Anotacija arba apibūdinimas

Viešojo administravimo studijų programa skirta rengti viešojo administravimo specialistus, išmanančius viešojo administravimo principus, teorijas, metodus, gebančius analizuoti ir vertinti viešojo administravimo institucijų funkcionavimą, viešosios politikos formavimą ir įgyvendinimo procesus, turinčius plačią erudiciją, kūrybinį ir kritinį mąstymą, poreikį domėtis viešojo administravimo mokslo pasiekimais, pasaulinėmis viešojo administravimo raidos tendencijomis, gebančius išlaikyti profesinę kompetenciją, tobulinant kvalifikaciją per visą darbo veiklos laikotarpį.
Stojantysis turi turėti vidurinį išsilavinimą ir vykdyti priėmimo į universitetą konkursines sąlygas.
Būsimieji viešojo administravimo bakalaurai studijuoja bendrojo lavinimo dalykus: filosofijos ir politologijos pagrindus, informacines technologijas, tikimybių teoriją ir matematinę statistiką, kalbos kultūrą, specialybės užsienio kalbą ir kt.; studijų pagrindų dalykus: įvadą į viešąjį administravimą, politikos sandarą ir raidą, teisę, sociologiją, socialinę statistiką, socialinių tyrimų metodologiją, elektroninį valdymą, profesinę psichologiją, makroekonomiką, mikroekonomiką ir kt.; specialiuosius (profesinius) dalykus: Europos integracijos pagrindus, viešąją politiką, valstybinio valdymo sistemas, viešojo administravimo organizacijų teoriją, savivaldos principus, Lietuvos vietą tarptautinių santykių sistemoje, viešojo sektoriaus finansus, korupciją ir antikorupcinę politiką, valstybės tarnybos etiką, viešųjų institucijų žmogiškųjų išteklių valdymą, administracinę teisę, viešojo sektoriaus strateginį valdymą ir kt.. Studijuojantieji viešąjį administravimą, pasirenka būsimosios profesinės veiklos specializacijas. Specializacija įgyjama studijuojant atitinkamus specializacijos dalykus:
1) Viešojo valdymo teisės: Lietuvos konstitucinę teisę, tarptautinę viešąją teisę, valstybės tarnybos teisinį reguliavimą, ES ir nacionalinės teisės principus;
2) Strateginio valdymo: regionų plėtros strateginį valdymą, inovacijų valdymą, ES projektų rengimą ir valdymą, teritorijų (vietos) marketingą;
3) Organizacijų psichologijos: vadovavimo psichologiją ir darbo motyvaciją, psichologinių tyrimų organizacijoje vykdymą, konfliktų sprendimą ir psichologinę pagalbą, asmenybę organizacijoje, profesinį tinkamumą ir atranką;
4) Viešojo sektoriaus ekonomikos: viešojo administravimo įstaigų apskaitą, ekonominę statistiką, viešojo sektoriaus ekonomiką, ekonominius prognozavimo metodus.
Praktines studijas sudaro imitacinė, pažintinė ir mokomoji praktika. Jų metu būsimieji viešojo administravimo specialistai mokosi pažinti organizaciją, nustatyti viešojo sektoriaus poreikius, identifikuoti ir spręsti iškylančias problemas, įgyti administracinės veiklos įgūdžių. Praktinių studijų trukmė - 400 val.
Studijų programa baigiama baigiamuoju bakalauro darbu. Baigusiajam suteikiamas viešojo administravimo bakalauro kvalifikacinis laipsnis.
Baigus viešojo administravimo studijų programą studijas galima tęsti viešojo administravimo, vadybos ir verslo administravimo, sociologijos, teisės ir kitose socialinių mokslų srities magistrantūros programose.

Kvalifikacijos aprašas

Viešojo administravimo bakalauro kvalifikacija reikalinga norint dirbti vadybinį -administracinį darbą.
Asmuo, įgijęs viešojo administravimo bakalauro kvalifikaciją, turi:
- gebėti identifikuoti, analizuoti ir spręsti viešojo sektoriaus problemas; taikyti viešojo administravimo teorines žinias, vykdant konkrečias viešojo sektoriaus institucijų funkcijas; analizuoti ir vertinti viešojo administravimo institucijų veiklą ir viešąją politiką, rengti rekomendacijas jai tobulinti ir dalyvauti jas įgyvendinant; analizuoti administruojamos srities statistinę informaciją; vertinti ekonominius pokyčius bei juos sąlygojančius veiksnius ir priimti sprendimus, atitinkančius visuomenės poreikius; dalyvauti vykdant viešojo sektoriaus mokslinius tyrimus bei vertinant jų duomenis; analizuoti įstatymus ir kitus teisės aktus, taikyti juos praktinėje veikloje; naudotis naujomis IKT vykdant konkrečias viešojo sektoriaus veiklos funkcijas; atpažinti etines situacijas ir laikytis etinių nuostatų įvairiose organizacinėse situacijose.
- žinoti viešojo administravimo teorijas ir paradigmas, viešojo administravimo tyrimo metodus, valstybės valdymo ir viešojo administravimo sistemas, valstybės valdymo ir viešojo administravimo institucijų veiklos ypatumus, viešosios politikos formavimo ir įgyvendinimo procesus, tarpvalstybinius santykius, jų įtaką politikos formavimo bei įgyvendinimo procesams, viešojo administravimo teisinius pagrindus, valstybės tarnybos ir jos organizavimo teisnius pagrindus, viešojo sektoriaus organizacijų finansavimo ypatumus, viešųjų ir privačiųjų interesų derinimą, atsakomybę, atskaitomybę ir etiką viešajame administravime.
- mokėti dirbti atsakingai, savarankiškai planuoti, organizuoti ir vertinti administruojamos srities institucijų ir organizacijų darbą, dalykiškai bendrauti su kolegomis ir klientais, vadovaujantis teisės aktais ir kitais dokumentais, reglamentuojančias šių institucijų veiklą.
Viešojo administravimo bakalauro kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal viešojo administravimo studijų programą.
Norintiems siekti viešojo administravimo bakalauro kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą.
Neformaliuoju ar savaiminiu būdu įgyti gebėjimai dirbti viešojo sektoriaus institucijose nėra pripažįstami.
Įgiję viešojo administravimo kvalifikaciją asmenys gali dirbti viešojo administravimo specialistu valstybės valdymo ir viešojo administravimo institucijose: ministerijose ir departamentuose, apskričių ir savivaldybių administracijose, švietimo, sveikatos apsaugos, teisėsaugos, gamtosaugos, socialinio draudimo, mokesčių administravimo įstaigose ir kt., o taip pat pelno nesiekiančiose organizacijose, tyrimo ir konsultavimo įstaigose tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje.