Apklausa
Kokią specialybę rengiatės studijuoti?
Referatai, kursiniai, diplominiai
Filosofijos žodynas
2009-08-31
Pagrindinės filosofijos sąmpratos, jų apibrėžimai.
Sociologinis požiūris į visuomenę
2009-07-09
Šio darbo tikslas pateikti sociologinio požiūrio į visuomenę specifiką. Kiekvienas mokslas turi nubrėžtas tam tikras gaires sampratos apie jį dominantį ar su juo sietiną objektą. Politologija, teisės mokslai, istorija žiūri į visuomenę savo aspektu. Sociologijos samprata apie visuomenę taip pat turi savo specifiką. Šiame darbe pateikiamas sociologinis požiūris į visuomenę pasitelkiant vieno žymiausių JAV sociologų, profesoriaus Peter L. Berger knygą “Sociologija”.
Jaunimo žargoninė leksika
2009-07-09
Šiame referate norėčiau apžvelgti specifinę šiuolaikinio jaunimo leksiką, tai yra, žargoną. Žargonas – prancūzų kalbos žodis, reiškiantis iškraipytą kalbą. Žargoninė leksika, arba žargonybės tai yra žodžiai arba žodžių junginiai, vartojami atskirų socialinių ar profesinių grupių šnekamojoje kalboje.
Laisvės ir atsakomybės sampratos kitimas
2009-07-09
Laisvė ir būtinumas - filosofinės kategorijos, reiškiančios santyki tarp žmonių veiklos ir objektyvių gamtos bei visuomenės dėsnių. Dauguma idealistų, traktuodami laisvę ir būtinumą kaip viena kitą šalinančias sąvokas, supranta laisvę kaip dvasios apsisprendimą, kaip valios laisvę, kaip galimybę elgtis pagal valios norą, kurio nedeterminuojančios išorinės sąlygos.
Humoras M. Valančiaus apsakymuose vaikams
2009-07-09
Motiejus Valančius – žymus visuomenės veikėjas, vyskupas, rašytojas, istoriografas, žmonių švietėjas, blaivybės skleidėjas, vargšų globėjas ir vaikų mylėtojas: „apiplyšusiems vaikams net parūpindavęs drabužėlių“ . M. Valančius mylėjo paprastus žmones, nes ir pats buvo kilęs iš valstiečių šeimos. Galbūt todėl ir jį valstiečiai gerbė. M. Valančius rūpinosi parapijiečiais, jų vaikais. Vyskupui rūpėjo žmogaus dvasia, jis siekė, kad Lietuva būtų ja galinga.
Žmogaus samprata Antikos filosofijoje
2009-07-09
Žmogus buvo laikomas kosmoso dalimi. Manyta, kad pažinus kosmosą, bus pažinta ir žmogaus esmė. Žmogus–organiška kosmoso dalis, sumažintas pasaulis arba mikrokosmosas. Filosofai įžiūrėjo žmogaus silpnumą.
Oratorinių kalbų antikoje literatūriškumas
2009-07-09
Oratorinių kalbų Antikoje literatūriškumas – tai darbas apie garsiausių antikos oratorių (graikų - Demosteno, Lisijaus, Isokrato bei romėnų – Cicerono ir Kvintiliano) retorinę veiklą, indėlį į oratorinio meno vystymąsi bei individualias kūrybos ypatybes, literatūrinių priemonių naudojimą ir jų vertinimą. Darbe remiamasi daugiausia kritiniais darbais, tačiau cituojami ir originalūs šių autorių veikalai bei jų pamąstymai apie retoriką ir oratorinių kalbų keliamus reikalavimus.
Tai yra referatas iš leksikologijos, jis buvo įvertintas 9 balais, vienintelis trūkumas - nepakankamai gerai išanalizuota žodžių daryba.
Šiuolaikinės vestuvių apeigos
2009-07-09
Lietuviai yra tauta, turinti gilias tradicijas, išlaikiusi gana nemažai papročių, kurių laikosi ir gana dažnai pritaiko savo gyvenime. Yra žinomos labai senos gyvenimo ciklo (krikštynų, vestuvių, laidotuvių) apeigų tradicijos ir papročiai.
Ką reiškia žmogui mirti?
2009-07-09
Išskirtinė M. Valančiaus asmenybė ir jo kūryba. „Vaikų knygelė“ – humoristinis prozos kūrinys lietuvių literatūroje: Apeigų aprašymų komiškumas, Veikėjų aprašymų humoras.
Kas yra filosofija?
2009-07-09
Žmogaus samprata Antikos filosofijoj. Žmogus buvo laikomas kosmoso dalimi. Manyta, kad pažinus kosmosą, bus pažinta ir žmogaus esmė.
