Anotacija arba apibūdinimas

Studijų programa skirta rengti buhalterius, kurie gebėtų vertinti ūkio subjektų veiklos specifiką ir apskaitą, pavaizduoti ūkio subjektų ekonominę padėtį apskaitoje, nustatyti ir įvertinti ūkio subjektų turtą, nuosavybę, ūkinius procesus ir veiklos rezultatus, rengti finansinę, mokestinę, statistinę atskaitomybę, organizuoti, valdyti, kontroliuoti apskaitos procesus.
Stojantysis turi turėti vidurinį išsilavinimą ir vykdyti priėmimo į kolegiją sąlygas.
Būsimieji buhalteriai studijuoja bendruosius profesinius dalykus ir studijų pagrindų dalykus: užsienio kalbą, informacines technologijas, vadybos pagrindus, taikomąją matematiką, verslo ekonomiką, apskaitos pagrindus, finansinę apskaitą, finansus, įmonių statistiką, civilinę ir komercinę teisę, valdymo apskaitą, mokesčius, marketingo pagrindus, kompiuterinį dokumentų apdorojimą. Specialiuosius profesinius dalykus studijuoja priklausomai nuo pasirenkamos specializacijos: apskaitos biudžetinėse įstaigose ar apskaitos bankuose.

Iš viso studijuojami 29 dalykai. Penki procentai studijų programos apimties yra skirti laisvai pasirenkamiems studijų dalykams.
Praktinės studijos vyksta šešiais etapais: apskaitos, verslo organizavimo, finansinės apskaitos, kompiuterizuotos apskaitos, apskaitos biudžetinėse įstaigose arba apskaitos bankuose ir baigiamoji praktika. Praktinių studijų trukmė ? 24 savaitės. Jų metu įtvirtinami ir tobulinami finansinės, mokestinės, statistinės atskaitomybės, apskaitos procesų organizavimo, valdymo bei kontrolės ir kiti gebėjimai.
Studijų programa baigiama baigiamuoju egzaminu. Baigusiajam suteikiamas profesijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir buhalterio profesinė kvalifikacija.
Baigus buhalterinės apskaitos studijų programą studijas galima tęsti pagal aukštojo mokslo vadybos ir verslo administravimo studijų krypties programas.

Kvalifikacijos aprašas

Buhalterio kvalifikacija reikalinga norint dirbti buhalteriu.
Asmuo, įgijęs buhalterio kvalifikaciją, turi:
- gebėti vertinti ir formuoti apskaitos informaciją ūkio subjektų veikloje, vertinti technologinius ūkio subjektų veiklos ypatumus, analizuoti, vertinti ir pavaizduoti apskaitoje ekonominius ūkio subjektų procesus, apskaičiuoti ir kontroliuoti piniginį ūkio subjektų turtą, tvarkyti ilgalaikio turto apskaitą, įvertinti apsirūpinimo atsargomis poreikį ir tvarkyti jų apskaitą, tvarkyti darbo ir darbo išteklių, pirkimų ir pardavimų, gamybos ir veiklos išlaidų apskaitą, paskaičiuoti produkcijos savikainą, vertinti veiklos finansavimą, apskaityti nuosavybę ir įsipareigojimus, nustatyti veiklos rezultatus ir atvaizduoti juos apskaitoje, apibendrinti ir analizuoti apskaitos duomenis, parengti finansinę, mokestinę ir statistinę atskaitomybę;
- žinoti LR įstatymus, verslo apskaitos standartus ir kitus norminius aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą, finansinę atskaitomybę, mokesčius, įmonių steigimo tvarką, ilgalaikio turto, kasos operacijų, gamybos apskaitą, darbo teisės reikalavimus, darbo organizavimo ir apmokėjimo, socialinio draudimo įmokų reguliavimo ir lėšų naudojimo tvarką, gamybos išlaidų ir produkcijos savikainos apskaičiavimo metodus, kapitalo formavimo operacijas, kreditavimo ypatybes, bendruosius apskaitos principus, pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarką, ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodus, atsargų apskaitos būdus ir jų įkainojimo metodus, pelno paskirstymo tvarką;
- mokėti atsakingai, savarankiškai ir greitai organizuoti savo darbą, efektyviai bendrauti su klientais, lanksčiai vertinti reiškinius, būti kruopščiu ir sąžiningu.
Buhalterio kvalifikaciją galima įgyti kolegijose, vykdančiose studijas pagal buhalterinės apskaitos studijų programą.
Norintiems įgyti buhalterio kvalifikaciją reikia turėti vidurinį išsilavinimą.
Neformaliuoju arba savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti buhalteriu nėra pripažįstami.
Įgiję buhalterio kvalifikaciją asmenys gali dirbti apskaitininkais, buhalteriais, analitikais įvairiose įmonėse, įstaigose, organizacijose.