Anotacija arba apibūdinimas

Studijų programa skirta rengti fizikos ir informatikos mokytojus, turinčius tvirtus teorinius ir praktinius dalykinius pagrindus bei aukštą mokytojo profesinę kvalifikaciją sąlygojančius mokėjimus ir įgūdžius.
Stojantysis turi vykdyti priėmimo į universitetą konkursines sąlygas.
Būsimieji fizikos ir informatikos mokytojai studijuoja bendrauniversitetinius dalykus (filosofijos pagrindus, kultūros istoriją, psichologiją, švietimo vadybą, fizikos istoriją, lietuvių kalbos kultūrą ir specialybės kalbą, užsienio kalbą), studijų pagrindų dalykus (aukštąją ir diskrečiąją matematiką, diferencialines lygtis, matematinę statistiką ir tikimybių teoriją, kompiuterines sistemas, programavimo pagrindus, mechaniką, termodinamiką, elektrą ir magnetizmą, optiką, astronomiją, kvantinę, kietojo kūno, branduolio bei elementariųjų dalelių, statistinę fiziką, matematinius fizikos metodus) ir specialybinius dalykus (kompiuterinę fiziką, lazerių fiziką, elektroniką, objektinį programavimą, duomenų bazių valdymą, informacines mokymo technologijas, edukologiją, fizikos bei informatikos didaktiką, hodegetiką).
Praktinės studijos vyksta dviem etapais: pedagoginė praktika I ir pedagoginė praktika II. Praktinių studijų trukmė – 400 val. Jų metu įtvirtinami ir tobulinami pamokų organizavimo ir vedimo, bendravimo su mokiniais ir kiti gebėjimai.
Studijų programa baigiama bakalauro darbu. Baigusiajam suteikiamas fizikos bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir mokytojo profesinė kvalifikacija.
Baigus fizikos ir informatikos studijų programą, studijas galima tęsti fizinių arba socialinių mokslų srities magistrantūros studijų programose.
Fizikos ir informatikos studijų programa skirta asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą ir siekiantiems tapti fizikos ir informatikos mokytojais.

Kvalifikacijos aprašas

Fizikos ir informatikos mokytojo kvalifikacija reikalinga norint dirbti fizikos ir informatikos mokytojo ir klasės auklėtojo darbą.
Asmuo, įgijęs fizikos ir informatikos mokytojo kvalifikaciją, turi:
- gebėti susieti eksperimentinius rezultatus su teoriniais modeliais, stebėti fizikinius vyksmus, sistemiškai atlikti matavimus ir fiksuoti rezultatus, taikyti informacines technologijas sprendžiant fizikines problemas, argumentuotai paaiškinti tyrimų rezultatus, daryti išvadas, parinkti tinkamus matematinius metodus ir taikyti juos fizikinėms problemoms spręsti, kurti ir analizuoti profesinėje veikloje naudojamų fizikinių reiškinių modelius, atlikti pedagoginei veiklai reikalingus taikomuosius darbus, teoriškai suprasti ir taikyti naujas edukacines technologijas, tradiciniais ir moderniais būdais valdyti informaciją;
- žinoti bendrąją, teorinę, eksperimentinę fiziką, programavimą, modeliavimą bei pedagogikos ir psichologijos pagrindus, fundamentaliuosius fizikos reiškinius, tų reiškinių kokybines ir kiekybines išraiškas, naujas ir reikšmingas mokslinių tyrimų ir plėtros problemas, matematikos ir informatikos priemones, jų naudojimą fizikos reiškinių analitiniam ir skaitiniam aprašymui bei modeliavimui;
mokėti atsakingai ir savarankiškai organizuoti savo darbą, sklandžiai, reikšti savo mintis, logiškai, kritiškai ir konstruktyviai mąstyti, nustatyti problemas ir numatyti jų sprendimo būdus, būti mandagiu, tolerantišku, mokėti išlaikyti savitvardą. Fizikos bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir fizikos ir informatikos mokytojo kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal fizikos ir informatikos studijų programą.
Norintiems siekti fizikos bakalauro kvalifikacijos, reikia turėti vidurinį išsilavinimą.
Neformaliuoju ar savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti fizikos ir informatikos mokytoju nėra pripažįstami.
Įgiję fizikos bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir fizikos ir informatikos mokytojo profesinę kvalifikaciją, asmenys gali dirbti fizikos ir informatikos mokytojais, klasės auklėtojais šalies bendrojo ugdymo mokyklose ir gimnazijose, kitose švietimo ir mokslo institucijose, valstybinėse ir komercinės struktūrose.