Anotacija arba apibūdinimas

Kūno kultūros studijų programa skirta rengti pilietiškai aktyvų ir šiuolaikiniame darbo pasaulyje konkurencingą kūno kultūros ir sporto specialistą, atitinkantį Europos standartus, bei pajėgų ateityje tobulinti įgytą kompetenciją.
Stojantysis turi turėti vidurinį išsilavinimą ir vykdyti priėmimo į universitetą konkursines sąlygas.
Būsimieji kūno kultūros ir sporto pedagogai studijuoja bendruosius universitetinių studijų dalykus: ugdymo filosofijos pagrindus, moksleivio anatomiją, fiziologiją ir higieną, specialybės lietuvių kalbą; studijų krypties dalykus: judesių mokymo teoriją, kūno kultūros ir sporto pedagogo etiką, kūno kultūros ir sporto tyrimų metodologiją, sporto ir Europos kultūrinę integraciją, kūno kultūros ir sporto filosofiją, kūno kultūros ir sporto vadybą, fizinių pratimų fiziologiją, mokinio fizinė saviugda, sportuotojo psichologinis pažinimas, sportas šeimoje, fizinės raidos teorija, olimpinis ugdymas, ontokineziologija, rekreacinis fizinis aktyvumas, dvikovos sporto šakos, sporto traumų prevencija atranka sporte, fizinio aktyvumo fiziologija, sportininko savikontrolė, sporto sociologija, sporto renginių organizavimas, savanorystė sporte ir kt.; dalykus priklausomai nuo pasirenkamos specializacijos: Sporto vadyba (Sporto turizmas, Savanorių veiklos organizavimas, Kūno kultūros ir sporto vadyba, Kūno kultūros ir sporto projektų vadyba, Sporto ergonomika ir kt.)
Praktinės studijos vyksta trimis etapais: praktika integruota su atitinkamu dalyku, kūno kultūros mokytojo/sporto pedagogo dalykinės praktikos. Studentai susipažįsta su kūno kultūros mokytojų/sporto pedagogų funkcijomis, jų vaidmenimis, mokinių fizinio ugdymo(si) proceso planavimu ir organizavimu. Teorines žinias taiko praktikoje. Praktikos apibendrinamos pedagoginių studijų baigiamuoju darbu. Praktinių studijų trukmė - 800 val.
Studijų programa baigiama bakalauro baigiamuoju darbu. Baigusiajam suteikiamas dalyko pedagogikos, sporto bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir mokytojo profesinė kvalifikacija.
Baigus kūno kultūros studijų programą mokymąsi galima tęsti švietimo ir ugdymo krypčių grupės ir sporto krypties magistrantūros programose.

Kvalifikacijos aprašas

Kūno kultūros mokytojo kvalifikacija reikalinga dirbant kūno kultūros mokytoju/sporto pedagogu.
Asmuo, įgijęs dalyko pedagogikos, sporto bakalauro laipsnį, kūno kultūros mokytojo kvalifikaciją:
- žino ir suvokia šiuolaikiniame darbo pasaulyje vyraujančias esmines švietimo bei mokslo tendencijas ir vertybes; edukacinių reiškinių ir procesų mokymosi visą gyvenimą paradigmos kontekste esmę; šiuolaikinius metodologinius bendrojo lavinimo bei sporto mokyklos dalyvių kūno kultūros ir sporto ugdymo(si) tikslus, turinį, pedagoginės sąveikos principus; organizavimo ir valdymo dėsningumus; naują kūno kultūros ir sporto pedagogo veiklos erdvę; naujus, neįprastus jo vaidmenis profesinėje veikloje.
- geba planuoti fizinio ugdymo(si) procesą; taikyti šiuolaikinius planavimo modelius; diferencijuoti fizinio ugdymosi(si) tikslus, atsižvelgiant į mokinių amžiaus tarpsnių ypatumus, poreikius ir interesus, prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos; ieškoti informacijos, susirasti ją, pritaikyti, analizuoti, sintetinti ir vertinti; atrinkti konkrečiai situacijai tinkamas mokymo(si) strategijas bei deramai jas taikyti; tausoti ir stiprinti įvairaus amžiaus mokinių sveikatą; specialiųjų poreikių vaikus ugdyti pagal individualią programą, plėtoti jų protinį, fizinį, valios charakterio jausmų ugdymą.
- įgyja humanišką, įžvalgią, konstruktyvią gyvenimo poziciją ir ja remiantis atsakingai veikia profesinės aplinkos, visuomenės kultūrinio, ūkinio bei politinio gyvenimo srityse.
Kūno kultūros mokytojo kvalifikacija įgyjama universitetuose, vykdančiuose studijas pagal kūno kultūros studijų programą.
Norintiems siekti kūno kultūros mokytojo kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą.
Neformaliuoju ar savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti kūno kultūros mokytoju nėra pripažįstami.
Įgiję kūno kultūros mokytojo kvalifikaciją asmenys gali dirbti bendrojo lavinimo ir sporto mokyklose, sveikatos ir sporto klubuose, pramogų centruose, mokinių užimtumo aikštelėse, vaikų teisių gynimo ir kitose visuomeninėse organizacijose, policijos komisariatuose ir nevyriausybinėse organizacijose, specialiosiose ugdymo įstaigose, socialinės atskirties ir vaikų turizmo centruose ir kt.