Anotacija arba apibūdinimas

Studijų programa skirta rengti profesionalius žurnalistus, gebančius gerai orientuotis šalies ir užsienio politiniame ir visuomeniniame gyvenime, suvokiančius žurnalistikos vietą, funkcijas ir vaidmenį demokratinėje visuomenėje, mokančius objektyviai ir sumaniai atspindėti žiniasklaidos priemonėse svarbiausius įvykius ir reiškinius.
Stojantysis turi turėti vidurinį išsilavinimą ir vykdyti priėmimo į universitetą konkursines sąlygas.
Būsimieji žurnalistai studijuoja bendrauniversitetinius dalykus: filosofiją, sociologiją, ekologiją, socialinę psichologiją, visuotinę literatūrą, Lietuvių literatūros istoriją, civilizacijos istoriją; studijų pagrindų dalykus: komunikacijos pagrindus, informacines technologijas ir sistemas, kalbotyros pagrindus, Lietuvos politinę sistemą, stilistiką, ekonomiką, akcentologiją, teisę, tarptautinių santykių įvadą, logiką, visuomenės nuomonės tyrimą, socialinę pedagogiką, makroekonomiką ir specialybinius dalykus: žurnalistikos įvadą, Lietuvos žurnalistikos istoriją, žurnalistikos teoriją, žiniasklaidos technologijas, fotožurnalistiką, eterio žurnalistiką, žiniasklaidos teisę, žurnalisto etiką, pasaulio žiniasklaidos sistemas, masinės komunikacijos teorijas, žurnalistikos problemas . Iš viso studijuojama 42 dalykai.
Praktinės studijos vyksta trimis etapais: pirmoji praktika ? laikraščio ar žurnalo redakcijoje, antroji ir trečioji ? spaudoje, radijuje, televizijoje ar ryšių su visuomene tarnyboje. Praktinių studijų trukmė ? 360 val.
Studijų programa baigiama bakalauro darbu. Baigusiajam suteikiamas komunikacijos ir informacijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis.
Baigus žurnalistikos studijų programą, studijas galima tęsti socialinių mokslų srities magistrantūros programose.

Kvalifikacijos aprašas

Žurnalisto kvalifikacija reikalinga norint dirbti žurnalisto darbą.
Asmuo, įgijęs žurnalisto kvalifikaciją, turi:
- gebėti gerai orientuotis šalies ir užsienio politiniame, visuomeniniame, ekonominiame bei kultūriniame gyvenime, nešališkai vertinti vykstančius procesus ir konkrečias situacijas, tinkamai įvertinti žurnalistikos vietą, funkcijas ir vaidmenį demokratinėje visuomenėje, objektyviai ir sumaniai atspindėti žiniasklaidos priemonėse svarbiausius šalies ir pasaulio įvykius bei reiškinius, rengti ir vykdyti įvairius nacionalinius ir tarptautinius projektus bei programas;
- žinoti masinės komunikacijos ir žurnalistinės kūrybos pagrindus, svarbiausias visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso reikalavimus, žurnalistikos vietą, funkcijas ir vaidmenį demokratinėje visuomenėje, dabartinės lietuvių kalbos sistemą, jos teoriją ir raidą, teksto pateikimo būdus, pasaulinių ir šalies įvykių istoriją, projektų ir programų rengimo metodus ir priemones;
- mokėti kritiškai ir analitiškai mąstyti, aiškiai, sklandžiai ir tiksliai dėstyti mintis žodžiu ir raštu, atsakingai, kūrybiškai, savarankiškai ir greitai organizuoti savo darbą, būti komunikabiliu, mandagiu ir sąžiningu.
Žurnalisto kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal žurnalistikos studijų programą.
Norintiems siekti žurnalisto kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą.
Neformaliuoju ar savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti žurnalistu nėra pripažįstami.
Įgiję žurnalisto kvalifikaciją, asmenys gali dirbti žurnalistais laikraščių ir žurnalų redakcijose, radijo ir televizijos studijose, elektroninės žiniasklaidos portaluose, įstaigų, įmonių ir organizacijų ryšių su visuomene tarnybose, įvairiose valstybinės valdžios institucijose, valstybinėse ir nevyriausybinėse organizacijose.