Apklausa
Kokią specialybę rengiatės studijuoti?
Referatai, kursiniai, diplominiai
Nuoseklus muzikinis auklėjimas bendrojo lavinimo mokyklose, neatsiejant jo nuo dorinio ir estetinio lavinimo. Vaiko gebėjimų atskleidimas, kūrybinių galių ugdymas, individualybės formavimas, – tai svarbiausia kiekvieno mokytojo darbe[1].
Taigi kiekvienas, įvaldęs improvizaciją (amatą), gali išbandyti savo kūrybinį potencialą! Ar tai ne pats demokratiškiausias būdas išaiškinti talentingus žmones? Ar tai ne pats patikimiausias būdas formuoti masinę kompetenciją, kaip priešnuodį prieš profesionalizmo degradaciją? Šiame darbe atskleidžiami psichologinis improvizacijos mokymo aspektas susideda iš klausos - regos - dinaminio stereotipo t.y. logiškai instrumentu išdėstyti muziką taip, kaip ją įsivaizduojame "galvoje" ar mintyse. Tai kaip tik tas muzikinio lavinimo būdas, kuris leidžia stabiliai groti, panašiai, kaip stabiliai galime skaityti, rašyti ir skaičiuoti.
Muzika ir dailė
2009-07-09
Muzika yra meno šaka. Kiekviena meno šaka tarpusavyje turi vienokią ar kitokią sąveiką. Muzika ir judesys – tai šokis, muzika ir žodis – daina, giesmė. Meno istorija žino daug dailės kūrinių, kurie pagrįsti muzika. Tapant ar piešiant skambanti muzika sukuria atitinkamą nuotaiką, sužadina kūrybingumą, dažnai tampa įkvėpimo šaltiniu. Tai užsiėmimas, kurio metu galima klausytis ir stambios apimties kūrinius ir juos geriau pažinti. Kalbant apie muzikos ir dailės sąvoką reikėtų paminėti M. K. Čiurlionį. Jam talentingai pasisekė suvienyti muziką su daile. Knygoje apie Čiurlionį rašoma, "ieškodamas naujų išraiškos priemonių savo laikotarpio fortepijoninėje muzikoje, Čiurlionis ieškojo jų ir tapyboje.
Rokas ir rokenrolas
2009-07-09
Rokas (angl. Rock) – bendras muzikos krypčių, atsiradusių XX a. penkto dešimtmečio gale JAV, pradedant rokenrolu, pavadinimas. Roko kaip muzikos krypties ribos labai plačios, juo nusakomi tokie vienas nuo kito nutolę muzikos stiliai kaip šokių muzika rokenrolas, bliuzas ar sunkiojo metalo muzika (roko ritmo pavyzdys). Kartais rokas lyginamas su pop muzika kaip jos priešingybė, tačiau aiškios skiriamosios ribos tarp jų nėra ir daugybės muzikinių grupių stilius balansuoja tarp šių dviejų krypčių.
Lietuvos kamerinis orkestras
2009-07-09
1960 m. profesoriaus Sauliaus Sondeckio įkurto Lietuvos kamerinio orkestro (LKO) tarptautinis pripažinimas prasidėjo 1976 m., kai kritika puikiai atsiliepė apie jo pasirodymą Echternacho festivalyje Liuksemburge. Ši garbinga scena atvėrė kolektyvui garsiausių salių duris. Šiandien jo gastrolių maršrutuose užfiksuotos beveik visos Europos šalys, JAV, Japonija, Kuba, Kanada, Egiptas, Pietų Afrikos Respublika. Grota Berlyno filharmonijos ir Vienos „Musikverein“, Londono „Royal Festival“ ir Romos „Santa Cecilia“, Milano G. Verdi konservatorijos, Amsterdamo „Concertgebouw“, garsiausiose Maskvos ir Sankt Peterburgo salėse.
Oratorija
2009-07-09
Oratorija – (lot. orare – melsti, oratorium – maldykla) – didelis vokalinis–instrumentinis kūrinys chorui, orkestrui, solistams, skaitovams, parašytas draminiu siužetu ir skirtas koncertiniam atlikimui. Oratorija yra panaši į kantatą, tačiau kur kas didesnės apimties ir sudėtingesnio, susidedančio iš daugiau dalių, dažniausiai religinio epinio herojinio pobūdžio kūrinys. Oratorijos sudėtinės dalys: chorai, ansambliai, arijos, rečitatyvai, orkestriniai intarpai.
