Anotacija arba apibūdinimas

Studijų programa skirta rengti socialinius darbuotojus, gebančius nustatyti socialinę problemą ir įvertinti socialinius poreikius, planuoti, teikti, analizuoti ir vertinti konkrečią socialinę paramą bei jos rezultatus, koordinuoti socialinės paramos teikimą.
Stojantysis turi vykdyti priėmimo į kolegiją sąlygas.
Būsimieji socialiniai darbuotojai studijuoja bendruosius profesinius dalykus: filosofijos bei politologijos įvadą, vadybos ir verslo bei teisės pagrindus, bendrąją psichologiją ir kt.; studijų pagrindų dalykus: socialinio darbo metodus, socialinio aprūpinimo teisę, socialinę, vystymosi ir specialiąją psichologiją, socialinę politiką, socialinį darbą ir sveikatos priežiūrą ir kt. bei specialiuosius profesinius dalykus, priklausomai nuo pasirenkamos specializacijos:
- socialinio darbo su pagyvenusiais žmonėmis (gerontologiją, andragogiką, dailės terapiją, darbo terapiją ir kt.)
- socialinių paslaugų organizavimo (komunikacinę elgseną, personalo vadybą, įstaigų administravimą, marketingą ir kt.)
5 procentai studijų programos apimties yra skirti laisvai pasirenkamiems studijų dalykams. Iš viso studijuojami 36 dalykai.
Praktinės studijos vyksta dviem etapais: pradinė ir pagrindinė praktika. Praktinių studijų trukmė - 24 savaitės. Jų metu įtvirtinami ir tobulinami socialinių problemų nustatymo, socialinės paramos planavimo bei teikimo ir kt. gebėjimai.
Studijų programa baigiama baigiamuoju darbu. Baigusiamjam suteikiamas socialinio darbo profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir socialinio darbuotojo profesinė kvalifikacija.
Baigus socialinio darbo studijų programą studijas galima tęsti pagal aukštojo mokslo socialinių mokslų srities, socialinio darbo studijų krypties programas.
Socialinio darbo studijų programa skirta asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą bei siekiantiems tapti socialiniais darbuotojais.

Kvalifikacijos aprašas

Socialinio darbuotojo kvalifikacija reikalinga norint dirbti socialiniu darbuotoju.
Asmuo, įgijęs socialinio darbuotojo kvalifikaciją, turi:
- gebėti nustatyti socialinę problemą ir įvertinti socialinius poreikius (prognozuojant socialines problemas, renkant, sisteminant ir įvertinant informaciją, analizuojant, bendraujant ir bendradarbiaujant su klientu ir jo aplinka), planuoti ir teikti socialines paslaugas (analizuojant ir vertinant individualią probleminę situaciją, nustatant prioritetus, vertinant išteklius ir parenkant tinkamą paramos modelį, sudarant paramos programą, vykdant prevencinę veiklą), analizuoti ir vertinti socialinės paramos procesą ir rezultatus, koordinuoti socialinės paramos teikimą (bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, organizuojant ir plėtojant institucijos veiklą, inicijuojant ir plėtojant savanorių veiklą, taikant komandinio darbo principus), tobulinti profesinę kompetenciją (plėtojant socialinio darbuotojo sampratą visuomenėje, taikant naujoves savo profesinėje veikloje)
- žinoti Lietuvos socialinės apsaugos sistemą, socialinę sritį reglamentuojančius teisės aktus, žmogaus teises, Europos Sąjungos šalių socialinės paramos sistemas, socialines, psichologines asmenybės ypatybes, komandinio darbo principus, Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodekso nuostatas, socialinio darbo srities pasiekimus
- mokėti efektyviai ir tolerantiškai bendrauti ir bendradarbiauti su klientu ir jo aplinka, dirbti atsakingai, kruopščiai, savarankiškai ir operatyviai, organizuoti savo darbą, lanksčiai spręsti problemas, nestereotipiškai vertinti reiškinius
Socialinio darbuotojo kvalifikaciją galima įgyti kolegijose, vykdančiose studijas pagal socialinio darbo studijų programą.
Norintiems siekti socialinio darbuotojo kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą.
Neformaliuoju arba savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti socialiniu darbuotoju nėra pripažįstami.
Įgiję socialinio darbuotojo kvalifikaciją asmenys gali dirbti socialiniais darbuotojais socialinės apsaugos sistemos įstaigose (savivaldybių globos ir rūpybos skyriuose, socialinių paslaugų tarnybose, senelių ir vaikų globos namuose, psichoneurologiniuose pensionatuose, dienos centruose, sutrikusio intelekto žmonių namuose, bendruomenės centruose, vaikų teisių apsaugos tarnybose ir kt.), švietimo įstaigose (ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklose, globos namuose, vaikų specialiosiose ugdymo įstaigose ir kt.), sveikatos apsaugos sistemos įstaigose (įvairių tipų ligoninėse, psichiatrijos klinikose, psichikos sveikatos centruose, priklausomybių centruose ir kt.), vidaus reikalų sistemos įstaigose (pabėgėlių tarnybose, policijos komisariatuose, įkalinimo įstaigose ir kt.).