Skruzdės, vorai ir bitės trečiasis kelias
2009-07-09
XVIII a. visuotinės literatūros kurso savarankiškas darbas. Gautas įvertinimas - 10. Baconas rašo, kad tyrinėtojai panašūs į skruzdes, nes jie tik renka ir naudoja. Dogmatikai yra panašūs į vorus, nes jie mezga savo tinklus panaudodami tam savo pačių seiles. Bitės žengia vidurio keliu, nes jos renka savo medžiagą iš sodų ir laukų gėlių ją perdirbdamos savo pačių jėgomis.
Darbas buvo pristatytas Vilniaus kolegijoje. Gavau 10. Kiekvieną kartą, kai imame nagrinėti filosofiją, turime atsakyti į vieną klausimą, kas yra filosofija. Tačiau šis klausimas niekada neturėjo ir neturės vieningo atsakymo. Šis klausimas kiekvieną pabandžiusį į jį atsakyti įsuka į amžiną filosofijos sūkurį. Filosofija, tarsi neišsenkantis šaltinis.
I. Dž. Sviftas – vienas žymiausių pasaulinės literatūros satyrikų. Anglų rašytojas Džonatanas Sviftas (1667-1745) laikomas XVIII amžiaus filosofinės prozos pradininku. Daugeliui skaitytojų rašytojas pažįstamas dar iš vaikystės kaip „Guliverio kelionių“ autorius, kuomet šis kūrinys atrodė tik graži pasaka. Tačiau Svifto knyga buvo parašyta ne vaikams.
Samuelio Beckett'o drama "Belaukiant Godo"
2009-07-09
Dramos analizė-referatas. S.Becketto pirmoji drama „Belaukiant Godo" (En attendant Godot) (1953), priklauso absurdo teatro klasikai. Anksčiau rašęs romanus „Merfis" (Murphy) (1947), „Molojus" (Molloy) (1951), „Malonas miršta" (Malone meurt) (1952), S.Beckettas ima domėtis teatro galimybėmis - kaip lakoniška forma perteikti gyvenimo beprasmybės idėją. Gimė pietiniame Dublino priemiestyje.
Darbe analizuojamas S.Nėries eilėraštis. Taip pat akcentuojami pagrindiniai poetės kūrybos bruožai. Salomėja Nėris – unikalaus talento XX amžiaus lietuvių poetė, neoromantikė, gimusi būti lyrike. Ankstyvuosiuose jos kūriniuose ryškus jaunystės, gyvenimo džiaugsmo, amžinybės motyvas. Vėlesniuose, jau brandesniuose eilėraščiuose poetė kalba apie gyvenimo trumpumą, jo praeinamumą.
Judita Vaičiūnaitė – viena didžiausių XX amžiaus antrosios pusės poezijos kūrėjų. Jos lyrika ne išpažintinė, ne meditacinė. Joje vyrauja vaizduotė ir konstruktyvumas, ypatingą reikšmę suteikiant žodžiui, kurio itin svarbus fonikos lygmuo. Vaičiūnaitė – garsoraščio virtuozė, garsiniai sąskambiai kuria netikėtas žodžių, prasmių jungtis. Jos poezija kupina daiktiškojo pasaulio vaizdų, kuriuos persmelkia dvasia, daiktai tarsi ištirpsta ir išsisklaido joje.
Grožio pajutimas. Kultūros atmintis. Istorinė praeitis. Taip, tai svarbiausi J.Vaičiūnaitės kūrybos orientyrai ir poetinės atramos. Senoji architektūra. Didieji meno stiliai. Specifinė augalija. Svarbiausias gyvenimo ir kūrybos klodas – Vilnius, kuris susijęs su poetės kūrybine branda, jos poetiniu vaizdiniu.
Sibabotoninė eilėdara
2009-07-09
Tai referatas šia tema iš socialinių mokslų knygos. Gavau 9. Eilėdara yra atskira poetikos, o platesne prasme – ir literatūros mokslo šaka. Lyrikos samprata gali apsiriboti bendresniu eiliavimo supratimu, eiliavimo ontologija. Priklausomai nuo metrinių principų susidaro įvairios eilėdaros sistemos. Lietuvių poezijoje produktyviausios sistemos yra silabinė, silabotoninė, sinkopis, o naujojoje lyrikoje – ir velibras.
Apibūdinamos moterys - moteriškasis pradas: motina, gamta, choristės, Gervydienė, Gundė. Kuprelio santykis su jomis. Savarankiška (išmąstyta), neilga analizė gerai įvertinta.