Muzikos poveikis žmogui
2009-07-09
Niekas taip nesmelkia jausmų, kaip muzika.Tai pastebėjo dar senovės Egipto žyniai.Šventyklose jie tam tikrais sąskambiais gydydavo ligonius.Stebuklingą muzikos poveikį nuo seno pripažino ir senovės graikai.Žymusis jų dainius Orfėjas, anot amžininkų, savo lyra priversdavo nurimti, sutaikyti žmones, žvėris ir visą visatą, o jo sekėjas mąstytojas Pitagoras (540-500m.pr.Kr.)muzika gydė sunkius ligonius.To meno mokėjo ir senovės Romos žyniai.
Mikas Petrauskas
2009-07-09
Mikas Petrauskas (1873-1937). Kompozitorius, dainininkas (tenoras), choro dirigentas. • Muzikos mokėsi pas tėvą ir Rokiškio vargonininkų mokykloje (1898-1899). • Vargoninkavo Labanore, Obeliuose, Gervėčiuose. • Nuo 1901 m. studijavo Peterburgo konservatorijoje dainavimą ir privačiai muzikos teorines disciplinas. • Peterburge vadovavo lietuvių chorams, rengė vakarus, juose dainavo, sukūrė pirmąsias lietuviškas operetes. • 1906 m. baigė konservatoriją ir kartu su suaugusiųjų gimnazija, gavo laisvojo menininko diplomą. • Tais pačiais metais išvyko į Šveicariją, buvo trumpam apsigyvenęs Paryžiuje, privačiai studijavo kompoziciją.
Džiazo istorija
2009-07-09
Džiazas, kaip muzikos rūšis, XX a. pradžioje atsirado JAV ir vėliau paplito visame pasaulyje. Plėtodamasis džiazas labai kito – galima išskirti keletą jo stilių, kurie vienas nuo kito skiriasi turiniu, charakteriu, nuotaika, instrumentų ir net skambėjimo ypatybėmis. Pradžioje džiazas buvo muzika, kurią atliko tik juodaodžiai muzikantai. Tik atsiradusi džiazo muzika, dažnai buvo traktuojama kaip foninė muzika, vėliau džiazas tapo populiaria šokių muzika, po to atsirado tokia džiazo atmaina, kurią tiksliausiai galima apibūdinti kaip koncertinę muziką, skirtą tik klausytis. Tarp vėlyvųjų džiazo muzikos stilių yra ir tokių, kurie muzikos sudėtingumu prilygsta “rimtajai” kamerinei ir avangardinei muzikai.
Rokenrolas
2009-07-09
Rokenrolas (angl. rock and roll arba rock 'n' roll) – muzikos kryptis, atsiradusi XX a. šeštajame dešimtmetyje Šiaurės Amerikoje ir greitai išplitusi po visą pasaulį. Rokenrolas apjungia daugybę JAV muzikos stilių: kantri, liaudies muziką, bažnytinę muziką, darbo dainas, taip pat bliuzą ir džiazą. Iki pat 1990 tai greičiausiai buvo populiariausias Vakarų pasaulio muzikos stilius. Iš jo vėliau vystėsi naujos muzikos kryptys, kurių visuma šiuo metu vadinama tiesiog roku.
Metalo stiliai
2009-07-09
Metalo pradininkais drąsiai galima vadinti tokius roko monstrus kaip Black Sabbath. Jų sukurtos prieš 30 metu muzikos įtaka dabartiniam metalui jaučiasi iki šiol. Apie metalo stilius galima rašyti dviem būdais: chronologine tvarka ir sunkumo tvarka. Į kiekvieno stiliaus aprašymą įeis jam budingi bruožai, budingos grupės, atsiradimo priežastis, atsiradimo data, propaguojamos idėjos ir nuotaikos. Visa metalą bendrai galima nagrinėti kaip kažkokią n-matę erdvę, kur matas yra metalo stilius . Šito darbo tikslas nėra suklasifikuoti visas įmanomas grupes, uždėti ant jų stilių label’us.
