8. Skatinti kūrybos džiaugsmą, atliekant įvairias užduotis.
3.9. Ugdyti poreikį kurti ir siekti darnos.
3.10. Padėti suprasti kitų tautų bendraamžius, priimti jų kultūrą, vertybes, patirtį.
3.11. Ugdyti teigiamą nuostatą į sveiką gyvenseną, diegti sveikos gyvensenos įgūdžius bei įpročius.
4.1.Suvokti ir gebėti užtikrinti pagrindinę ugdymo tendenciją - visapusišką asmenybės skleidimą(si).
4.2. Parinkti ir modeliuoti ugdymo turinį ir metodus, integruojant ir individualizuojant ugdymo procesą.
4.3. Diferencijuoti ugdymo tikslus, atsižvelgiant į vaikų amžiaus tarpsnių ypatumus, individualias savybes, poreikius ir interesus.
4.4. Išmanyti Pradinių klasių ugdymo programų bei Standartų reikalavimus ir gebėti juos taikyti praktiškai.
5.1. Pažinti vaikų ugdymosi poreikius, gebėti juos tenkinti ir įtakoti.
5.2. Išmanyti ugdymo sistemas, jų esmę, savitumą ir gebėti kūrybiškai taikyti ugdymo praktikoje.
5.3. Išmanyti ugdymo sričių bei mokomųjų dalykų didaktines nuostatas ir jas taikyti ugdymo procese.
5.4. Kūrybiškai taikyti įgytas žinias, mokėjimus ir įgūdžius konkrečioje pedagoginėje situacijoje.
5.5. Modeliuoti ir planuoti įvairias ugdymo proceso organizavimo formas.
5.6. Rengti ir taikyti individualiąsias bei integruotas ugdymo programas.
6.1. Išmanyti pedagoginės sąveikos principus ir gebėti juos taikyti ugdymo procese.
6.2. Analizuoti, vertinti pedagoginę sąveiką ir gebėti numatyti jos perspektyvas.
6.3. Kurti palankią, partnerišką mokymo(si) atmosferą.
6.4. Konstruktyviai bendrauti ir bendradarbiauti.
6.5. Analizuoti ir vertinti bendravimo stilius, siekiant įtakoti pedagoginio darbo rezultatyvumą, palankų klasės mikroklimatą.
6.6. Gebėti priimti specialiųjų poreikių vaiką ir sudaryti jam saugią aplinką.
7.1. Suprasti vertinimo tikslą, uždavinius, išmanyti vertinimo kriterijus.
7.2. Žinoti formalaus ir neformalaus vertinimo ypatumus ir būdus bei gebėti jais naudotis.
7.3. Išmanyti pradinėse klasėse taikomas vertinimo metodikas ir naudoti jas praktinėje veikloje.
7.4. Vertinti vaiko ugdymo(si) pažangą bei pasiekimus.
8.1. Pažinti ugdymo proceso dalyvius, tobulinti bendravimo įgūdžius.
8.2. Analizuoti ir vertinti ugdymo šeimoje specifiką bei galimybes.
8.3. Analizuoti ir vertinti kartu su šeima įvairias vaikų ugdymo problemas, ieškant jų sprendimo galimybių.
8.4. Gebėti įtraukti šeimą į aktyvią sąveiką, siekiant bendro tikslo.
8.5. Parinkti tėvams tinkamus pedagoginės-psichologinės informacijos skleidimo būdus, priemones ir formas bei gebėti jomis veiksmingai naudotis praktiškai.
8.6. Konsultuoti tėvus apie paramą teikiančias institucijas ir pagalbos vaikui būdus.
9.1. Išsiugdyti gebėjimą nusiteikti bendravimo džiaugsmui, buvimui kartu, palaikant ir kuriant jaukią ir saugią aplinką.
9.2. Atpažinti emocines būsenas bei išmanyti (savi) reguliacijos būdus.
9.3. Atpažinti ir vertinti problemines situacijas ugdymo procese, ieškoti galimų sprendimo būdų.
9.4. Gebėti bendrauti ir bendradarbiauti su kitomis ugdymo institucijomis.
10.1. Žinoti komandinio darbo ypatumus, principus ir gebėti juos taikyti praktinėje veikloje.
10.2. Ugdyti gebėjimus koordinuoti darbą, vadovauti veiklai ir siūlyti alternatyvius sprendimus.
10.3. Svarstyt kartu su kitais suinteresuotais ugdytojais profesines problemas.
