Anotacija arba apibūdinimas

Studijų programos tikslas - parengti specialistus, gebančius sėkmingai vykdyti dorinio ugdymo programą mokykloje, įvairiais lygmenimis dirbti bažnytinėje pastoracijoje, kultūros įstaigose bei nevyriausybinėse organizacijose. Programa orientuota ugdyti nuolat besimokančius ir iniciatyvius religijos mokslo specialistus, kurie įgyja atitinkamas kompetencijas specialybės, profilinių bei bendrųjų universitetinių dalykų srityse, savo mokslo srities bei bendrakultūrines žinias gilina pedagoginių praktikų metu.
Studijų metu ugdomi šie gebėjimai: 1) gebėjimas reflektuoti, analizuoti ir aptarti religiškumo ir religijų fenomeną; 2) gebėjimas suvokti, argumentuotai svarstyti ir perteikti krikščionių tikėjimo turinį įvairaus amžiaus ir pasirengimo žmonėms; 3) gebėjimas susieti krikščionių tikėjimo turinį su šių dienų daugiakultūriniu bei daugiareliginiu kontekstu; 4) gebėjimas diskutuoti aktualiais etiniais klausimais, argumentuotai pagrindžiant Katalikų Bažnyčios požiūrį.
Siekiant šių tikslų: 1) sudaroma galimybė įgyti filosofijos, teologijos, psichologijos, edukologijos ir religijos mokslo tiriamojo darbo bei religijos mokymo metodikos žinių; 2) įgytas žinias išmokoma taikyti atliekant neformalaus religinio ugdymo bei pedagogines praktikas; 3) skatinama nuolat tobulėti profesinėje srityje, atsakingai dirbti pedagogo darbą.
Stojantysis privalo turėti vidurinį išsilavinimą ir vykdyti priėmimo į universitetą sąlygas.
Studijų programą sudaro: bendrojo universitetinio lavinimo, studijų programos pagrindų, studijų programos specialaus lavinimo dalykai. Studijų pagrindų dalykai yra privalomi ir pasirenkami. Studijuojami šie privalomi dalykai: teologijos įvadas, ST teologija ir egzegezė, NT teologija ir egzegezė, fundamentinė teologija, dogmų teologija, moralės teologija, Bažnyčios istorija, liturgika ir dvasingumo teologija, religinio ugdymo metodika, naujieji religiniai judėjimai. Vykdomos šešios praktikos: neformalaus religinio ugdymo (2 sav.); neformalaus religinio ugdymo mokomoji (2 sav.) ir stebėjimo (4 sav.); pedagogo asistento (4 sav.), pedagoginę praktiką su profesine priežiūra (6 sav.) ir savarankiška refleksyvioji (6 sav.). Praktikų trukmė - 24 savaitės. Jų metu tobulinami ir praktikoje pritaikomi teorinių užsiėmimų metu įgytos žinios ir gebėjimai bei įgyjama bendrakultūrinė, profesinė ir bendroji kompetencijos.
Bakalauro studijos baigiamos bakalauro bei pedagoginių studijų baigiamaisiais darbais. Baigusiajam suteikiamas religijos mokslų bakalauro laipsnis ir mokytojo profesinė kvalifikacija.
Baigus religijos mokslų bakalauro programą, galima siekti aukštesnės kvalifikacijos religijos mokslų srityje, o taip pat studijuoti kitose humanitarinių bei socialinių mokslų srities magistrantūrose.
Katalikų tikybos studijų programa skirta asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą bei siekiantiems tapti religijos mokslų bakalaurais, katalikų tikybos mokytojais.

Kvalifikacijos aprašas

Religijos mokslų bakalauro laipsnis ir katalikų tikybos mokytojo kvalifikacija reikalinga norint dirbti katalikų tikybos mokytojo darbą.
Asmuo, įgijęs religijos mokslų bakalauro laipsnį ir katalikų tikybos mokytojo kvalifikaciją, turi:
- gebėti skelbti savo tikėjimą ir savo gyvenimu jį liudyti, perteikti religines žinias įvairaus amžiaus mokiniams, skleisti krikščioniškąją moralę, integruoti mokyklinį religinį ugdymą su ugdymu parapijose bei kitose religinėse bendruomenėse, dalyvauti labdaros projektuose, remti žmones bei bendruomenes, kuriems reikalinga pagalba, organizuoti popamokinę veiklą, religinius renginius, šventes, išvykas, integruoti kitų dalykų pamokose mokinių įgytas žinias ir gebėjimus į tikėjimo ir doros ugdymą, rengti ugdymo planus, individualiąsias programas, sudaryti galimybes mokiniams ir visuomenei pažinti katalikų tikėjimą ir krikščioniškosios moralės pagrindus;
- žinoti katalikų tikėjimo ir krikščioniškosios moralės pagrindus, ugdymo planų ir individualių programų rengimo metodikas, mokomosios medžiagos parinkimo bei pritaikymo principus, pedagogikos, sociologijos ir psichologijos mokslų pagrindus, filosofijos principus;
- mokėti bendradarbiauti su parapijomis, kitomis katalikų ir kitų religijų bendruomenėmis, netikinčiais žmonėmis, švietimo institucijomis, mokinių šeimomis, visuomene, dirbti atsakingai, sąžiningai, organizuoti savo darbą.
Religijos mokslų bakalauro laipsnį ir mokytojo profesinę kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal katalikų tikybos bakalauro studijų programą.
Norintiems siekti religijos mokslų bakalauro laipsnio ir tikybos mokytojo kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą bei krikščionišką vertybinę orientaciją.
Neformaliuoju ar savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti katalikų tikybos mokytoju nėra pripažįstami.
Įgiję religijos mokslų bakalauro laipsnį ir katalikų tikybos mokytojo kvalifikaciją asmenys gali dirbti bendrojo lavinimo mokyklose, gimnazijose, parapijose, evangelizaciniuose jaunimo, šeimos centruose, papildomo ugdymo įstaigose.