Vaikų dainos ir žaidinimai
2009-07-09
Vaikų dainos kitų lietuvių liaudies dainų tarpe užima savitą vietą. Jos yra arba suaugusiųjų kurtos vaikams, arba pačių vaikų kūryba. Dažniausiai vaikų dainas atlieka suaugusieji arba patys vaikai. Iki šiol vaikų dainoms nei rinkėjai, nei tyrinėtojai, nei patys pateikėjai neskyrė pakankamai dėmesio. Tarybinės santvarkos, ypač pokario metais buvo tęsiama populiariausių vaikų dainų leidinėlių rengimo tradicija. Jie buvo leidžiami be melodijų ir su jomis. Vaikų dainos kaip klasiški liaudies poetinės kūrybos, bet ir muzikiniuose vadovėliuose.
Griežiamieji styginiai instrumentai
2009-07-09
Muziką mėgsta visi. Pamėginkite muziką šioje frazėje pakeisti kuria nors kita meno rūšimi – ir aksioma beregint pavirs teorema. „Jūs mėgstate teatrą?“ – toks klausimas visai dėsningas, nes klausiantysis iš anksto nežino, koks bus atsakymas. „Jūs mėgstate muziką?“ – šitaip klausti neverta, nes atsakymas tegali būti vienas. Ir vis dėlto ši aksioma ne tokia jau neginčijama, kaip atrodo.
Roko muzikos vystymasis
2009-07-09
Rokas tai ne paprasta muzikinė kryptis, tai jaunimo kultūra, bendravimo forma, visuomenės veidrodis Nuo pat pradžių jis atsirado kaip jaunimo saviraiškos priemonė, maištas ir protestas, neigimas ir moralinių, materialinių pasaulio vertybių peržiūra. Visos savo istorijos eigoje rokas parodo amžiną ir neišsprendžiamą tėvų ir vaikų dilemą . Kaip jaunimo saviraiškos būdas, vyresniojo amžiaus žmonių akimis rokas atrodo tik kaip vaikiškas susižavėjimas, bet tuo pačiu – pavojingas.
Josefas Haidnas
2009-07-09
XVIII amžius, vadinamas sviečiamuoju, reikšmingas muzikai: tada atsirado simfonijos žanras (kartu su juo ir kiti sonatines-ciklines formos kūriniai), susiformavo vadinamoji Vienos klasikių mokykla. Jos pir-masis atstovas — austrų kompozitorius Jozefas Haidnas. Biografija. Jozefas Haidnas gimė 1732 m. kovo 31 d. viename Austrijos kaimelyje, karietų meistro šeimoje. Dar budamas mažas, jis giedojo baznytiniame chore Vienoje, mokesi groti klavesinu ir smuiku.Bet štai atejo laikas,kai Haidno balsas ėmė keistis ir jis nebegalėjo dainuoti.
Balys Dvarionas
2009-07-09
Balys Dvarionas gimė gausioje lietuvių vargonininko, instrumentų meistro Dominyko Dvariono šeimoje, kurioje išaugo 11 vaikų, iš jų 7 tapo muzikais. Brolis pianistas Kazimieras Dvarionas, sesuo dainininkė Julija Dvarionaitė-Montvydienė. Žmona pianistė Aldona Dvarionienė-Smilgaitė, sūnus smuikininkas Jurgis Dvarionas, duktė pianistė Aldona Dvarionaitė. Dukterėčios Margarita Dvarionaitė, Eleonora Dvarionaitė.
Volfgangas Amadėjus Mocartas
2009-07-09
Volfgangas Amadėjus Mocartas gimė Zalcburge 1756 metais sausio 27dieną . Jo tėvas Leopoldas, įžymus to meto smuikininkas, kompozitorius ir pedagogas. Mocartui lemtis buvo ypač negailestinga:visus, kam teko jį regėti beveik dar mažylį, priblokšdavo nematyti, negirdėti jo gabumai. Mocartas buvo labai linksmas ir judrus vaikas. Jam patikdavo pajuokauti su tėvu. Mocartui nebuvo leista liesti prie pianino, nes visi galvojo, kad tik ausis plėšis nemalonūs garsai. Bet šeima klydo. Berniukas paūgėjęs galėjo kūrinį sugroti vienu pirštu. Ketverių metų Mocartas pradėjo kurti ir netrukus išgarsėjo kaip vunderkindas(vokiškai Wunderkind-stebuklingas vaikas).