11.1. Suvokti šiuolaikinės pradinės mokyklos paskirtį ir gebėti kurti tokią mokyklą.
11.2. Išmanyti pagrindinius šiuolaikinius vadybos principus, suvokti švietimo vadybos specifiką.
11.3. Žinoti šiuolaikinės pradinės mokyklos veiklą reglamentuojančius dokumentus, teisinius aktus bei gebėti jais naudotis.
11.4. Organizuoti ir planuoti ugdymo procesą įvairių tipų mokyklose.
11.5. Analizuoti ir vertinti mokyklos veiksmingumą.
11.6. Dalyvauti, sergstint žmonių lygių teisių nepažeidžiamumą, ugdyti teisės normų suvokimą.
11.7. Mokėti tvarkyti dokumentaciją.
12.1. Suvokti pagrindines Lietuvos, Europos ir pasaulio tradicijas ir vertybes, bei gebėti jomis remtis ugdymo procese.
12.2. Įgyti humanišką, įžvalgią, konstruktyvią gyvenimo poziciją ir ja remiantis mokėti atsakingai veikti.
12.3. Pažinti ir gerbti demokratinės visuomenės piliečio laisves, teises ir pareigas.
12.4. Sudaryti galimybes vaikams perimti bendrąsias žmonijos ir tautos vertybes.
12.5. Sugebėti suteikti pirminę pagalbą skurdo, nelaimės ištiktiems, neįgaliems bei socialinę atskirtį patyrusiems vaikams.
13.1. Ugdytis poreikį mokytis visą gyvenimą, būti atviram nuolatinei kaitai.
13.2. Nuolat plėsti bendrąją kultūrinę, socialinę ir profesinę kompetenciją.
13.3. Gebėti kritiškai ir konstruktyviai mąstyti, spręsti problemas, daryti savarankiškus sprendimus.
13.4. Pažinti įvairių epochų ir dabarties pasaulio bei Lietuvos pedagogikos klasikų darbus, idėjas, jas analizuoti ir kritiškai vertinti.
13.5. Gebėti dalyvauti sociokultūriniame visuomenės gyvenime.
14.1. Ugdytis pedagogui reikalingas asmenines savybes (gebėti modeliuoti mokytojo idealą).
14.2. Suprasti mokytojo profesijos specifiką, pedagoginio takto svarbą ugdymo procesui.
14.3. Gebėti argumentuotai reikšti savo nuomonę.
14.4. Mokėti suderinti profesinę laisvę ir atsakomybę.
14.5. Reikšti savo pilietinę poziciją, susidūrus su negatyviais reiškiniais.
14.6. Ugdytis skirtingos gyvensenos grupių savitarpio toleranciją, gebėjimą dirbti kartu su įvairiais žmonėmis ir grupėmis.
15.1. Palyginti įvairias ugdymo filosofijos kryptis ir jas vertinti.
15.2. Analizuoti ir kritiškai vertinti visuomeninius, tautinius, politinius, religinius, ekonominius ir ekologinius procesus.
15.3. Pažinti ir puoselėti savo tautos tendencijas.
15.4. Suprasti ir pripažinti kitų tautų kultūrinį ir etninį savitumą.
15.5. Išmanyti savo krašto, Lietuvos ir Pasaulio kultūros procesus ir gebėti šia informacija naudotis gyvenime ir ugdymo procese.
15.6. Analizuoti ir vertinti pasaulio ir Lietuvos pradinės mokyklos pedagoginės minties raidą.
16.1. Ugdyti komunikacinius gebėjimus, naudotis naujausiomis informacijos bei komunikacijos technologijomis. Atrinkti reikiamus informacijos šaltinius ir jais naudotis.
16.2. Išsiugdyti bent vienos Vakarų Europos kalbos komunikacinę kompetenciją.
16.3. Įgyti kompiuterinio raštingumo pagrindus ir jais naudotis praktinėje veikloje.
17.1. Suvokti kalbą kaip svarbiausią tautiškumo požymį, puoselėti individualius kalbinės raiškos gebėjimus, kūrybines galias.
17.2. Domėtis naujausia grožine literatūra, periodiniais leidiniais.
17.3. Taikyti literatūrinius kūrinius ugdymo(si) procese.
17.4. Išsiugdyti pagrindinius oratoriaus įgūdžius, gebėjimą improvizuoti ir panaudoti įvairią teatrinę raišką vaikų kalbos ir kūrybiškumo ugdymui.

