Anotacija arba apibūdinimas

Paveldosaugos magistrantūros studijų programa skirta rengti aukštos kvalifikacijos paveldosaugininkus, išmanančius pamatines paveldo tyrimų, apsaugos, tvarkymo ir panaudojimo koncepcijas bei metodus, turinčius įgūdžių darbui paveldosaugos ir mokslinių istorijos tyrimų srityje (išskyrus intervencinę paveldosaugą).
Paveldosaugos magistrantūros programa skirta asmenims, baigusiems humanitarinių ar socialinių mokslų pirmos pakopos arba nuosekliąsias studijas. Stojantysis turi vykdyti priėmimo į universitetą konkursines sąlygas.
Būsimieji paveldosaugininkai studijuoja tokius dalykus, kaip Paveldosaugos teorijos, Lietuvos istorijos teorinės ir didaktinės problemos, Lietuvos paveldosaugos sistema ir jos regioniniai kontekstai, Kultūros paveldo komunikacija ir interpretacija, Paveldo sampratos plėtra: teoriniai ir praktiniai aspektai, Lietuvos archeologinis paveldas, jo tyrimų ir apsaugos problemos, Lietuvos architektūros ir dailės paveldas, Architektūrinio-urbanistinio paveldo apsauga ir apskaita Lietuvoje, Kultūros paveldo ekonomika, XX a. Lietuvos istorija ir jos paminklai, Muzeologijos didaktika, kt.
Vykdoma dviejų dalių profesinė praktika: taikomoji ir mokslinė. Profesinę praktiką studentai atlieka potencialiose darbo vietose: Lietuvos istorijos institute, Kultūros ministerijoje, paveldosaugos sistemoje, įvairiuose šalies muziejuose ir bibliotekose, turizmo sektoriuje, privačiose įmonėse, kt. Praktikos trukmė - 800 val.
Studijų programa baigiama magistro mokslinio darbo viešu gynimu. Baigusiajam suteikiamas paveldosaugos magistro kvalifikacinis laipsnis ir paveldosaugininko profesinė kvalifikacija.
Baigus Paveldosaugos magistratūros studijų programą, studijas galima tęsti humanitarinių mokslų srities doktorantūros studijų programose.

Kvalifikacijos aprašas

Paveldosaugos magistro kvalifikacinis laipsnis ir paveldosaugininko profesinė kvalifikacija yra reikalinga norint įgyti paveldosaugininko profesiją ir dirbti paveldosaugininko arba susijusį darbą valstybinėje paveldo apsaugos sistemoje, saugomose teritorijose, muziejuose, kitose valstybinėse institucijose, susijusiose su kultūros politikos, įvaizdžio kūrimo, tarptautinio bendradarbiavimo veiklomis, mokslinių tyrimų institucijose, turizmo sektoriuje, žiniasklaidoje, privačiame sektoriuje ir kitose srityse.
Svarbiausios ugdomos kompetencijos: gebėjimas savarankiškai analizuoti ir sisteminti, organizuoti ir planuoti, informacijos apdorojimo įgūdžiai, gebėjimas priimti sprendimus ir spręsti problemas tarpdisciplininėse grupėse, gebėjimas žinias taikyti praktikoje, atlikti mokslinius tyrimus, gebėjimas mokytis ir nuolat atnaujinti žinias, taip pat ugdomos kritinės ir savikritinės savybės, etiniai įsipareigojimai. Asmuo, turintis paveldosaugos magistro kvalifikacinį laipsnį ir paveldosaugininko profesinę kvalifikaciją, turi integralių teorinių žinių (išmano pamatines paveldo tyrimų, apsaugos, tvarkymo ir panaudojimo koncepcijas bei metodus) ir įgūdžių, reikalingų savarankiškam darbui istorijos tyrimų ir paveldosaugos srityje (išskyrus intervencinę paveldosaugą). Jis sugeba kompleksiškai tirti ir įvertinti paveldą, žino pamatinius paveldo valdymo principus.
Paveldosaugos magistro kvalifikaciją galima įgyti tik universitete, neformaliuoju ar savaiminiu būdu įgyta kvalifikacija nėra pripažįstama.
Paveldosaugos magistrantūros programa skirta asmenims, baigusiems humanitarinių ar socialinių mokslų srities pirmos pakopos arba nuosekliąsias studijas bei siekiantiems tapti paveldosaugos magistrais, paveldosaugininkais.
Darbo ir karjeros galimybės - valstybinėje paveldo apsaugos sistemoje, saugomose teritorijose, muziejuose, kitose valstybinėse institucijose, susijusiose su kultūros politikos, įvaizdžio kūrimo, tarptautinio bendradarbiavimo veiklomis, mokslinių tyrimų institucijose, turizmo sektoriuje, kt.