Anotacija arba apibūdinimas

Studijų programos tikslas yra rengti fizikos ir integruotų gamtos mokslų mokytojus, turinčius tvirtus teorinius ir praktinius dalykinius pagrindus bei aukštą mokytojo profesinę kvalifikaciją sąlygojančius mokėjimus ir įgūdžius.
Stojantysis turi turėti vidurinį išsilavinimą ir vykdyti priėmimo į universitetą konkursines sąlygas.
Būsimieji fizikos ir integruotų gamtos mokslų mokytojai studijuoja bendrauniversitetinius dalykus (filosofijos pagrindus, kultūros istoriją, psichologiją, vadybą, teisę, lietuvių kalbos kultūrą ir specialybės kalbą, užsienio kalbą), studijų pagrindų dalykus (aukštąją matematiką, diferencialines lygtis, matematinę statistiką ir tikimybių teoriją, kompiuterines sistemas, programavimo pagrindus, mechaniką, termodinamiką, elektrą ir magnetizmą, optiką, astronomiją, kvantinę, kietojo kūno, branduolio bei elementariųjų dalelių, statistinę fiziką, matematinius fizikos metodus) bei specialybinius dalykus ( kompiuterinę fiziką, elektroniką, aplinkos, bendrąją, organinę chemiją, gyvūnų, augalų biologiją, ekologijos pagrindus, mikrobiologiją, fizinę geografiją, genetiką, edukologiją).
Praktinės studijos vyksta dviem etapais. Atliekamos dvi pedagoginės praktikos, kurių tikslas – praktinis studentų parengimas fizikos ir informatikos mokytojo ir klasės auklėtojo profesijai. Pirmoji praktika atliekama bendrojo lavinimo pagrindinės mokyklos VII–X klasėse arba gimnazijos atitinkamose klasėse, antroji – XI–XII klasėse arba gimnazijos atitinkamose klasėse. Praktinių studijų trukmė ? 480 val.
Studijų programa baigiama bakalauro darbu. Baigusiajam suteikiamas fizikos bakalauro laipsnis ir mokytojo profesinė kvalifikacija.
Baigus fizikos ir kitų gamtos mokslų pagrindų studijų programą, studijas galima tęsti fizikos, edukologijos ir kitų mokslų krypčių magistrantūrose.

Kvalifikacijos aprašas

Fizikos ir integruotų gamtos mokslų mokytojo kvalifikacija reikalinga norint dirbti fizikos ir integruotų gamtos mokslų mokytoju.
Asmuo, įgijęs fizikos ir integruotų gamtos mokslų mokytojo kvalifikaciją, turi:
- gebėti susieti eksperimentinius rezultatus su teoriniais modeliais, stebėti fizikinius vyksmus, sistemiškai atlikti matavimus ir fiksuoti rezultatus, taikyti informacines technologijas sprendžiant fizikines problemas, argumentuotai paaiškinti tyrimų rezultatus, daryti išvadas, parinkti tinkamus matematinius metodus ir taikyti juos fizikinėms problemoms spręsti, kurti ir analizuoti profesinėje veikloje naudojamų fizikinių reiškinių modelius, atlikti pedagoginei veiklai reikalingus taikomuosius darbus, teoriškai suprasti ir taikyti naujas edukacines technologijas, apibendrinti, daryti išvadas, įgyti ir įsisavinti naujas žinias, tradiciniais ir moderniais būdais valdyti informaciją;
- žinoti bendrąją, teorinę, eksperimentinę fiziką, chemijos, biologijos bei pedagogikos ir psichologijos pagrindus, fundamentaliuosius fizikos reiškinius, tų reiškinių kokybines ir kiekybines išraiškas, naujas ir reikšmingas mokslinių tyrimų ir plėtros problemas, informatikos priemones, jų naudojimą fizikos reiškinių analitiniam ir skaitiniam aprašymui bei modeliavimui;
- mokėti atsakingai ir savarankiškai organizuoti savo darbą, sklandžiai, reikšti savo mintis, logiškai, kritiškai ir konstruktyviai mąstyti, nustatyti problemas ir numatyti jų sprendimo būdus, būti mandagiu, tolerantišku, mokėti išlaikyti savitvardą.
Fizikos ir integruotų gamtos mokslų mokytojo kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal fizikos ir kitų gamtos mokslų pagrindų studijų programą.
Norintiems siekti fizikos ir integruotų gamtos mokslų mokytojo profesinės kvalifikacijos, reikia turėti vidurinį išsilavinimą.
Neformaliuoju ar savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti fizikos ir integruotų gamtos mokslų mokytoju nėra pripažįstami.
Įgiję fizikos ir integruotų gamtos mokslų mokytojo profesinę kvalifikaciją, asmenys gali dirbti fizikos ir integruotų gamtos mokslų mokytojais, klasės auklėtojais šalies bendrojo ugdymo mokyklose ir gimnazijose, kitose švietimo ir mokslo institucijose, valstybinėse ir komercinės struktūrose.