2. Išsilavinimo reikalavimai stojantiesiems - vidurinis.
3. Specialieji reikalavimai ir rekomendacijos - studentas turi turėti muzikinę klausą bei pasižymėti gerais komunikavimo įgūdžiais su jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikais.
4. Studijų kalba ir kitos studijavimo sąlygos - studijos vykdomos lietuvių kalba.
5. Studijų turinys:
5.1. Studijų srities bendrųjų pagrindų dalykai (32 kreditai)

Filosofijos pagrindai1p1331532802 kr.
Sociologijos pagrindai1p20
Kultūros istorijapp351332802 kr.
Informacinės technologijospp64561203 kr.
Švietimo vadyba. Teisė. Darbo ir civilinė saugapp301832802 kr.
Bendroji ir asmenybės psichologijapp6630641604 kr.
Raidos ir pedagoginė psichologijapp252332802 kr.
Pedagogikos pagrindai ir didaktikapp4519561203 kr.
Taikomųjų tyrimų metodologijapp361232802 kr.
Hodegetika pp301832802 kr.
Pedagoginės minties ir švietimo istorijapp301832802 kr.
Specialioji pedagogikapp341432802 kr.
Užsienio (anglų/vokiečių/prancūzų) kalbapp96641604 kr.
Kursinis darbas pp2060802 kr.
Iš viso:364360556128032

5.2. Studijų krypties specialaus lavinimo dalykai kvalifikacijoms įgyti (47 kreditai)

Lietuvių kalba ir jos mokymas:
Kalbos kultūra ir rašybos pagrindaipp24632802 kr.
Tekstas. Sakinyspp3858641604 kr.
Žodis. Garsaspp3034561203 kr.
Tautosaka ir vaikų literatūrapp381032802 kr.
Gamtos pažinimo mokymaspp2638561203 kr.
Socialinis ugdymaspp262232802 kr.
Vaiko sveikata pp262232802 kr.
Matematikos pagrindaipp4915561203 kr.
Matematikos mokymaspp4816561203 kr.
Dailė, darbeliai ir jų mokymas Ipp93932802 kr.
Dailė, darbeliai ir jų mokymas IIpp757561203 kr.
Dailė, darbeliai ir jų mokymas IIIpp44432802 kr.
Kūno kultūros mokymas. Choreografija ir jos mokymaspp4024561203 kr.
Muzika ir muzikinis ugdymas:
Muzikos kalba. Instrumentinis muzikavimaspp113732802 kr.
Lietuvių muzikinis folkloras. Instrumentinis muzikavimaspp84032802 kr.
Muzikos literatūra. Instrumentinis muzikavimaspp64232802 kr.
Muzikos mokymas pp4024561203 kr.
Teatrinė raiška1p1183032802 kr.
Renginių organizavimas1p20
Modeliavimas ir dizainas1p30
Muzikinė ir judesio raiška:0
Chorinio dainavimo studija1p144432802 kr.
Ansamblinio dainavimo studija1p20
Folkloro studija1p30
Tautinio šokio studija1p40
Kanklių studija1p50
Kaimo kapelos studija1p60
Iš viso430642808188047

5.3. Programos galimos specializacijos, specialaus lavinimo atšakos dalykai (10 kreditų)
dailės technologijos (10 kreditų)

Tekstilės darbaipp2044561203 kr.
Siuvinėjimo technologijospp123632802 kr.
Odos technologijospp123632802 kr.
Verpalų technologijospp856561203 kr.
Iš viso5217217640010

namų mokytojas (10 kreditų)

Bendravimo psichologijapp202832802 kr.
Etiketaspp202832802 kr.
Užsienio kalbų mokymaspp4832802 kr.
Vaikystės žaidimų pedagogikapp2076641604 kr.
Iš viso6018016040010

