Anotacija arba apibūdinimas

Religijos studijų programos tikslas: tarpdisciplininiu ir nekonfesiniu pagrindu rengti aukštos kvalifikacijos religijos mokslų specialistus, atitinkančius Europos ir pasaulinius standartus. Suteikti tarpdisciplinines teorines žinias bei įgūdžius, būtinus religijai kaip šiuolaikiniam fenomenui apskritai, o taip pat Lietuvos religinei tradicijai bei religijų istorijai analizuoti, lyginti bei vertinti.
Reikalavimai ir rekomendacijos stojančiajam: studijų programa skirta įgijusiems visų studijų krypčių bakalauro ar jį atitinkantį kvalifikacinį laipsnį. Taip pat reikalaujama būti išklausius 2 dalykus, galimus priskirti filosofijos bei religijos ir kultūros disciplinoms (studijų programos specialaus lavinimo dalykai). Priėmimo konkursinis balas formuojamas iš diplomo priedo svertinio vidurkio ir studijų programos specialaus lavinimo dalykų (išskyrus baigiamąjį darbą ir/ar baigiamąjį (-uosius) egzaminą (-us)) svertinio vidurkio.
Pagrindiniai Religijos studijų programos dalykai: "Religijos filosofija", "Religijų istorija", "Dogmų istorija ir sistematika", "Krikščioniškoji etika", "Dialogo filosofija" ir kt.
Praktika nenumatyta.
Studijų programa baigiama baigiamuoju magistro darbu. Baigusiajam suteikiamas religijos mokslų magistro kvalifikacinis laipsnis.
Baigus Religijos studijų programą, studijas galima tęsti humanitarinių ar socialinių mokslų srities doktorantūros studijų programose.

Kvalifikacijos aprašas

Baigę Religijos studijas gali dirbti įvairiose valstybinėse institucijose ir visuomeninėse organizacijose.
Baigęs Religijos studijas, absolventas turėtų:
Išmanyti šiuolaikines religiją aiškinančias filosofines, teologines, sociologines, istorijos, ekonomines, meno etc. teorijas;
Gebėti taikyti tarpdisciplininius tyrimo metodus atliekant fundamentalius religijos srities tyrimus;
Gebėti analizuoti religinius diskursus bei literatūrinių, meninių, politinių, socialinių, žiniasklaidos etc. diskursų religinius aspektus;
Gebėti integruoti tyrimuose teorinius modelius ir religijų istorijos žinias;
Tyrinė teoriniu lygmeniu religijos ir jos sąlyčio su kultūrine bei socialine sferomis problemas ir jas eksplikuoti kultūros bendruomenei bei visuomenei;
Gebėti paaiškinti religijos vietą kultūroje, visuomenėje bei valstybėje;
Gebėti atpažinti religinės prigimties problemas kultūroje bei religinės prigimties konfliktus visuomenėje ir matyti jų sprendimo perspektyvą;
Gebėti aprašyti religijos fenomeną savo meto visuomenėje bei istorinėje perspektyvoje;
Gebėti aptikti sąlyčio taškus tarp krikščioniškosios ir sekuliarios kultūrų bei teoriškai juos įprasminti;
Mokėti nustatyti įvairių valstybinių bei visuomeninių institucijų kompetenciją, sprendžiant su religija susijusius klausimus;
Mokėti įvertinti viešųjų ryšių strategiją bei taktiką religijos atžvilgiu;
Gebėti ugdyti tarpreliginį bei tarpkultūrinį bendravimą ir dialogą.
Religijos mokslų magistro kvalifikacinis laipsnis įgyjamas universitetuose.
Studijų programa skirta įgijusiems visų studijų krypčių bakalauro ar jį atitinkantį kvalifikacinį laipsnį. Taip pat reikalaujama būti išklausius 2 dalykus, galimus priskirti filosofijos bei religijos ir kultūros disciplinoms (studijų programos specialaus lavinimo dalykai).
Neformaliuoju ar savaiminiu būdu įgyta kvalifikacija nepripažįstama.
Baigę Religijos studijas gali dirbti įvairiose valstybinėse institucijose ir visuomeninėse organizacijose arba tęsti studijas humanitarinių ar socialinių mokslų srities doktorantūros studijų programose.