Anotacija arba apibūdinimas

Kineziterapijos pagrindinių studijų programos tikslas - parengti kineziterapeutus šalies reikmėms tenkinti, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir Pasaulio sveikatos organizacijų dokumentų nustatytus kineziterapeutų rengimo reikalavimus savarankiškai atlikti asmeninės atsakomybės reikalaujantį arbą: kineziterapijos programos rengimo ir vykdymo, bendravimo ir bendradarbiavimo, kineziterapeuto praktinės veiklos plėtros, asmens funkcinės būklės ir fizinio pajėgumo tyrimo ir vertinimo; būtų pasirengę tolesnėms (antros pakopos) studijoms.
Į Vilniaus universiteto Kineziterapijos bakalauro studijų programos pirmą kursą turi teisę būti priimti asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir galintys jį paliudyti Lietuvos Respublikoje pripažįstamais arba pripažintais dokumentais. Priėmimo į Vilniaus universitetą taisykles tvirtina VU Senato komisija. Priėmimą vykdo VU priėmimo komisija, į kurios sudėtį įeina Medicinos fakulteto dekanas. Į universitetą priimama konkurso keliu, pirmenybę teikiant aukštesnę vietą konkursinėje eilėje užimančiam stojančiajam. Aukštesnę vietą konkursinėje eilėje lemia konkursinių balų skaičius. Konkursinį balą lemia biologijos, chemijos ir lietuvių kalbos testo brandos (stojamųjų) egzaminų pažymių, padaugintų iš svertinių koeficientų ir metinių pažymių, padaugintų iš svertinių koeficientų, suma. Priėmimo tvarka kasmet tikslinama ir tobulinama. Priimamųjų skaičių nustato Švietimo ir mokslo ministerija.
Pagrindiniai studijų dalykai/sandai:
Reabilitacijos pagrindai (Socialiniai ir ekonominiai reabilitacijos aspektai; organizacinė medicininės reabilitacijos struktūra ir šių reabilitacijos paslaugų teikimo tvarka Lietuvoje; pagrindinių reabilitacijos specialistų (fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo, kineziterapeuto, ergoterapeuto, psichologo, socialinio darbuotojo, bendrosios praktikos slaugytojos ir kt.) veiklos sferos ir tarpusavio sąveikos mechanizmai; medicininės reabilitacijos priemonės (kineziterapija, ergoterapija, psichoterapija, ortopedinės ir kompensacinės technikos priemonių pritaikymas, dietinis maitinimas, medikamentinis gydymas, ligonio ir jo artimųjų mokymas, socialinės reabilitacijos priemonės). Kineziologijos pagrindai (Kineziologijos sąvokos, istorija. Judamasis aparatas, jo funkcijos. Judesiai, juos įtakojantys veiksniai, judesių amplitudė. Biomechaniniai judesio pagrindai. Laikysena, jos tipai. Eisena, jos fazės, parametrai, veiksniai turintis įtakos eisenai. Kitos judėjimo formos. Judamojo aparato ir judesių kitimai amžiaus genezėje. Fizinės ypatybės (greitumas, lankstumas, ištvermė, jėga, vikrumas, pusiausvyra), jas sąlygojantys veiksniai. Fizinių ypatybių įtaka judesiams. Judesių valdymas. Judesio įgūdžių formavimo pagrindai. Judesių vertinimo galimybės.) Darbo fiziologija (Organizmo adaptacija fiziniams krūviams: genotipinė adaptacija, fenotipinė adaptacija: greitoji adaptacija, ilgalaikė adaptacija. Raumenų adaptacija ir deadaptacija fiziniams krūviams: raumens struktūriniai pokyčiai veikiant fiziniais krūviais; raumenų energetiniai pokyčiai veikiant fiziniais krūviais: vienkartinis raumens susitraukimas ir jo galingumas; anaerobinis alaktatinis raumens galingumas, jo lavinimas; anaerobinis glikolitinis raumens energijos gavybos būdas, jo kitimas veikiant įvairiais fiziniais krūviais; aerobinės reakcijos raumenyse, jų vaidmuo įvairioje fizinėje veikloje; VO2 max - kritinė darbo intensyvumo riba; anaerobinis slenkstis; aerobinis slenkstis. Kraujotakos ir kvėpavimo sistemos adaptacija: širdies funkcijos adaptacija fiziniams krūviams; kraujagyslių prisitaikymas fiziniams krūviams; plaučių ventiliacijos kaita fizinio krūvio įtakoje. Fizinės ypatybės: greitumas, jėga, lankstumas, pusiausvyra, vikrumas. Žmogaus fizinių ir funkcinių galių testavimas. Ergonomikos objektas, tikslas, uždaviniai; darbo ergonominė klasifikacija, ergonominiai reikalavimai darbovietėje; profesinių ligų prevencija; darbo padėtys įvairaus darbo srityse, įvairiais amžiaus tarpsniais; kenksmingų darbo sąlygų ir neteisingų darbo padėčių įtaka žmogaus organizmui; darbo sąlygų tyrimo ir vertinimo metodika.) Kineziterapijos pagrindai (Klinikiniai tyrimo metodai: ligonio apklausa; odos, raumenų, sąnarių, kaulinių struktūrų apžiūra, apčiuopa.Peties sąnario ištyrimas. Alkūnės sąnario ištyrimas. Plaštakos ir riešo sąnario ištyrimas. Stuburo ištyrimas. Klubo ir kelio sąnarių ištyrimas. Čiurnos sąnario ir pėdos ištyrimas. Instrumentiniai tyrimo metodai (jutimų, refleksų, AKS įvertinimas, dinamometrija, goniometrija). Specialūs kineziterapijos