Anotacija arba apibūdinimas

Istorijos bakalauro, istorijos studijų programa skirta rengti istorijos specialistus, sugebančius adekvačiai suvokti istorinės raidos bendrąsias tendencijas, atskirų laikotarpių specifiką, Lietuvos vietą pasaulio istorinės raidos kontekste, išmokti analizuoti atskirus istorijos reiškinius, procesus, įvykius.
Stojantysis turi turėti vidurinį išsilavinimą ir vykdyti priėmimo į universitetą konkursines sąlygas.
Būsimieji istorikai studijuoja bendruosius universitetinius dalykus: psichologiją, ekonomiką, informatiką, valstybinės kalbos praktiką, lietuvių kultūrinę antropologiją, Lietuvos valstybės ir visuomenės raidą, anglų kalbą ir kt. ir specialybinius dalykus: mokslo filosofiją ir metodologiją, Antikos kultūros istoriją, medievistiką, moderniąją istoriją, archeologiją, antikos ir viduramžių filosofiją, moderniąją filosofiją, etnologijos pagrindus ir Lietuvos etnologiją, tautosaką, melofolkloristiką, istorijos mokslo metodus, istorijos šaltinių mokslą, pagalbinius istorijos mokslus, archeologiją, archyvistiką, Lietuvos geopolitiką XVI – XVIII a., Lietuvos moderniosios tautos tapsmą, Lenkijos istoriją, Luominės visuomenės susiformavimą Lietuvoje, Rusijos istoriją, Lietuvos naujausiųjų laikų istoriją, Žydų tautos istoriją, Lietuvių diasporos istoriją, Lietuvos naujausiųjų laikų diplomatijos istoriją ir kt.
Praktinės studijos vyksta dviem etapais: archyvistinė ir lauko tyrimų praktika. Praktinių studijų trukmė – 4 kreditai (160 val.). Jų metu įtvirtinami ir tobulinami naudojimosi Lietuvos archyvų sistema, įvairių tyrimo metodų taikymo ir kt. gebėjimai.
Studijų programa baigiama baigiamuoju bakalauro darbu. Baigusiajam suteikiamas istorijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis.
Baigus istorijos bakalaurantūros, istorijos studijų programą studijas galima tęsti humanitarinių ir socialinių mokslų magistrantūros programose.
Studijuojant šioje studijų programoje yra galimybė įgyti kitos studijų programos pagrindus pasirenkant gretutinės krypties studijas. Gretutinės krypties studijų pasirinkimo tvarka ir principai skelbiami www.vdu.lt/studijos/gretutines-studijos.html tinklalapyje.

Kvalifikacijos aprašas

Istorijos bakalauro, istoriko kvalifikacija reikalinga norint dirbti istoriko darbą.
Asmuo, įgijęs istorijos bakalauro, istoriko kvalifikaciją, turi:
- gebėti rasti ir studijuoti istorinius šaltinius, vertinti šaltinių tendencijas, patikimumą; savarankiškai skaityti, nagrinėti ir vertinti įvairių epochų istoriografinius tekstus, suvokti juos istoriškai, t. y. turėti patirties, kaip skaityti skirtingose aplinkybėse ir skirtingose epochose atsiradusius istoriografinius kūrinius; analizuoti atskiras epochas, įvardinant jų prielaidas, raidą ir pasekmes; suvokti atskirą reiškinį bendrame epochos kontekste, atpažinti įvairiakalbių šaltinių sąvokas ir terminus, rinkti istorinę medžiagą, ją tvarkyti ir parengti saugojimui ir publikavimui, rašyti istorinius tekstus, juos nagrinėti ir recenzuoti
- žinoti istorinės raidos bendrąsias tendencijas, atskirų laikotarpių specifiką;
mokėti dirbti atsakingai, kruopščiai, savarankiškai ir greitai, organizuoti savo darbą, efektyviai bendradarbiauti su kolegomis.
Istorijos bakalauro, istoriko kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal istorijos studijų programą.
Norintiems siekti istorijos bakalauro, istoriko kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą.
Neformaliuoju ar savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti istoriku nėra pripažįstami.
Įgiję istorijos bakalauro, istoriko kvalifikaciją asmenys gali dirbti istoriku muziejuose; redakcijose, leidyklose; paminklosaugos sistemoje (kultūros vertybių apsaugos departamento padaliniuose, savivaldybių paminklotvarkos skyriuose), kitur, kur vertinami aukštąjį išsilavinimą turintys, visuomenės ir kultūros raidą profesionaliai studijavę asmenys.