Anotacija arba apibūdinimas

Kultūros istorijos ir antropologijos studijų bakalauro programa skirta rengti aukštos kvalifikacijos, plataus humanitarinio išsilavinimo kultūros istorikus, išmanančius sociokultūrinės istorijos ir kultūros antropologijos teorijas, tyrimo metodiką, turinčius teorines žinias bei praktinius gebėjimus, reikalingus darbui istorijos tyrimo ir jos taikymo srityse (kultūrinis turizmas, paveldas, atminties institucijos, žiniasklaida, etc.), gebančius plėsti savo profesinę kompetenciją, gilinti ir atnaujinti žinias.
Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa skirta asmenims, turintiems vidurinįjį išsilavinimą ir siekiantiems tapti kultūros istorijos bakalaurais. Stojantysis turi vykdyti priėmimo į universitetą konkursines sąlygas.
Be bendrojo universitetinio lavinimo dalykų, studentai studijuoja studijų krypties dalykus: Lietuvos kultūros istorijos pagrindai; Civilizacijų pagrindai, Europos civilizacijos istorijos įvadas, Sociokultūrinės istorijos įvadas; Istoriografijos paradigmos, Etninių mažumų istorija ir antropologija, Istorinė sociologija ir antropologija; Etnologijos ir kultūros antropologijos įvadas; Specialioji (istorijos) informatika; Istorijos didaktika; Sovietologijos teorijos, etc.
Šioje programoje galima rinktis Sociokultūrinės istorijos; Etninių mažumų studijų arba Kultūrinio turizmo specializacijas.
Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa baigiama viešai ginamu bakalauro darbu. Baigusiajam suteikiamas kultūros istorijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis.
Baigus Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programą, studijas toliau galima tęsti Istorijos, Archeologijos, Paveldosaugos magistrantūrose bei kitose humanitarinių ir socialinių mokslų srities magistrantūrose.

Kvalifikacijos aprašas

Kultūros istoriko kvalifikacinis laipsnis reikalingas norint įgyti istoriko profesiją ir dirbti istoriko arba kitą su istorijos taikymu susijusį darbą.
Kultūros istorijos ir antropologijos studijų programoje ugdomos šios kompetencijos: gebėjimas analizuoti ir sisteminti, bendravimas žodžiu ir raštu lietuvių kalba, gebėjimas organizuoti ir planuoti, gebėjimas mokytis, gebėjimas atsižvelgti į įvairovę ir daugiakultūriškumą, gebėjimas atlikti istorinius-antropologinius tyrimus, gebėjimas rasti, analizuoti, sisteminti istoriografiją bei šaltinius.
Kultūros istorijos bakalauras turi teorinių žinių, kurias sudaro kultūros istorijos ir istorinės antropologijos pamatinės koncepcijos ir metodologijos, istorijos didaktika, jis/ji suvokia istorijos mokslo ir taikomųjų istorijos sričių ryšį.
Kultūros istorijos bakalauro kvalifikaciją galima įgyti universitete.
Neformaliuoju ar savaiminiu būdu įgytos kvalifikacijos nėra pripažįstamos.
Kultūros istorijos studijų programa skirta asmenims, turintiems vidurinįjį išsilavinimą ir siekiantiems tapti kultūros istorijos bakalaurais. Stojantysis turi vykdyti priėmimo į universitetą konkursines sąlygas.
Darbo ir karjeros galimybės: istorijos tyrimo institucijos, muziejai, archyvai ir kitos atminties institucijos, kultūros, turizmo sritys, taip pat bet kuri sritis, susijusi su istorijos taikymu, žiniasklaida, tarptautinėmis organizacijomis, paveldu, valstybiniu ir viešuoju sektoriumi, etc.