testai. Pusiausvyros, koordinacijos, ėjimo įvertinimas. Paciento savarankiškumo įvertinimo testai.) Specialioji kineziterapija (Nervų sistemos ligų klinika. Pagrindiniai psichikos sutrikimų simptomai ir sindromai. Kineziterapinis neurologinių ligonių ištyrimas, kineziterapijos tikslų ir uždavinių nustatymas, kineziterapijos metodikų parinkimas atskiruose nervų sistemos ligų etapuose. Kineziterapija galvos smegenų kraujotakos sutrikimų ir traumų atvejais (ūmioje fazėje, ankstyvajame atstatomajame periode ir vėlyvuoju laikotarpiu). Kineziterapija nugaros smegenų traumų atvejais; asmens, kurio pažeistos nugaros smegenys funkcinis įvertinimas, dažniausi sindromai, funkcinės tikimybės, tikslai įvairiuose reabilitacijos etapuose. Širdies ir kraujo apytakos sistemos, virškinimo, šlapimo ir lytinių sistemų funkcijos bei raumenų tonuso pokyčiai esant nugaros smegenų pažeidimui. Kineziterapijos principai periferinės nervų sistemos pažeidimų atvejais (ūmus, poūmis, regreso ir readaptacijos laikotarpiai); kineziterapija sergant vegetacinės ir kitomis nervų sistemos ligomis. Kineziterapijos ypatumai psichikos ligų atvejais. Kineziterapijos metodikų parinkimas, individualių kineziterapijos programų sudarymas, saugių aktyvių ir pasyvių kineziterapijos priemonių taikymas.). Mokslinių tyrimų pagrindai (Tyrimų rūšys (pamatiniai, taikomieji irk t.). eksperimentiniai tyrimai (tikrieji, tiriamieji ir kt.). koreliaciniai tyrimai. Tyrimo objektas, prielaidos. Tiriamojo darbo aktualumas, problema. Mokslinio tyrimo hipotezė, tikslas, uždaviniai. Tyrimo informatyvumas, patikimumas, objektyvumas, temos parinkimas, tiriamųjų parinkimas, literatūros šaltinių studijavimas, informacijos paieška. Tyrimo darbo planas. Fizinės, funkcinės būklės testavimas. Mobilumo, savarankiškumo įvertinimas. Tyrimo duomenų statistinis skaičiavimas (aritmetinis vidurkis, moda, medianoskaidos skaičiavimas, aritmetinio vidurkio standartinės paklaidos skaičiavimas, tarpgrupinių aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumo nustatymas, procentinis skaičiavimas, ryšių tarp požymių nustatymas). Tyrimo duomenų pateikimas ir grafinis vaizdavimas). Fizioterapija (Darbų sauga, reanimacijos ABC bei pirma pagalba nelaimingų atsitikimų atvejais; fizikinių faktorių bendra charakteristika; fizioterapijos taikymo principai; fizioterapijos kabinetų darbo organizavimas; elektroterapija (galvanizacija, elektroforezė, impulsinių srovių terapija, kintamų elektromagnetinių laukų terapija), šviesos terapija, ultragarso terapija, aerozolių terapija, hidroterapija, termoterapija, krioterapija; magnetoterapija; lazerioterapija; fizikinių faktorių panaudojimas įvairių ligų atvejais). Sporto medicina (Sporto medicinos istorija. Sporto medicinos misija. Bendroji patologija sportinėje veikloje. Žalingi įpročiai ir faktoriai, įtakojantys fizinį darbingumą; Dažniausios sportininkų ligos ir prepatologinės būklės. Patologinės ir prepatologinės būklės persitreniravus: organų ir sistemų pažeidimas dėl ūmaus persitreniravimo, organų ir sistemų pažeidimas dėl lėtinio persitreniravimo. Sportinės traumos, sportinių traumų prevencija, traumatizmo profilaktikos principai. Traumos ir ligos, būdingos tam tikroms sporto šakoms. Sportininkų reabilitacijos ypatumai. Sveikata ir fizinis aktyvumas. Adaptacijos prie įvairių klimato sąlygų ypatumai. Racionali sportininkų mityba. Sporto medicinos tyrimai.). Bendroji kineziterapija (Fizinių pratimų reikšmė reabilituojant ligonius sergant vidaus ligomis. Fizinio krūvio dozavimas, parinkimas sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Kineziterapijos priemonių parinkimas ir taikymas sergant kvėpavimo sistemos ligomis. Fizinių pratimų įtaka sergant virškinamojo trakto ligomis. Kineziterapijos priemonių naudojimas sergant kraujo ligomis. Pacientų ištyrimas, kineziterapijos tikslų nustatymas , programos sudarymas, kineziterapijos efektyvumo vertinimas, koreagavimas, namų programos sudarymas, rekomendacijos, profilaktika. Masažo elementų taikymas sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. Kineziterapija vandenyje esant šiems susirgimams.). Ergoterapija (Ergoterapijos teorija ir filosofija; ergoterapijos istorija; pagrindinės ergoterapijos veiklos kryptys, ergoterapijos darbo metodai; ištyrimas, įvertinimas ergoterapijoje; ergoterapijos procedūra; ergoterapija pediatrijoje; ergoterapija neurologijoje; ergoterapija psichiatrijoje; ergoterapija vidaus ligose; ergoterapija traumatologijoje, ortopedijoje; ergoterapija gerontologijoje; kompensacinių priemonių naudojimas ergoterapijoje; aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia.).
