Anotacija arba apibūdinimas

Baigus istorijos programą, suteikiamos sisteminės Europos sąjungos standartus atitinkančios žinios iš istorijos srities. Istorijos studijų bakalauras, baigęs istorijos studijas, išmano senovės ir moderniąją istoriją, suvokia pasaulio ir europinius istorinius procesus, geba kritiškai ir analitiškai mąstyti, teoriškai ir praktiškai analizuoti istorinius, politinius, kultūrinius faktus, turi gerų kalbinių bei minčių dėstymo raštu įgūdžių.
Baigus istorijos su archeologijos specializacija studijų programą bakalauras įgyja teorines žinias bei praktinius mokslinius tiriamuosius įgūdžius archeologijos tyrimų srityje, geba kritiškai ir analitiškai mąstyti, teoriškai ir praktiškai analizuoti archeologinių tyrimų rezultatus, turi gerų kalbinių bei minčių dėstymo raštu įgūdžių.
Stojantysis turi turėti vidurinį išsilavinimą ir vykdyti priėmimo į universitetą konkursines sąlygas.
Būsimieji istorikai studijuoja bendrojo lavinimo dalykus: filosofiją, socialinę psichologiją, specialybės kalbą, sociologiją, meno istoriją, pasirenkamuosius humanitarinių, fizinių, biomedicininių ir technologinių bei socialinių mokslų dalykus, kurie skirti ugdyti teorinę studentų kompetenciją; studijų pagrindų dalykus: antikos istoriją, įvadą į istorijos studijas, Europos istoriją nuo viduramžių iki šių dienų, Lietuvos istoriją, įvadą į archeologijos studijas, viduramžių Europos istoriją, Vokietijos istoriją XIX-XX a., Lenkijos istoriją, Rusijos istoriją, Vidurio rytų Europos istoriją, Latvijos, Estijos ir Suomijos istoriją, Skandinavijos šalių istoriją, istorijos filosofiją, ir specialaus lavinimo dalykus: muziejininkystės pagrindus, etnologiją, archyvistiką, paveldosaugos įvadą ir kt.
Papildomos specializacijos - archeologijos - studijos pasižymi dėmesiu praktinių gebėjimų ugdymui archeologijos srityje: be teorinių disciplinų, didelę archeologijos studijų dalį sudaro pratybos, skirtos specialiosioms kompetencijoms formuoti - lauko tyrimai, radinių kvalifikacija, GIS sistemos, geoprojekcijos, povandeninė archeologija. Būsimieji istorikai su archeologijos specializacija studijuoja bendrojo lavinimo dalykus: filosofiją, užsienio kalbą, pasirenkamuosius humanitarinių, fizinių, biomedicininių ir technologinių bei socialinių mokslų dalykus, kurie skirti ugdyti teorinę studentų kompetenciją; studijų pagrindų dalykus: Akmens, Bronzos, Geležies, Viduramžių, Naujųjų laikų archeologiją, Muziejininkystės pagrindus, Kvartero geologiją, Antropologijos pagrindus archeologams, ir specialaus lavinimo dalykus: Latvijos, Prūsijos archeologiją, Povandeninių tyrimų metodiką, Nardymo teoriją ir praktiką, Etnologiją ir kt.
Vykdoma dviejų dalių mokomoji praktika. Istorikams - archeologinė ir archyvinė praktikos, archeologams - archeologinė lauko ir archeologinė mokslinė praktikos.
Studijų programa baigiama baigiamuoju - bakalauro diplominiu darbu. Baigusiajam suteikiamas istorijos ir istorijos su archeologijos specializacija bakalauro laipsnis.
Istorijos (istorijos su archeologijos specializacija) bakalaurai turi teisę stoti į antrosios studijų pakopos istorijos ir kitų mokslų sričių studijas.

Kvalifikacijos aprašas

Istoriko bakalauro kvalifikacija reikalinga norint dirbti istorijos žinių reikalaujantį darbą. Istoriko su archeologijos specializacija bakalauro kvalifikacija reikalinga norint dirbti archeologo darbą.
Įgijęs istoriko kvalifikaciją absolventas turi išmanyti sistemines Europos sąjungos standartus atitinkančias žinias iš istorijos srities, išmanyti senovės ir moderniąją istoriją.
Istorikas, baigęs šią studijų programą, turi gebėti kritiškai ir analitiškai mąstyti, teoriškai ir praktiškai analizuoti istorinius, politinius, kultūrinius procesus, turi gerų kalbinių bei minčių dėstymo raštu įgūdžių. Istorikas įgyja gebėjimų reaguoti į kintančią aplinką ir priimti būtinus sprendimus, taikantis prie besikeičiančios darbo rinkos poreikių.
Istorikas su archeologo specializacija turi sugebėti vykdyti archeologinius tyrimus, rašyti archeologijos tyrimų mokslines ataskaitas, teoriškai ir praktiškai analizuoti archeologinius paminklus, analitiškai mąstyti, turėti bendriausių žinių apie pasaulio istorinius, politinius ir kultūrinius procesus.
Istoriko (istoriko su archeologijos specializacija) kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiose studijas pagal istorijos studijų programą.
Norintiems siekti istoriko (istoriko su archeologijos specializacija) kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą.
Neformaliuoju ar savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti istoriku ir archeologu nėra pripažįstama.
Pagal istorijos programą įgyta kvalifikacija suteikia galimybę dirbti turizmo, kultūros vadybos, archeologijos, archyvistikos, muziejininkystės, pedagogikos, komunikacijų srityse, leidžia pritaikyti žinias bei įgūdžius įvairiose tarptautinio bendravimo sferose. Pagal istorijos su archeologijos specializacija programą įgyta kvalifikacija suteikia galimybę dirbti archeologu muziejuose, kultūros paveldo institucijose, bendrojo lavinimo mokyklose, tarptautinėse organizacijose, susijusiose su istorija ir archeologija. Istorijos (istorijos su archeologijos specializacija) bakalaurai turi teisę stoti į antrosios studijų pakopos istorijos ir kitų mokslų sričių studijas.