Anotacija arba apibūdinimas

Studijų programa skirta rengti psichologus, gebančius moksliškai bei etiškai taikyti psichologines žinias įvairiose srityse, kompetentingai dirbti su žmonėmis, kūrybiškai panaudoti įgyjamas žinias bei įgūdžius teorinėms ir praktinėms asmenų, grupių ir organizacijų problemoms spręsti.
Stojantysis turi turėti vidurinį išsilavinimą ir vykdyti priėmimo į universitetą konkursines sąlygas.
Būsimieji psichologai studijuoja bendrauniversitetinius dalykus: istoriją, logiką, ekonomiką, matematiką, biologiją ir specialybinius dalykus: asmenybės psichologiją, bendravimo psichologiją, šeimos psichologiją, raidos psichologiją, konsultavimo psichologiją, grupių psichologiją, pedagoginę psichologiją, klinikinę psichologiją.
Praktinės studijos vyksta dviem etapais: pažintinė ir mokomoji praktika, atliekama švietimo (mokslo ir mokymo), socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos įstaigose, pramonės bei viešojo administravimo įmonėse. Praktinių studijų trukmė – 160 val. Jų metu įgyjami ir įtvirtinami svarankiško darbo organizavimo, psichologinio įvertinimo, konsultavimo, profilaktinio darbo, komunikavimo ir kiti gebėjimai.
Studijų programa baigiama baigiamuoju bakalauro darbu. Baigusiajam suteikiamas psichologijos bakalauro laipsnis.
Baigus psichologijos bakalauro studijų programą studijas galima tęsti mokyklinės, sveikatos, organizacinės psichologijos ir kitose socialinių mokslų srities magistrantūros programose.
Studijuojant šioje studijų programoje yra galimybė įgyti kitos studijų programos pagrindus pasirenkant gretutinės krypties studijas. Gretutinės krypties studijų pasirinkimo tvarka ir principai skelbiami www.vdu.lt/studijos/gretutines-studijos.html tinklalapyje.

Kvalifikacijos aprašas

Psichologo kvalifikacija reikalinga norint dirbti psichologu.
Asmuo, įgijęs psichologo kvalifikaciją, turi:
- gebėti naudotis psichologinės diagnostikos metodais, įvertinti asmens ar grupės problemos pobūdį, numatyti pagalbos priemones, konsultuoti klientus, vykdyti profilaktinį darbą, pristatyti psichologo darbą bei apibendrinti savo darbo rezultatus, gebėti dirbti komandoje lygiavertiškumo principu, bendradarbiauti su kitomis socialinės pagalbos įstaigomis, atlikti mokslinius ir taikomuosius psichologinius tyrimus, panaudoti tyrimų įrodymais pagrįstas žinias praktikoje, gebėti išsaugoti ir stiprinti asmeninę psichinę ir fizinę sveikatą, nuolat siekti profesinio tobulėjimo;
- žinoti klasikines ir šiuolaikines psichologijos teorijas, esminius profesinės etikos principus, biologinę, kognityvinę, raidos, socialinę, asmenybės psichologiją, psichologinio tyrimo metodus;
- mokėti atsakingai ir savarankiškai organizuoti savo darbą, sklandžiai, nuosekliai ir aiškiai reikšti savo mintis, analitiškai, kritiškai ir konstruktyviai mąstyti, būti objektyviu, mandagiu, komunikabiliu, tolerantišku, mokėti išlaikyti savitvardą.
Psichologo kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal psichologijos studijų programą.
Norintiems siekti psichologo kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą.
Neformaliuoju ar savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti psichologu nėra pripažįstami.
Įgiję psichologo kvalifikaciją asmenys gali dirbti švietimo (mokslo ir mokymo), socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos įstaigose, pramonės bei viešojo administravimo įmonėse.