Anotacija arba apibūdinimas

Siūlomi dalykai grindžiami pirmojoje pakopoje įgytomis komunikacijos ir informacijos studijų krypties pagrindų dalykų žiniomis ir formuoja ekspertui ir tyrėjui būtinus gebėjimus.
Paveldo informacijos ir komunikacijos magistro studijų programos tikslas - parengti specialistus ir tyrėjus, gebančius analizuoti, kritiškai vertinti, tvarkyti, rengti ir valdyti paveldo informaciją, atlikti tyrimus, teikti paslaugas vartotojui, komunikuoti su profesine aplinka ir visuomene, įgytus gebėjimus taikyti Lietuvos ir kitose Europos Sąjungos valstybinėse, paveldo tyrimų ir sklaidos įstaigose (archyvuose, bibliotekose, muziejuose), nevyriausybinėse mokslo organizacijose, atminties kultūros politiką formuojančiose ir/ar įgyvendinančiose institucijose, periodinėje žiniasklaidoje.
Stojantieji dalyvauja stojamajame egzamine, kurio metu siekiama nustatyti ir įvertinti bazines informacijos ir komunikacijos srities žinias, kurios būtinos studijų programos pirmajame semestre numatytoms gilinamųjų dalykų studijoms. Priėmimą į magistrantūros studijų programą numatoma organizuoti pagal VU patvirtintas priėmimo taisykles.
Paveldo informacijos ir komunikacijos magistrantai galės rinktis tris programos specializacijas: archyvistiką, knygotyrą ir muziejininkystę. Tai specializacijos, pagrįstos fiziniais intelektualiais ištekliais, mokslo tiriamuoju darbu, tarptautiniais ryšiais, suinteresuotų socialinių partnerių bendradarbiavimu ir tęsiančios Vilniaus universiteto, kaip pamatinių kultūros lobių formuotojo ir tyrinėtojo, tradiciją. Minimas programas vienija uždavinys formuoti gebėjimus sisteminti ir analizuoti rankraštinio ir spaudos paveldo, knygos kaip civilizacijos reiškinio istorijos, knygos materialinės kultūros ir funkcionavimo visuomenėje šaltinių ir empirinius duomenis, vertinti ir formuoti muziejų, kultūros vertybių globos, archyvų, bibliotekų ir informacijos politiką, atlikti kultūros paveldo informacijos vertės ekspertizę. Visos specializacijos turi bendruosius dalykus (Paveldo informacijos ir komunikacijos samprata ir politika, Paveldo teisė, Paveldo skaitmeninimas ir informacinės sistemos, Tarpkultūrinė komunikacija ir kt.), kuriems skiriama 28 kreditai bei specializacijų dalykus (Archyvistikos teorija ir metodika, Rankraštinio ir spaudos paveldo tyrimų organizavimas ir sklaida, Muzeologijos teorija ir kt.) kuriems skiriama po 8 kreditus kiekvienoje specializacijoje. Studijų programoje mokslo tiriamajai praktikai skiriami 4 kreditai (praktikos atlikimo laikas - III semestras). Praktikos pobūdis yra paveldo informacijos ir komunikacijos mokslo tiriamasis projektas (temos pasirenkamos pagal knygotyros, muziejininkystės ir archyvistikos specializacijas). Moksliniam tiriamajam ir magistro baigiamajam darbui - 28 kreditai. Tiriamojo darbo temą studentas pasirenka per pirmą semestrą ir plėtoja, atsižvelgdamas į mokslinį interesą. Mokslo tiriamuoju darbu studijų programoje yra gilinamos žinios pasirinktoje specializacijoje.
Baigus šią magistrantūros studijų programą galimos tolesnės studijos humanitarinių mokslų komunikacijos ir informacijos krypties doktorantūroje. VU Komunikacijos fakultete suteikiamos galimybės doktorantūros studijoms, atsižvelgiant į magistro programos specializacijas.

