Referatai, kursiniai, diplominiai
KTU.2 kurso.Fizikos laboratorinio ataskaita
Fizika  Laboratoriniai darbai   (4 psl., 102,73 kB)
Marsas
2010-12-12
Marsas yra vienas iš artimiausių Žemės kaimynų. Marsas pavadintas romėnų karo dievo vardu. Planeta yra beveik 10 kartų lengvesnė už Žemę, aplink Saulę apkeliauja per 687 Žemės paras, o paties Marso para trunka 24 val. 39 min.. Prie Žemės Marsas kartais priartėja per 56 milijonų kilometrų. Marsas yra beveik du kartus mažesnis už mūsų planetą, aplink jį sukasi du mažyčiai palydovai Fobas ir Deimas. Tai viena iš penkių planetų turinčių kietą paviršių.
Fizika  Pateiktys   (9 psl., 816,43 kB)
Televizija
2009-12-02
Televizija – judančių vaizdo ir paveikslo perdavimas laidais arba radijo bangomis.Šiandien jos neįmanoma atsieti nuo mūsų buities. Spustelėjus televizoriaus jungiklį, nušvinta ekranas ir mes matome vaizdus bei girdime garsus. Televizija yra telekomunikacinė sistema skirta transliuoti ir priimti vaizdus ir garsą per atstumą
Fizika  Referatai   (10 psl., 247,99 kB)
Saturnas (senovės lietuvių vadintas Sėlija) – antra pagal dydį (po Jupiterio) ir šešta pagal atstumą nuo Saulės planeta. Saturnas matomas plika akimi, dėl to žinomas nuo senovės. Saturnas nuo Saulės vidutiniškai nutolęs per 1429 mln. km Aplink Saulę apsisuka per 29,64 metus. Turi žiedų sistemą. Saturnas priklauso didžiosioms dujų planetoms. Jo atmosfera kaip ir Jupiterio susideda daugiausia iš vandenilio ir helio, tačiau kitokiu santykiu. Jeigu Jupiterio atmosferoje šie elementai yra panašiu santykiu kaip ir Saulėje, tai Saturne helio dalis yra žymiai mažesnė.
Fizika  Referatai   (15 psl., 600,3 kB)
Tranzistoriais vadinami puslaidininkiniai prietaisai su viena ar keliomis pn sandūromis, tinkantys galiai stiprinti ir turintys tris (ar daugiau) išorinius išvadus. Labiausiai paplitę tranzistoriai turi dvi pn sandūras. Dviejų sandūrų tranzistoriuose panaudojami dviejų rūšių krūvininkai (elektronai ir skylės), todėl jie ir vadinami dvipoliais.
Fizika  Kursiniai darbai   (15 psl., 115,51 kB)
Kulono dėsnis –sąveikos jėga. Elektrostatinis laukas ir jo stiprumas. Elektrinio lauko stiprio srautas. Gauso teorema. Elektrostatinio lauko stipris medžiagose ir laidininkuose. Elektrinė talpa. Nuolatinės srovė ir svarbiausi (Omo ir Džiaulio) dėsniai. RC - grandinės. Magnetinis laukas, indukcija. Bio – Savaro -Laplaso dėsnis. Pilnutinės srovės dėsnis. Solenoido magnetinis laukas. Solenoido magnetinis laukas. Įelektrintų dalelių greitintuvai, ciklatoriai. Magnetinis laukas medžiagoje. Magnetinis srautas. Gauso teorema. Elektromagnetinės indukcijos dėsniai. Saviindukcija. Magnetinio lauko energija. Slinkties srovė ir jos magnetinis laukas. Maksvelo teorijos elektromagnetiniam laukui pagrindai.
Fizika  Paruoštukės   (6 psl., 129,47 kB)
Kvatinė fizika
2009-09-14
Šiluminis spinduliavimas. Kūno spektrinis spinduliavimo tankis. Emisijos, absorbcijos ir atspindžio gebos. Šiluminio spnduliavimo dėsniai. Stefano ir Bolcmano dėsnis. Vyno poslinkio dėsnis. Kvantų hipotezė, Planko formulė ir jos ryšys su kitais spinduliavimo dėsniais. Optinė pirometrija. Optinis pirometras. Šviesos šaltiniai ir jų charakteristikos. Išorinis fotoefektas. Fotono masė. Judesio kiekis. Sklidimo greitis. Komptono reiškinys. Šviesos slėgis. Kvantinės mechanikos elementai. De Broilio hipotezė. De Broilio bangų ststistinė prasmė. Klasikinės mechanikos taikymo ribos. Haisenbergo neapibrėžtumo sąryšiai. Banginė funkcija. Šredingerio lygtis.
