Anotacija arba apibūdinimas

Gilinamoji magistrantūros studijų programa skirta rengti aukštos kvalifikacijos psichologijos ir kriminologijos specialistus, turinčius teorines ir metodologines žinias psichologijos, sociologijos, baudžiamosios teisės, bei kriminologijos srityse, gebančius analizuoti šalies kriminogeninę situaciją, kurti ir įgyvendinti įvairias nusikaltimų ir asocialaus elgesio prevencines programas, organizuoti ir dirbti resocializacijos darbą.
Stojantysis turi vykdyti priėmimo į universitetą konkursines sąlygas.
Būsimieji psichologijos magistrai studijuoja gilinamojo lygio dalykus: baudžiamąją teisę, teisės psichologiją, penitencinę psichologiją, kriminologijos teorijas, asocialaus elgesio psichologiją ir kitus dalykus.
Atliekama kriminologinė praktika valstybės mokslo įstaigoje Teisės institute. Praktinių studijų trukmė ? 200 val. Jos metu studentai turi galimybę stebėti profesionalių psichologų darbą, susipažinti su kriminologinio teorinio ir praktinio darbo specifika, tuo pačiu įtvirtinami ir tobulinami tyrimų atlikimo, analizės, vertinimo ir kiti gebėjimai.
Studijų programa baigiama baigiamuoju magistro darbu. Baigusiajam suteikiamas psichologijos magistro kvalifikacinis laipsnis.
Baigus psichologijos ir kriminologijos studijų programą, studijas galima tęsti socialinių mokslų srities doktorantūros studijų programose.
Psichologijos ir kriminologijos studijų programa skirta asmenims, turintiems psichologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį bei siekiantiems tapti psichologijos magistrais.

Kvalifikacijos aprašas

Psichologijos magistro kvalifikacija reikalinga norint dirbti psichologijos ir kriminologijos specialisto darbą.
Asmuo, įgijęs psichologijos magistro kvalifikaciją, turi:
- gebėti analizuoti kriminogeninę situaciją, rengti įvairias nusikaltimų kontrolės ir prevencijos programas, vykdyti šias programas, realizuoti kriminologines žinias teisėsaugoje, resocializaciniame darbe, nepilnamečių auklėjime;
- žinoti baudžiamąją teisę, kriminologijos teorijas, asocialaus elgesio psichologiją teisės psichologiją, penitencinę psichologiją, sociologijos;
- mokėti atsakingai, savarankiškai ir greitai organizuoti savo darbą, logiškai ir analitiškai mąstyti, efektyviai bendrauti, lanksčiai ir kūrybiškai vertinti reiškinius, būti taktišku, mandagiu, kruopščiu ir sąžiningu.
Psichologijos magistro kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal psichologijos ir kriminologijos studijų programą.
Norintiems siekti psichologijos magistro kvalifikacijos reikia turėti psichologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
Neformaliuoju ar savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti psichologijos ir kriminologijos specialistu nėra pripažįstami.
Įgiję psichologijos magistro kvalifikaciją asmenys gali dirbti tiriamąjį darbą įvairiose akademinėse ir specializuotose institucijose, taip pat taikyti įgytas žinias teisėsaugos institucijose, įvairiose valstybinėse bei nevyriausybinėse organizacijose..