5.4. Praktikos apibūdinimas (25 kreditai):
5.4.1. Stebimoji pedagoginė praktika (2 kreditai).
Tikslas - sudaryti sąlygas studentams susipažinti su įvairiomis pradinėmis mokyklomis, jų darbo specifika, ugdymo metodais, formomis, vertinimo sistema įvairiose klasėse.
5.4.2. Pirmųjų vaiko dienų mokykloje praktika (3 kreditai).
Tikslas - susipažinti su pirmos klasės mokinių ugdymo ypatumais pirmosiomis mokslo metų dienomis.
5.4.3. Mokomųjų dalykų didaktikos praktika III - IV klasėse (4 kreditai).
Tikslas - mokyti dėstomų dalykų metodikų žinias taikyti praktiniame darbe, ugdyti savarankiškumą, pareigingumą ir atsakingumą, gebėjimą naudotis įvairiais ugdymo metodais.
5.4.4. Mokomųjų dalykų didaktikos ir specializacijos praktika I - II klasėse (6 kreditai).
Tikslas - gebėti kūrybiškai taikyti mokomųjų dalykų žinias praktikoje, ugdyti pedagoginius mokėjimus planuoti, organizuoti ugdymo procesą, atsižvelgiant į mokinių amžiaus ir individualius ypatumus, vietos sąlygas ir galimybes.
5.4.5. Ištisinė specialybės ir specializacijos praktika (10 kreditų).
Tikslas - gilinti ir tvirtinti pedagoginius įgūdžius ir mokėjimus planuojant, organizuojant ir tiriant ugdymo procesą pradinėje mokykloje.
6. Studijų pabaiga (baigiamasis darbas, egzaminų sistema).
Baigiamojo kvalifikavimo egzamino (ar) baigiamojo darbo rengimas bei vertinimas
Pradinės mokyklos mokytojo kvalifikacija suteikiama išlaikius specialybės baigiamąjį kvalifikavimo egzaminą ir apgynus baigiamąjį darbą.
Baigiamojo įvertinimo tikslas - nustatyti studento pasirengimą dirbti pradinių klasių mokytoju ir dailės technologijų ar namų mokytoju.
Baigiamasis kvalifikavimo egzaminas
Teisė laikyti baigiamąjį egzaminą suteikiama studentams, įvykdžiusiems visus studijų programoje numatytus reikalavimus:
kiekvienas programoje numatytas dalykas turi būti įvertintas teigiamais balais (5-10);
atliktos ir teigiamais balais įvertintos Programoje numatytos pedagoginės praktikos.
Baigiamojo kvalifikavimo egzamino metu patikrinamos specializacijos dalykų žinios ir įgyti praktiniai įgūdžiai.
Baigiamojo kvalifikavimo egzamino turinį sudaro specializacijos dalykų teorinės žinios bei įgyti praktiniai gebėjimai. Egzaminui parengiama medžiaga su pasiūlytomis pedagoginėmis situacijoms, kurias absolventai turi interpretuotai spręsti, remdamiesi specializacijos teorijos žiniomis bei įgytais praktiniais gebėjimais. Pasirengimui skiriama 40 minučių.

Vertinimas

Baigiamuosius egzaminus vertina kvalifikavimo komisija, sudaryta pagal ŠMM parengtą baigiamųjų egzaminų bei baigiamųjų darbų gynimo organizavimo instrukciją. Komisiją sudaro: socialiniai partneriai, darbdavių atstovai, dėstantys dėstytojai. Specializacijos teorijos žinioms skiriama 50%, praktiniams gebėjimams - 50%. Vertinama išvedant bendrą balą.
Baigiamasis darbas
Teisė rengti baigiamąjį darbą suteikiama studentams, įvykdžiusiems programos reikalavimus.
Studentas baigiamuoju darbu įrodo savo profesinės kvalifikacijos lygį.