Fizika  Paruoštukės   (4 psl., 51,18 kB)
Fizikos teorija
2009-09-11
Elektros krūvis. Elektrinė konstanta. Elektrostatinis laukas. Elektrinis dipolis. Elektrinio lauko stiprio vektoriaus srautas. Gauso teorema laukui vakuume. Begalinis tolygiai įelektrintos plokštumos elektrostatinio lauko stiprio skaičiavimas taikant Gauso teoremą. Darbas, atliekamas perkeliant krūvį elektriniame lauke. Elektrostatinio lauko vektoriaus cirkuliacija (lauko potencialumas). Elektrostatinio lauko potencialas. Taškinio krūvio potencinė energija ir lauko potencialas, ekvipotencialinis paviršius, potencialo vienetas. Elektrinio lauko stiprio ir potencialo ryšys (potencialo gradiento samprata).
Fizika  Konspektai   (37 psl., 649,92 kB)
Nuostovusis elektrinis laukas. Dielektrikai. Nuolatinė elektros srovė. Elektrinis laidumas. Nuostovusis magnetinis laukas. Magnetikai. Elektromagnetinė indukcija. Kvazinuostoviosios kintamosios srovės grandinės. Maksvelo lygtys. Pagrindinės elektromagnetinių bangų savybės.
Fizika  Konspektai   (121 psl., 2,08 MB)
Reikia apskaičiuoti pirminės tranzistorinio stiprintuvo pakopos, apkrautos kita analogiška stiprintuvo pakopa, schemą. Abiejose pakopose tranzistoriai yra to paties tipo ir įjungti į schemą su bendru emiteriu ir su emiterine darbo taško stabilizacija. Priešįtampio ir kolektoriaus grandinės maitinamos iš bendro nuolatinės įtampos šaltinio.
Fizika  Namų darbai   (14 psl., 66,71 kB)
Darbo tikslas: išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru ir sverti svarstyklėmis. Nustatyti bandinio tankį ir netiesioginių matavimų paklaidas.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (3 psl., 22,02 kB)
Lazeris – tai koherentinių optinio dažnio elektromagnetinių bangų generatorius, veikiantis priverstinio spinduliavimo būdu. Pats žodis "lazeris" yra sudarytas iš pirmųjų angliškojo šio įrenginio pavadinimo raidžių Light Amplification by Stimulated Emission of Radiation, tai yra šviesos stiprinimas priverstiniu spinduliavimu. Pavadinimas iš esmės atspindi lazerio veikimo principą.
Fizika  Referatai   (8,26 kB)
Metras lygus atstumui, kurį šviesa nukeliauja per 1/299 792 458 sekundės dalį beorėje erdvėje (vakuume). Standartas yra šviesa, nes jos greitis vakuume pastovus Masė kilogramas kg Kilogramas lygus vakuume sveriamo 1 kubinio decimetro distiliuoto vandens masę, prie 4oC temperatūros (tada vandens tankis didžiausias 999,973 kg/m3.). Buvo pagamintas kilogramo etalonas - Sevre laikomas 39 mm skersmens ir tokio paties aukščio ritinys, pagamintas iš 90 % platinos ir 10 % iridžio lydinio.
Fizika  Konspektai   (2,69 kB)
Darbo užduotis. Remiantis visiškuoju vidaus atspindžiu, nustatyti cilindrinio lęšio lūžio rodiklį ir Briusterio kampą. Naudojant lazerio šviesą ir poliaroidą, patikrinti Maliu dėsnį. Teorinė dalis. Natūraliajai šviesai krintant Briusterio kampu iB (3.6 pav.) į dviejų skaidrių, vienalyčių aplinkų ribą su skirtingais lūžio rodikliais (n1 ir n2), atspindžio šviesa yra tiesiai poliarizuota.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (3,29 kB)
Mechanika
2009-07-09
Sakykime, kai į kurį nors aplinkos tašką sueina dvi harmoninės, vienodo dažnio, amplitudės ir vienodos svyravimo krypties skersinės bangos. Jei bangų fazių skirtumas šiame taške lieka pastovus, tai taško harmoninis svyravimas turės pastovią amplitudę, kurios didumas priklauso nuo susitikusių bangų fazių: esant priešingoms fazėms, atstojamasis svyravimas lygus nuliui pav, 18,1 133 psl, o kai fazės sutampa, atstojamasis svyravimas yra lygus svyravimų poslinkių E1 ir E2 sumai 18,2 pav.
