Anotacija arba apibūdinimas

Buhalterinės apskaitos studijų programa skirta rengti buhalterius, gebančius formuoti apskaitos politiką, planuoti ir organizuoti apskaitos tarnybos darbą, tvarkyti ūkio subjekto buhalterinę apskaitą, rengti ataskaitas, kontroliuoti apskaitos politikos nuostatų taikymą, parinkti ir taikyti ūkinių procesų įforminimo ir atsiskaitymo kontrolės formas, vykdyti finansinę kontrolę, taikyti finansinę veiklą apibūdinančius rodiklius, atlikti jų analizę, apibendrinti ir vertinti ūkio subjekto finansinės būklės, veiklos rezultatus, rengti juridinio asmens biudžetus ir kontroliuoti jų vykdymą.
Stojantysis turi turėti vidurinį išsilavinimą ir vykdyti priėmimo į kolegiją konkursines sąlygas.
Būsimieji buhalteriai studijuoja 31 dalyką: bendruosius koleginius studijų dalykus - privalomuosius: specialybės kalbos kultūrą, užsienio kalbą, darbo ir aplinkos saugą bei pasirenkamuosius: filosofiją/sociologiją, psichologiją/retoriką, studijų krypties (šakos) - privalomuosius dalykus: taikomąją matematiką, informacines technologijas, apskaitos pagrindus, statistiką, dokumentų valdymą, ekonomikos pagrindus, vadybos pagrindus, rinkodaros pagrindus, verslo ekonomiką, verslo etiką, finansų pagrindus, audito pagrindus, teisės pagrindus, finansinę apskaitą, valdymo apskaitą, mokesčius, individualiųjų įmonių, ūkinių bendrijų ir gyventojų individualios veiklos apskaitą, viešojo sektoriaus apskaitą ir finansinę atskaitomybę, finansų analizę ir valdymą bei dalykus, skirtus gilesnei specializacijai (gilinimuisi) kryptyje (šakoje): tarptautinius finansinius atsiskaitymus/pinigus ir bankus, finansinį auditą / veiklos auditą, kompiuterizuotą apskaitą / tarptautinius apskaitos standartus, kaštų apskaitą/biudžetų sudarymą ir kontrolę, kelių transporto įmonių apskaitą ir atskaitomybę/statybos įmonių apskaitą ir atskaitomybę ir laisvai pasirenkamus dalykus.
Profesinės veiklos praktikos vyksta šiais etapais: specialybės įvado, buhalterinės apskaitos, kompiuterizuotos apskaitos, baigiamoji specialybės praktika. Finansinės apskaitos, verslo ekonomikos ir finansų analizės ir valdymo praktikos integruotos į dalyką. Jų metu įgyjami ir tobulinami buhalterinės apskaitos tvarkymo, ūkinių procesų apskaitos kontrolės, finansinės būklės, veiklos rezultatų analizės, ūkio subjekto biudžetų rengimo ir kt. gebėjimai. Profesinių praktikų trukmė - 21 savaitė.
Buhalterinės apskaitos studijų programa baigiama baigiamuoju darbu. Baigusiajam suteikiamas buhalterinės apskaitos profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis.
Baigus buhalterinės apskaitos studijų programą studijas galima tęsti universitetuose pagal socialinių mokslų srities socialinių studijų (ekonomikos studijų krypties) bei verslo ir vadybos krypčių grupių studijų programas.
Buhalterinės apskaitos studijų programa skirta asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą ir siekiantiems tapti buhalteriais.

Kvalifikacijos aprašas

Buhalterinės apskaitos profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis reikalingas norint dirbti buhalterio darbą.
Asmuo, įgijęs buhalterinės apskaitos profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį, turi:
- gebėti organizuoti ūkio subjekto apskaitos tarnybos darbą, tvarkyti ūkio subjekto buhalterinę apskaitą, formuoti apskaitos politiką, kontroliuoti apskaitos politikos nuostatų taikymą, parinkti ir taikyti ūkinių procesų įforminimo ir atsiskaitymo kontrolės formas, tvarkyti ūkio subjekto apskaitą, rengti juridinio asmens biudžetus ir kontroliuoti jų vykdymą, naudotis informacinėmis technologijomis, kompiuterizuotomis apskaitos programomis ir apdoroti jomis buhalterinės apskaitos dokumentus, vertinti finansinės informacijos patikimumą, rengti finansinę, mokestinę ir kt. atskaitomybę, analizuoti įmonės finansinės atskaitomybės rodiklius, apibendrinti ir vertinti ūkio subjekto finansinės būklės, veiklos rezultatus, kontroliuoti ūkinių operacijų ir įvykių pagrindimą apskaitos dokumentais, lyginti faktinius rezultatus su planiniais, užtikrinti finansinę kontrolę, teikti siūlymus įmonės finansavimo, investavimo ir kt. klausimais;
- žinoti profesinės etikos principus ir jais vadovautis, turės teisės, raštvedybos, taikomosios matematikos, vadybos, apskaitos pagrindų, finansinės apskaitos, valdymo apskaitos, audito, statistikos, mokesčių, finansų teorinių žinių ir praktinių įgūdžių;
- mokėti užsienio kalbas, dirbti kolektyviai, domėtis naujovėmis, siekti tobulinti savo veiklą, dirbti atsakingai, sąžiningai, tiksliai, kruopščiai, nuosekliai, logiškai mąstyti ir kt.
Sėkmingam buhalterio darbui reikalingi bendrieji gebėjimai: matematinis raštingumas, susitelkimas, savarankiškumas, komandinis darbas, pastabumas, pareigingumas, problemų sprendimas, bendravimas ir bendradarbiavimas, mokymasis ir tobulėjimas ir kt.
Buhalterinės apskaitos profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį galima įgyti kolegijose, vykdančiose studijas pagal buhalterinės apskaitos studijų programą.
Norintiems siekti buhalterinės apskaitos profesinio bakalauro kvalifikacinio laipsnio reikia turėti vidurinį išsilavinimą.
Neformaliuoju arba savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti buhalteriu nėra pripažįstami, tačiau studijuojant yra įvertinami ir gali būti įskaitomi.
Įgiję buhalterinės apskaitos profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį, asmenys gali dirbti įmonių, įstaigų ir organizacijų buhalterinės apskaitos tarnybose, steigti buhalterinių paslaugų įmonę ir teikti buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas kitose srityse.