Apie A4 formato lapo darbas. Henrikas Radauskas – vienas žymiausių XX a. vidurio lietuvių poetų, nuosekliausias estetizmo idėjų reiškėjas lietuvių literatūroje. Jis teigė, kad mene svarbiausias dalykas yra pats menas bei jo vidinių dėsnių realizacija. Tai sudėtinga poetinė asmenybė, kuri savo kūryboje bandė atsiriboti nuo skaudžių tautinių problemų.
2,5 lapų darbelis. Labai tiktų VU dėstomo kurso "Šiuolaikinės literatūros tendencijos" seminarams (dest. A.Tikuisiene, filologijos fak.). Marius Ivaškevičius – šiandienos autorius, kurio knyga stebina ir domina net ir labai apsiskaičiusį skaitytoją. Rašytojo originalus mąstymas, idėjos ir kalbėsena nelieka nepastebėti. Nuo pirmųjų leidinių šis autorius žinomas ir pripažįstamas.
Apimtis - 1,5 lapo. Tinka ir mokyklai, ir universitetui. S. Nėris – tragiško likimo poetė. Ji savo kūrybos pasaulėjauta ir stiliumi papildė rašytojų neoromantikų gretas. Šalia A.Miškinio, J.Aisčio, B.Brazdžionio Nėris yra vienintelė tos kartos poetė moteris. Ypatinga moteriškoji pasaulėjauta, atsiskleidusi S. Nėries lyrikoje, suteikė naujų potėpių ne tik neoromantinei lietuvių lyrikai, bet ir mūsų poezijai apskritai.
Apimtis - 3 lapai, rašyta ŠU. Daiva Čepauskaitė – aktorė ir poetė. Šiame darbe norėčiau pristatyti šios jaunos ir dar neilgą kūrybinį kelią nuėjusios lyrikės poeziją. Analizei pasirinkti eilėraščiai ,,Pradžia” ir ,,Pabaiga” paimti iš antrosios poetės knygos – ,,Suvalgiau vieną spanguolę” (1998).
Velnias - žmonių draugas ir priešas
2009-07-09
Sritis - tautosaka, mitologinio velnio paveikslo apžvelgimas dviem aspektais, 8 lapai ir lit.
Rolan Bartes esė "Teksto malonumas" analizė.
2009-07-09
Tai Rolan Bartes esė "Teksto malonumas" analizė. „Teksto malonume“ (Le Plaisir du texte) Rolan Barthes pateikia savitą tekstų ir skaitymo malonumo tipologiją. „Teksto malonumas – tai tas momentas, kai mano kūnas pradeda gyventi pagal savo...
Tai filosonines minties aprašymas.Gavau 10. "Žmogus yra būtybė, kuris visada nori daugiau negu gali, bet gali daugiau negu privalo"... Kas yra žmogus.. ir ko jis nori ar ką jis gali?!. Ir ar kas nors yra nurodęs, ką jis privalo, ar ko neprivalo..?!
Dviejų romanų lyginimas remiantis motyvų panašumais. Jurga Ivanauskaitė rašo jau dvidešimt metų. Pirmąją knygą – novelių rinkinį „Pakalnučių metai“ išleido 1985 m. Naujausią romaną „Miegančių drugelių tvirtovė“ – 2005. Lyginimui pasirinktus romanus „Ragana ir lietus“ ir „Miegančių drugelių tvirtovė“ skiria 12 metų. 1993 m. Lietuvoje pasirodžiusi knyga „Ragana ir lietus“ buvo pavadinta pornografine ir antikrikščioniška.
J Grušo novelė "Kelionė su kliūtimis"
2009-07-09
J. Grušo novelė Kelionė su kliūtimis. Darbas pristatytas VPU LF. Įvertinimas 7. Juozo Grušo noveles galima skirti į dvi pagrindines grupes: vienos yra lyrinio-intelektinio pobūdžio ("Mergaitė ir vienišas žmogus", "Karalaitė nebuvo protinga", "Baimė ir nebaimė" ir kt.), kitos - paradoksinės, atvirai sąlygiškos, simbolinės ("Tu mušei Adomą", "Nuogi atrodo negražiai", "Trys paradoksinės novelės apie švarą" ir kt.).
E.Liegutės knygos Baltoji Moteris recenzija. Perskaitytas VPU LF. Įvertinimas 7. Emilija Liegutė yra prozininkė ir dramaturgė. Ji yra paršiusi apsakymų rinkinius, apysakas, pasakas bei pjeses: „Dramblienė“, „ Šuo Džimas – geras“, „Pranciškus Skorina“, „Emilija Pliaterytė“. Šios autorės kuriama literatūra yra skirta įvairaus amžiaus žmonėms. Rašytoja gali savo pasakojimais paįvairinti fantazija vaikui, o giliais išgyvenimais priversti susimąsti jau brandų žmogų.