Fizika  Paruoštukės   (4,74 kB)
Vanduo
2009-07-09
Visa informacija kokia begali buti apie VANDENI...Vanduo - labiausiai paplitusi Žemėje medžiaga. Ji dengia 2/3 Žemės paviršiaus. Vandens yra visuose gyvuosiuose organizmuose ir jis būtinas gyvybei palaikyti. Gėlo vandens atsargos Žemėje nedidelės. Tuo tarpu didėjant žmonių skaičiui ir plėtojantis pramonei, vis daugiau vandens suvartojama ir kartu užkrečiama. "Gėlo vandens ąsotis geriau už sūrią upę"- sako rytų išmintis. Vandens įvairiuose organizmuose, jų organuose ir audiniuose yra labai daug.
Fizika  Referatai   (7,26 kB)
KTU fizikos egzaminas. Dėstytojas Giedrius Laukaitis. Įvertintas 10. Elektros sroves stipris, varza, elektrinis laidumas. 2. Kas yra elektrono judris ir kaip jis susijęs su medžiagos elektriniu laidumu. Judris yra lygus vienetinio stiprio elektriniame lauke igytam kruvininku dreifo greiciui. 3. Kodėl metalų elektrinis laidumas yra didelis, o dielektrikų – mažas. Srove metaluose pernesa laisvieji elektronai todel elektrinis laidumas didelis.
Fizika  Konspektai   (21,56 kB)
Ignalinos atominė elektrinė. AE skleidžiama radiacija. Branduolinės energijos pozicija Lietuvoje. Ignalinos atominė elektrinė yra šiaurės rytų Lietuvoje netoli sienos su Baltarusija. Banduolinė jėgainė pastatyta ant didžiausio mūsų šalyje Drūkšių ežero kranto. Ignalinos atominė elektrinė veikia kanalinio tipo šiluminių neutronų vandens - grafito branduoliniai reaktoriai RBMK-1500. Toks energinis reaktorius - galingiausias pasaulyje. Šluminė elektrinės vieno bloko galia - 4800 MW, elektrinė galia - 1500MW.
Fizika  Referatai   (20 psl., 1,49 MB)
Ignalinos atominė elektrinė. AE skleidžiama radiacija. Branduolinės energijos pozicija Lietuvoje. Ignalinos atominė elektrinė yra šiaurės rytų Lietuvoje netoli sienos su Baltarusija. Banduolinė jėgainė pastatyta ant didžiausio mūsų šalyje Drūkšių ežero kranto. Ignalinos atominė elektrinė veikia kanalinio tipo šiluminių neutronų vandens - grafito branduoliniai reaktoriai RBMK-1500. Toks energinis reaktorius - galingiausias pasaulyje. Šluminė elektrinės vieno bloko galia - 4800 MW, elektrinė galia - 1500MW.
Fizika  Referatai   (20 psl., 1,49 MB)
Šiluminis variklis- tai įrenginys, vidinę degalų energiją paverčiantis mechanine. Kad variklis atliktų darbą, reikia abiejose stūmoklio arba turbinos menčių pusėse sudaryti skirtingą slėgį. Šiluminiuose varikliuose, sudegant kurui, *100-*1000 (palyginti su aplinkos T) pakyla variklio darbinės medžiagos temperatūra, todėl ir susidaro skirtingas slėgis. Šiluminiai varikliai- garo mašina, garo ir dujų turbina, vidaus degimo variklis, reaktyvusis variklis.
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 5,37 kB)
Kūno judėjimas tiese, kai per vienodus laiko tarpus kūno greitis pasikeičia vienodai, vadinamas tiesiaeigiu tolygiai kintamu judėjimu. Tolygiai kintamą judesį apibūdina fizikinis dydis, vadinamas pagreičiu. Pagreitis- tai vektorinis fizikinis dydis. [a]=m/s2. a=(v2-v1)/t. (1) v1- pradinis greitis, v2- galinis greitis; (v2-v1)- greičio pokytis. Pagreičio kryptis sutampa su greičio pokyčio kryptimi.
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 12,16 kB)
Termodinamika- mokslas tiriantis šiluminius reiškinius neatsižvelgdamas į atominę molekulinę kūnų sandarą. Termodinaminės sistemos vidinės energijos pokytis, jai pereinant iš vienos termodinaminės būsenos į kitą, lygus išorinių jėgų darbo ir gauto šilumos, kiekio sumai. *U=Aiš+ *Q. Kūno vidinę energiją galime pakeisti šiais būdais: perduodant šilumos kiekį (Q=cm*T; Q=*m; Q=Lm;), atliekant darbą (Q=A).
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 4,89 kB)
Pagrindinės agregatinės būsenos: kieta, skysta , dujinė ir plazminė. Kietasis kūnas fizikoje yra toks, kuris išlaiko savo tūrį ir formą. Jie dažniausiai būna kristaliniai. Kristalai- tai kietieji kūnai, kurių atomai ir molekulės erdvėje išsidėstę tvarkingai. Ne visi kieti kūnai yra kristalai. Yra anorfinių, kurie yra tarp kristalinių kietųjų kūnų ir skystųjų. Jų atomai ir molekulės išsidėsto beveik tvarkingai.