Kvalifikacijos aprašas

Studijų programa parengs aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie galės: atminties institucijose (archyvuose, bibliotekose, muziejuose) planuoti, organizuoti, vykdyti ir vertinti informacijos ir komunikacijos veiklas; organizuoti mokslo (paveldo tyrimų) centrų darbą; rengti, vykdyti ir vertinti paveldo mokslinius ir taikomuosius projektus; formuoti kultūros paveldo politiką ir ją įgyvendinti vyriausybinėse struktūrose, savivaldybėse, kultūros įstaigose ir institucijose; konsultuoti verslo struktūras kultūros vertybių kaupimo, saugojimo, tyrimų klausimais; remiantis UNESCO direktyvomis, rengti, vykdyti ir vertinti paveldo ilgalaikio saugojimo bei sklaidos projektus.
Pažintinės kompetencijos: 1) paveldo politikos, strategijų, jų sudarymo ir įgyvendinimo ypatumų išmanymas; 2) kultūros paveldo mokslinio tyrinėjimo žinios, tyrimui taikytinų priemonių, kultūros paveldo mokslinio tyrinėjimo kultūros ir etikos išmanymas, 3) paveldo raiškos ir ją veikiančių veiksnių specifikos žinojimas, 4) esminių paveldo dokumentinės informacijos kaupimo, atrankos, apdorojimo, analizės aspektų išmanymas, 5) paveldo institucijų vadybos, paveldo projektų vadybos, administravimo, finansavimo šaltinių, jų paieškos, paveldo leidybos organizavimo ir kt. žinios, 6) paveldo saugyklose sukaupto rankraštinio ir spaudos paveldo, jo saugojimo, tyrimo, aktualinimo ir įprasminimo procesų ir būdų žinojimas, 7) paveldo komunikacijos strategijų ir priemonių, komunikacijos su įvairiomis auditorijomis specifikos ir būdų išmanymas, 8) muziejų ir muziejininkystės veiklos organizavimo ir vadybos, rinkinių formavimo, apskaitos ir organizavimo esminius aspektų žinojimas, 9) mokslo tiriamojo darbo reikalavimų žinojimas, mokslininko etikos laikymasis.
Funkcinės kompetencijos: 1) kritiškai, sistemiškai įvertinti probleminę su paveldu, paveldosauga, paveldotyra susijusią situaciją, 2) susieti ir pristatyti atitinkamų paveldo informacijos ir komunikacijos tyrimų strategijas, 3) analizuoti, vertinti publikuoto paveldo bibliografinę informaciją skaitmeninėje erdvėje; 4) taikyti bendruosius ir specialiuosius mokslinio tyrimo metodus tiriamojoje ir taikomojoje veikloje, tinkamai naudoti šaltinių resursus, išmanyti ir taikyti teorines ir metodologines naujoves, analizuoti ir vertinti istorinius ir šiuolaikinius paveldo kultūros reiškinius, 5) taikyti paveldo komunikacijos strategijas, taktikas ir priemones, komunikacijai su specialistų ir ne specialistų auditorija, 6) analizuoti, planuoti ir organizuoti rankraštinio, spausdintinio ir ikonografinio paveldo leidybos procesus, 7) nustatyti ir apibūdinti paveldo institucijų pagrindines funkcijas, jų kaitą, rengti institucijos funkcijų modernizavimo projektinį pasiūlymą, 8) analizuoti, vykdyti ir vertinti paveldo skaitmeninimo procesus.
Bendrosios kompetencijos: 1) kritiškai vertinti atitinkamas teorijas, strategines nuostatas bei konkrečias praktines situacijas atliktų tyrimų kontekste sprendžiant įvairaus lygmens (tiek nacionalinio, tiek regioninio, tiek tarptautinio), tiek pobūdžio (visuomenines, politines ir kt.) problemas, 2) korektiškai pristatyti tyrimų strategijas ir modelius nesant tiksliam duomenų ir informacijos rinkiniui, 3) suburti komandą, dalyvauti komandos veikloje, gebėti analizuoti ir valdyti informacijos srautus ir taikyti komunikacijos priemones organizacijos, grupės, tarpasmeninėje komunikacijoje, 4) integruoti studijų metu įgytas žinias, gebėjimus, susiformuotus požiūrius ir vertybes į holistinę mokymosi visą gyvenimą kompetenciją.
Minimalus išsilavinimas. Studijų programa skirta Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų absolventams, valstybės tarnautojams, paveldo institucijų darbuotojams, masinės komunikacijos priemonių ir verslo atstovams, siekiantiems įgyti paveldo informacijos ir komunikacijos žinių.
Paveldo informacija ir komunikacija - vienintelė studijų programa Lietuvoje, integruojanti archyvų ir dokumentų vadybą, knygotyrą, muziejininkystę, suteikiant šioms taikomosioms sritims sisteminiais ryšiais grįstą šiuolaikinę paveldo informacijos ir komunikacijos teoriją.