Baigiamojo darbo rengimas
Baigiamasis darbas - tai baigiamasis studento darbas, rodantis studento žinių brandumą, praktinio tiriamojo darbo kokybę.
Baigiamasis darbas turi parodyti studento gebėjimą dirbti savarankiškai, jo dalykinį ir metodinį parengtumą nagrinėti pasirinktą temą, pateikti savarankiškai gautus rezultatus ir suformuoti išvadas. Visos darbo dalys turi būti logiškai tarpusavyje susijusios ir papildyti viena kitą.
Baigiamojo darbo struktūra
Baigiamojo darbo apimtis 25-30 psl. A 4 formato lapai (be priedų).
Baigiamojo darbo sudėtinės dalys:
antraštinis lapas,
darbo turinys,
įvadas,
literatūros apžvalga,
praktinio tyrimo rezultatai ir jų apibendrinimas,
išvados ir pasiūlymai,
literatūros sąrašas,
priedai.
Baigiamojo darbo gynimas
Baigiamojo darbo rengimui vadovauja pedagogas, turintis magistro arba daktaro kvalifikacinį laipsnį.
Baigiamasis darbas, prieš jį pateikiant baigiamųjų kvalifikavimo egzaminų komisijai, turi būti aprobuojamas katedroje, kurioje dirba darbo vadovas.
Baigiamasis darbas gynimui turi būti pateiktas su recenzija. Recenzentu gali būti tos pačios katedros dėstytojas.
Baigiamasis darbas ginamas baigiamųjų egzaminų komisijoje.
Baigiamojo darbo gynimo metu išklausomas 10-12 min. diplomanto pranešimas, atsakymai į pateiktus klausimus. Perskaitoma recenzija, diplomantas atsako į recenzento pastabas.
Išklausoma darbo vadovo nuomonė bei kiti norintys kalbėti. Darbą įvertina baigiamųjų kvalifikavimo egzaminų komisija.
Vertinimas
Vertinant baigiamąjį darbą ir jo gynimą, atsižvelgiama į:
pasirinktos temos aktualumą, reikšmingumą;
gautų praktinių tyrimo rezultatų apibendrinimą ir analizę;
originalumą (asmeninį darbo autoriaus įnašą, savarankiškumą);
darbo vientisumą, turinio išbaigtumą;
darbo apipavidalinimą (spausdinimo, vaizdinės medžiagos kokybę, kalbos logiškumą, lakoniškumą ir taisyklingumą, rašybos klaidas, literatūros šaltinių citavimo tikslumą,biografinio aprašo pateikimo kokybę);
darbo pristatymo kokybę.
Baigiamąjį darbą vertina baigiamųjų kvalifikavimo egzaminų komisija, sudaryta pagal ŠMM parengtą baigiamųjų kvalifikavimo egzaminų bei baigiamųjų darbų gynimo organizavimo instrukciją. Komisiją sudaro: socialiniai partneriai, darbdavių atstovai, dėstantys dėstytojai.
Galutinį baigiamojo darbo įvertinimo balą sudaro: komisijos narių vertinimo vidurkio bei vadovo ir recenzento nurodytų balų sumą padalinta iš trijų.
Studentui, išlaikiusiam specializacijos baigiamąjį kvalifikavimo egzaminą ir apgynusiam baigiamąjį darbą, suteikiama pradinės mokyklos mokytojo ir pasirinktos specializacijos profesinė kvalifikacija.
Baigiamojo darbo rengimo ir vertinimo tvarka paruošta pagal KLK priimtus metodinius patarimus diplominiams darbams (2003).


Anotaciją parengusio darbuotojo pareigos, vardas, pavardė.


Pradinio ugdymo katedros vedėja Rima Ežerskienė

Kvalifikacijos aprašas

KOMPETENCIJOS

Pradinės mokyklos mokytojas turi:
gebėti pažinti vaiką, jo poreikius ir juos tenkinti;
gebėti pažinti specifinius vaiko raidos ypatumus ugdymo procese;
gebėti sudaryti vaikams palankias sąlygas perimti kultūrinius pagrindus bei ugdyti sociokultūrinę kompetenciją;
išmanyti pradinės mokyklos ugdymo turinį, gebėti jį interpretuoti, koreguoti, modeliuoti bei kūrybiškai taikyti ugdymo procese;
gebėti planuoti ir organizuoti ugdymo procesą pagal humanistinės pedagogikos principus;
išmanyti pedagoginės sąveikos principus ir jais remtis pedagoginiame procese;
išmanyti vertinimo sistemas ir gebėti jas taikyti ugdymo procese;
gebėti pažinti vaiko šeimą ir teikti pedagoginę-psichologinę pagalbą tėvams;
konstruktyviai, kryptingai bendrauti ir bendradarbiauti su kitais pedagogais, šeima ir kitomis ugdymo institucijomis;
išmanyti pagrindinius pradinės mokyklos gyvenimo organizavimo ir valdymo dėsningumus;
gebėti puoselėti bendrąsias žmogaus vertybes ir jomis grįsti savo gyvenimą ir veiklą;
tobulėti ir keistis kūrybiškai reaguojant į šiuolaikinio pasaulio pokyčius;
kurti profesinės veiklos viziją;
suvokti pagrindines Lietuvos, Europos ir pasaulio švietimo bei mokslo tendencijas ir vertybes;
gebėti plėtoti informacinės - komunikacinės kultūros įgūdžius;
tapti gimtosios kalbos žinovu, puoselėtoju ir ugdytoju.

DARBO APRAŠYMAS

PROFESINĖS PERSPEKTYVOS

Baigęs studijų programą ir įgijęs bendrojo lavinimo pradinės mokyklos bei pasirinktos specializacijos pradinių klasių mokytojo kvalifikaciją, specialistas galės savarankiškai arba komandoje dirbti pedagogo darbą įvairių tipų pradinėse mokyklose ir šeimose.

Duomenis rengusio asmens pareigos, vardas ir pavardė
Data

Klaipėdos kolegijos Pedagogikos fakultetas
Pradinio ugdymo katedros vedėja Rima Ežerskienė
2004-09-09