Viduramžių muzika
2009-07-09
Viduramžių epocha tęsėsi nuo IV iki XVII amžiaus. Nuo IV a. Vakarų bažnytinę muziką buvo galima laikyti savarankiška krikščioniškosios muzikos atšaka. Po imperijos žlugimo Rytų Romos valstybė, virtusi Bizantijos imperija, gyvavo dar apie tūkstantį metų, kal ją galutinai sutriuškino turkai 1453m. Ankstyvieji viduramžiai: nuo V iki IX a. Juos pradeda krikščioniškosios kultūros formavimasis. Jų pabaigą byloja vadinamasis "Karolingų renesansas" (VIII- IX a.).
Vienuolynų muzika
2009-07-09
Ankstyvaisiais viduramžiais vienuolynuose pradėtas puoselėti muzikos menas darė įtaką Europos profesionaliosios muzikos raidai. Didžiuosiuose vienuolynuose susiformavo grigališkasis choralas, vystėsi daugiabalsumas bei kompozicinės technikos ir muzikinės kalbos mintis. Lietuvoje, kaip ir Vakarų Europoje, vienuolynai buvo svarbūs bažnytinės muzikos židiniai. Įkurti ne tik didesniuose miestuose, bet ir provincijoje, jie skleidė tikėjimą, o giedojimas tapo neatskiriama apmąstymų bei maldų dalis.
Mash Out Posse
2009-07-09
M.O.P. (Mash Out Posse) praėjusio dešimtmečio pradžioje susikūrė Brukline, Niujorke, ir netrukus išgarsėjo, kaip nuožmiausia ir energingiausia hardcore gangsta repo grupė. M.O.P. lyderiai Lil' Fame ir Billy Danzenie niekada nekeitė savo stiliaus vardan aukštesnių pozicijų topuose ir todėl užsitarnavo didžiulę hardcore gerbėjų pagarbą. Karjeros pradžioje grupę sudarė iš viso 11 narių, kurie visi kartu ne tik įrašinėjo, bet ir plėšikavo gatvėse. To pasekoje po kelių metų M.O.P. klanas liko tik duetas, prie kurio kartais prisijungdavo vienas kitas naujas prodiuseris ar didžėjus.
Elektroninė muzika
2009-07-09
Šiandien dar ne vienam lietuviui, dažniausiai vyresnės kartos atstovui, tenka ilgai aiškinti ar atkakliai įrodinėti, kad elektroninė šokių muzika yra išskirtinis muzikos reiškinys, jau senokai išaugęs vis dar ant jo velkamą subkultūros rūbą, o svarbią vietą šiandieniniame pasaulyje užimanti kultūra su daugybe scenų, stilių, žanrų, specializuotų leidybinių firmų ar klubų bei nesuskaičiuojama galybe labai skirtingų tos muzikos kūrėjų ir atlikėjų.
Vincas Kudirka
2009-07-09
V. Kudirka 1858 m. gimė Vilkaviškio apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčio ūkininko šeimoje. Mokėsi Paežerių pradžios mokykloje, kur pasižymėjo visokeriopais savo gabumais.1871 m. gabumai atsiskleidė mokykloje, gimnazijoje jam taip pat labai lengvai sekėsi mokytis. Buvo meno mėgėjas ir salonų šokėjas, linkęs į lenkišką kultūrą. Baigęs šešias klases, tėvo verčiamas, V. Kudirka įstojo į Seinų kunigų seminariją. Čia jis mokėsi du metus ir buvo pašalintas dėl „pašaukimo stokos“. Pirmas lietuviškas V. Kudirkos kūrinys buvo 1855 m.
Mokymo principai
2009-07-09
Dar prieš 300 metų, aiškindamas žmogaus vystymosi ir ugdymo problemas, Komeskis sukūrė vieningą mokymo principų ir taisyklių sistemą, ją išdėstė veikale „Magna Didactica“ (1632) ir pritaikė vadovėliuose „Orbis Sensualium Pictus“ ir kt. .. pžvelgus Komenskio mokymo principų ir taisyklių vertinimo požiūrius ir kriterijus pedagoginėje literatūroje, ryškėja viena bendra išvada. Akcentuojamas : 1. Mokymo principų ir taisyklių priklausymas nuo mokymo tikslų ir uždavinių. 2. Bendrųjų mokymo proceso dėsningumų.
