Anotacija arba apibūdinimas

Studijų programa skirta rengti buhalterius, kurie gebėtų vertinti ūkio subjektų veiklos specifiką ir apskaitos reikšmę, įvertinti organizacinius ir technologinius ūkio subjektų veiklos ypatumus, pavaizduoti ūkio subjektų ekonominę padėtį apskaitoje, nustatyti ir įvertinti ūkio subjektų turtą, nuosavybę, ūkinius procesus ir veiklos rezultatus, parengti finansines, mokestines bei statistines ataskaitas, organizuoti valdyti ir kontroliuoti apskaitos procesus.
Stojantysis turi turėti vidurinį išsilavinimą ir vykdyti priėmimo į kolegiją sąlygas.
Būsimieji buhalteriai studijuoja bendruosius profesinius dalykus ir studijų pagrindų dalykus: specialybės kalbą ir raštvedybą, sociologiją, filosofiją, psichologiją, užsienio kalbą, teisę, matematiką, etiką ir etiketą, informacines technologijas, statistiką mikroekonomiką ir makroekonomiką, apskaitos pagrindus, finansinę apskaitą, valdymo apskaitą, verslo ekonomiką, individualios įmonės apskaitą, vadybą, marketingą, įmonių finansus, finansų rinkas ir institucijas. Specialiuosius profesinius dalykus studijuoja priklausomai nuo pasirenkamos specializacijos: žemės ūkio apskaitos, prekybos įmonių apskaitos ar biudžetinių įstaigų apskaitos.

Iš viso studijuojama 30 dalykų. Penki procentai studijų programos apimties yra skirti laisvai pasirenkamiems dalykams.
Praktinės studijos vyksta keturiais etapais: informacinių technologijų, specialybės įgūdžių formavimo praktika (I, II) ir baigiamoji praktika. Praktinių studijų trukmė – 21savaitė. Jų metu įtvirtinami ir tobulinami apskaitos, ūkio subjekto turto nustatymo ir įvertinimo, ataskaitų rengimo ir kiti gebėjimai.
Studijų programa baigiama baigiamuoju egzaminu. Baigusiajam suteikiamas profesijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir buhalterio profesinė kvalifikacija.
Baigus buhalterinės apskaitos studijų programą studijas galima tęsti pagal aukštojo mokslo socialinių mokslų srities, vadybos ir verslo administravimo studijų krypties programas.
Buhalterinės apskaitos studijų programa skirta asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą ir siekiantiems tapti buhalteriais.

Kvalifikacijos aprašas

Buhalterio kvalifikacija reikalinga norint dirbti buhalteriu.
Asmuo, įgijęs buhalterio kvalifikaciją, turi:
gebėti bendrauti užsienio kalba, įvertinti ūkio subjektų veiklos specifiką ir apskaitos reikšmę, pavaizduoti ūkio subjektų ekonominę padėtį apskaitoje, nustatyti ir įvertinti ūkio subjekto turtą, nuosavybę, ūkinius procesus ir veiklos rezultatus, rengti finansines, mokestines bei statistines atskaitas, organizuoti, valdyti ir kontroliuoti apskaitos procesą, analizuoti ir įvertinti turimą informaciją ir ją pateikti įmonės vadovams sprendimams priimti, kontroliuoti įmonės piniginius srautus, atlikti finansines analizes, įvertinti įmonės finansinę būklę ir pateikti išvadas, racionaliai naudoti įmonės finansines lėšas, įvertinti organizacinius ir technologinius ūkio subjektų veiklos ypatumus, naudotis informacinėmis technologijomis;žinoti teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, įmonių steigimo, reorganizavimo, likvidavimo principus, atsakomybę už veiklos rezultatus, darbo teisę bei verslo teisę, darbo užmokesčio formas, motyvacijos ir motyvavimo teorijas, marketingo ir vadybos pagrindus, ekonomiškai naudingus finansavimo šaltinius, kreditavimo formas, verslo apskaitos standartus;gebėti kruopščiai, atsakingai ir atidžiai tvarkyti apskaitos dokumentus, priimti sprendimus ir už juos atsakyti,būti sąžiningu ir tvarkingu.
Buhalterio kvalifikaciją galima įgyti kolegijose, vykdančiose studijas pagal buhalterinės apskaitos studijų programą.
Norintiems siekti buhalterio kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą,
Neformaliuoju arba savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti buhalteriu nėra pripažįstami.
Įgiję buhalterio kvalifikaciją asmenys gali dirbti buhalteriais pramonės, prekybos, žemės ūkio įmonėse, įstaigose, organizacijose, kuriose vykdoma ūkinė ir finansinė veikla.