Anotacija arba apibūdinimas

Plečiamoji magistrantūros studijų programa skirta rengti žurnalistus, gebančius profesionaliai atlikti reporterio, korespondento, redaktoriaus, prodiuserio, redakcijos ar programos vadovo, žiniasklaidos analitiko, tyrėjo, internetinės žiniasklaidos specialisto funkcijas, kurti, taikyti ir tobulinti žiniasklaidos strategijas, užtikrinančias tolesnę demokratinės visuomenės raidą, siekti nuolatinio tobulėjimo kuriamos žinių visuomenės kontekste, kompetentingai konkuruoti žiniasklaidos darbo rinkos institucijose.
Stojantysis turi turėti bakalauro kvalifikacinį laipsnį, ir pirmiausia –socialinių ir (ar) humanitarinių mokslų srityse bei vykdyti priėmimo į universitetą konkursines sąlygas.
Būsimieji žurnalistai studijuoja plečiamojo lygio dalykus: viešosios ir masinės komunikacijos teorijas, žurnalistikos specifiką, diskurso tipus ir žanrus, socialinius komunikacijos tyrimo metodus, komunikacijos organizacijų vadybą, internetinę žiniasklaidą, vaizdo komunikaciją, viešosios komunikacijos teisę ir etiką bei taikomuosius studijų dalykus: žiniasklaidą ir demokratiją Baltijos šalyse, reporterio darbo specifiką, radijo ir televizijos žurnalistiką, XX a. Lietuvos spaudą ir leidybą.
Studijuojantys atlieka tris tiriamuosius darbus, kurie padeda studentams specializuotis spaudos, radijo, televizijos, internetinės žiniasklaidos srityse. Studentai turi galimybę juos pristatyti kasmetinėse tarptautinėse studentų konferencijose savo universitete ir už jo ribų.
Praktika integruota į vieną iš tiriamųjų darbų.
Studijų programa baigiama baigiamuoju magistro darbu. Baigusiajam suteikiamas informacijos ir komunikacijos magistro kvalifikacinis laipsnis.
Baigus žurnalistikos studijų programą studijas galima tęsti socialinių mokslų krypties doktorantūros studijų programose.
Žurnalistikos studijų programa skirta asmenims, turintiems bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir pirmiausia – socialinių ir (ar) humanitarinių mokslų srityse bei siekiantiems informacijos ir komunikacijos magistro kvalifikacijos.

Kvalifikacijos aprašas

Komunikacijos ir informacijos kvalifikacija reikalinga norint dirbti žurnalistinį darbą.
Asmuo, įgijęs komunikacijos ir informacijos kvalifikaciją, turi:
gebėti profesionaliai bendrauti su į žiniasklaidos akiratį patekusiais asmenimis bei visuomenės grupėmis, , būti atviru pažangiai žurnalistinio darbo patirčiai tiek savo žiniasklaidos institucijoje, tiek už jos ribų, kurti teigiamą emocinę darbinę atmosferą, kompetentingai atlikti įvairias žurnalisto darbui būdingas funkcijas: rengti interviu, reportažus, žinutes, straipsnius, vaizdinę medžiagą, taikyti profesionaliai pagrįstus viešosios ir masinės komunikacijos mokslo ir praktikos metodus, dirbti komandinį darbą, organizuoti žiniasklaidos padalinių darbą, konkuruoti žiniasklaidos darbo rinkoje, organizuoti savą į žiniasklaidos sektoriaus ribas telpantį verslą, analizuoti ir pagrįstai kritiškai vertinti žiniasklaidos procesus, naudotis regioniniais, nacionaliniais bei tarptautiniais informaciniais tinklais,;
žinoti tiriamosios žurnalistikos specifiką ir metodus, nacionalinę ir Europos šalių žiniasklaidos sistemas, jų teisę, veiklos turinio specifiką, žurnalisto profesijos standartus, žurnalistinės veiklos metodus, šalies ir tarptautinius žiniasklaidos teisės reglamentus bei etikos normas;mokėti atsakingai, savarankiškai ir greitai organizuoti savo darbą, efektyviai bendrauti su aplinkiniais, aiškiai ir nuosekliai reikšti mintis, lanksčiai vertinti reiškinius, būti objektyviu, tolerantišku ir nekonfliktišku. Komunikacijos ir informacijos kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal žurnalistikos (viešosios ir masinės komunikacijos) studijų programas.
Norintiems siekti komunikacijos ir informacijos kvalifikacijos reikia turėti bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
Neformaliuoju ar savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai žurnalistu nėra pripažįstami.
Įgiję komunikacijos ir informacijos kvalifikaciją asmenys gali dirbti žurnalistu įvairiose žiniasklaidos organizacijose: periodinės spaudos, televizijos, radijo, internetinės žiniasklaidos srityse, dėstyti masinės komunikacijos disciplinas atitinkamose aukštųjų mokyklų programose ir dalyvauti mokslinio tyrimo veikloje, dirbti žiniasklaidos monitoringo kompanijose, žiniasklaidos organizacijų personalo mokymo centruose.