Praktikos: Profesinė praktika - 14 kr.
Bakalauro laipsnis žymi asmens aukštąjį kineziterapijos mokslo išsilavinimą ir pasirengimą kineziterapijos magistrantūros studijoms.
Baigdami studijas studentai laiko baigiamąjį valstybinį egzaminą. Egzaminą leidžiama laikyti, jei studentas per studijų metus išlaikė visus numatytus egzaminus ir įskaitas. Egzamino metu laikoma teorinė ir praktinė dalis, kurių kiekviena sudaro po 50 % baigiamojo egzamino balo. Jei studentas studijų metu aktyviai dalyvavo mokslinėje veikloje (studentų mokslinėje draugijoje; studentų mokslinėse konferencijose), pridedamas vienas balas. Teorinę dalį sudaro 4 klausimai iš specialiųjų studijų programos dalykų, į kuriuos studentas atsako raštu. Praktinėje dalyje studentas atlieka nežinomo jam paciento / kliento ištyrimą, nustato kineziterapijos programos tikslus ir uždavinius, sudaro individualią kineziterapijos programą, pagrįsdamas naujų metodikų žiniomis, pristato sudarytą programą egzaminų komisijai, argumentuoja reabilitacijos priemonių tikslingumą, atsižvelgiant į paciento / kliento funkcinę būklę bei jo socialinę aplinką. Tuo būdu įvertinamos studento profesinės žinios ir gebėjimai praktinėje veikloje.

Kvalifikacijos aprašas

Baigus universitetines pagrindines Kineziterapijos studijas suteikiamas reabilitacijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir kineziterapeuto profesinė kvalifikacija.
Baigę Kineziterapijos studijų programą, absolventai turi kineziterapijos studijų programos pagrindų ir specialaus lavinimo žinių ir supratimą, grindžiamą pažangių vadovėlių ir kineziterapijos tyrimų medžiaga; geba savarankiškai teikti kvalifikuotas kineziterapijos paslaugas ir konsultuoti hipokinezės profilaktikos klausimais visų sveikatos priežiūros lygių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, socialinės reabilitacijos ir abilitacijos, ugdymo, globos, sveikatingumo ir sporto centruose bei klubuose ir kt. įstaigose; taiko kineziterapijos žinias praktinėje veikloje; geba dirbti komandoje, mokyti pacientus ir jų artimuosius, konsultuoti kineziterapijos klausimais medicinos ir kitų sričių specialistus bendradarbiavimo veiklos srityje; geba tobulinti profesinę kompetenciją per visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, analizuoti ir apibendrinti profesinės veiklos patirtį plėtojant kineziterapeuto praktinę veiklą; geba analizuoti mokslinę literatūrą, išmano kineziterapinių tyrimų metodologiją, moka įvertinti tyrimų rezultatus, geba juos taikyti praktikoje, skleistų informaciją visuomenei.
Kineziterapeutą profesinę kvalifikaciją galima įgyti universitetuose ir kolegijose.
Į Vilniaus universiteto Kineziterapijos bakalauro studijų programos pirmą kursą turi teisę būti priimti asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir galintys jį paliudyti Lietuvos Respublikoje pripažįstamais arba pripažintais dokumentais.
- Bakalauro laipsnis žymi asmens aukštąjį kineziterapijos mokslo išsilavinimą ir pasirengimą kineziterapijos magistrantūros studijoms. Absolventas gali dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, ugdymo ir mokymo įstaigose, socialinės reabilitacijos įstaigose, sveikatingumo įstaigose, socialinės rūpybos, globos ir slaugos įstaigose, valstybinėse ar privačiose institucijose, kuriose dirba žmonės su negalia, privačiose gydymo įstaigose.