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 6,16 kB)
Kūno impulso tvermės dėsnis. Impulso tvermės dėsnis.Brauno judėjimas. Šilumos kiekis, savitoji šiluma. Kūno impulsas yra lygus kūno masės ir greičio sandaugai. P=mv. Kūno impulso kryptis sutampa su greičio kryptimi. [p]=kg*m/s. Jėgos impulsas yra lygus kūną veikiančios jėgos ir sąveikos laiko sandaugai Ft [Ft]=Ns. Jėgos impulso kryptis sutampa su F kryptimi. Sąryšis tarp kūno impulso ir jėgos impulso: F=ma; a=v-vo/t; F=m(v-vo)/t; Ft=mv-mvo; Ft=*mv; Jėgos impulsas yra lygus kūno impulso pokyčiui. Jei kūną veikia stabdančioji jėga, tai jos projekcija neigiama.
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 9,26 kB)
Jeigu vienalyčiame magnetiniame lauke pastoviu kampiniu greičiu sukamas vielinis rėmelis, tai gaminama kintamoji elektros srovė. Pro besisukantį kontūrą praeinantis magnetinis srautas visą laiką keičiasi. Kai išvesta į kontūro plokštumą normalė n sudaro su magnetinės indukcijos vektoriaus B kryptimi kampą ф, tai magnetinis srautas lygus ф=BScosф=BScosфt. Pagal elektromagnetinės indukcijos dėsnį besisukančiame kontūre indukuota EVJ lygi e=-ф‘.
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 8,32 kB)
Egzistuoja tokios atskaitos sistemos, kurių atžvilgiu slenkantys kūnai išlaiko pastovų greitį, jeigu jų neveikia kiti kūnai (arba kitų kūnų poveikiai kompensuojasi). Šį dėsnį galima įrodyti keliais bandymais. Vienas labai paprastas yra su pakabintu ant guminės virvutės rutuliuku. Žemės atžvilgiu jis nejuda. Aplink rutuliuką yra daugybė kūnų: virvutė, ant kurios jis kabo, kambario sienos, daugybė daiktų kambaryje bei gretimos patalpos ir žinoma žemė.
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (4 psl., 9,7 kB)
Fizikinis parametras, kuris yra vienodas visose šiluminės pusiausvyros būsenos kūnų sistemos dalyse, vadinamas kūno temperatūra. Temperatūra apibūdina kūnų sistemos šiluminės pusiausvyros būseną: šiluminės pusiausvyros būsenos sistemos visų dalių temperatūra yra vienoda. Temperatūra yra skaliarinis dydis. Ji yra matuojama dviem pagrindiniais dydžiais: celcijais ir kelvinais.
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 4,13 kB)
Fizikinis parametras, kuris yra vienodas visose šiluminės pusiausvyros būsenos kūnų sistemos dalyse, vadinamas kūno temperatūra. Temperatūra apibūdina kūnų sistemos šiluminės pusiausvyros būseną: šiluminės pusiausvyros būsenos sistemos visų dalių temperatūra yra vienoda. Temperatūra yra skaliarinis dydis. Ji yra matuojama dviem pagrindiniais dydžiais: celcijais ir kelvinais.
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 4,13 kB)
Sotieji garai
2009-05-19
Sočiųjų garų slėgis. Virimas. Oro drėgmė. Skysčio virsmas dujomis vadinamas garavimu. Garavimo sparta priklauso nuo: skysčio rūšies, temperatūros, skysčio paviršiaus ploto, vėjo. Iš garuojančio skysčio išlekia pačios greičiausios molekulės (didžiausią energiją turinčios), todėl skystis garuodamas aušta. Kodensacija - garų virtimas skysčiu. Kondensuodamiesi garai išskiria energiją.
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 5,53 kB)
Archimedo jėga
2009-05-19
Jėga, stumianti kūną iš skysčio arba dujų, vadinama Archimedo jėga. Archimedo jėga lygi svoriui išstumto skysčio, kurio tūris lygus kūno tūriui: Fa=Psk=mgsk.(1) Skysčio masę msk, kurią išstumia kūnas, galima išreikšti skysčio tankiu gsk ir panardinto į jį kūno tūriu Vk, kuris lygus išstumto vandens tūriui. msk=gsk Vk.(2) (2)(1) Fa=ggsk Vk. Archimedo jėga priklauso nuo: skysčio, kuriame panardintas kūnas, tankio ir nuo šio kūno tūrio. (Nepriklauso nuo panardinto kūno medžiagos tankio).
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 6,91 kB)