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
2009-07-09
Ypatingą vietą menininkų tarpe užima muzikas ir dailininkas M. K. Čiurlionis. Jis buvo pirmasis kompozitorius, padėjęs pagrindus lietuvių profesionaliajai muzikai. Su šio kompozitoriaus vardu susiję pirmieji profesionalieji lietuvių fortepijoninės, kamerinės ir simfoninės muzikos kūriniai, liaudies dainos vaikams, pirmieji profesionalieji mėginimai teoriškai apibendrinti lietuvių liaudies dainas, sukurti nacionalinio muzikos stiliaus pagrindus.
Viduramžių muzika
2009-07-09
Kiekviena kultūros epocha turi savo meninį stilių, vyraujantį tuo laiku ir išreiškiantį estetinius idealus, grožio normas, meninius vaizdus, temas ir idėjas vienokiomis ar kitokiomis išraiškos priemonėmis. Viduramžių meno materija (t.y. išraiškos priemonės) buvo kukli ir trapi (pvz., grigališkasis choralas muzikoje), arba priešingai – masyvi ir grubi (pvz., romaninė architektūra), o dvasia – mums jau nebesuprantamai gryna ir stipri (pvz., šv. Rašto tiesa, grigališkojo choralo sakralumas). Viduramžių mąstysena grožio sąvoką nuolatos suveda į tobulumo, proporcijos ir žibesio kontekstą.
Aischilas
2009-07-09
Aischilas (arba Eschilas, 525-456 m. pr. m. e.; gr. Αισχυλος). Aischilas yra vadinamas tragedijos tėvu, nes suformavo tragediją kaip dramos veikalą, apvalydamas ją nuo lyrinių elementų. Jis vienas iš pirmųjų ir žymiausių graikų tragedijos kūrėjų, tarp kitų žymių tragedijos kūrėjų Sofoklio ir Euripido. Jis įvedė antrąjį aktorių ir orchestroje jau galėjo vykti veikiančiųjų asmenų dialogas. Vėliau, kūrė dramas trims aktoriams. Dramaturgas parašė apie 90 tragedijų, iš kurių iki mūsų laikų išliko tik 7. Žymiausia jo tragedija „Prikaltasis Prometėjas“.
Romantizmas
2009-07-09
XIX a. įsivyrauja naujas meno stilius, vadinamas romantizmu. Priešingai racionaliajam XVIII a. klasicizmui, kuris rėmėsi tarsi objektyviai (savaime) egzistuojančiais grožio, harmonijos, tvarkos dėsniais, romantizmas atskleidžia maištingą žmogaus jausmų pasaulį, yra grindžiamas subjektyvumu, nepakartojamu kiekvieno kūrėjo individualumu. Meno turiniu romantizmo laikais tampa konkretaus žmogaus jausmai, lyriniai išgyvenimai.
Mikrofonai
2009-07-09
Mikrofonas - garso slėgio imtuvas. Jo ypatybė - membrana yra veikiama garso slėgio tiktai frontaline kryptimi, o kitą jos pusę ekranuoja mikrofono korpusas. Mikrofonas konstruojamas taip, kad jo skersmuo D daug mažesnis už jo priimamos, vyraujančios bangos ilgį λ,. Tokiu atveju galima priimti, kad kintantis garso slėgis, akustinių virpesių sukuriamas garso lauke, vienodai veiks mikrofono membraną tą pačia faze visame membranos plote S. Garso bangos, krentančios ant membranos kitomis kryptimis, dėl mažo santykio D/λ,, lyg tai apteka mikrofono korpusą ir ant membranos patenka su sinfaziškai su frontalinėmis.
Čiurlionio kūryba ir darbai
2009-07-09
Čiurlionio kūrybinis palikimas yra ne tik gausus - jis paliko apie 300 įvairių žanrų muzikos kūrinių. Būdingas šio kompozitoriaus muzikos bruožas yra jos liaudiškumas, susijęs su meile gimtajam kraštui ir gamtos poezijai. Muzikos nuoširdumą lemia vyraujanti lyrinė jo kūrinių nuotaika. Čiurlionio muzikai būdingas ir filosofinis susimąstymas optimistinė nuotaika, šviesi pažiūra į gyvenimą.
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
2009-07-09
M.K. Čiurlionis gimė 1875 metų rugsėjo 22 dieną Varėnoje. Kiek paūgėjęs su šeima persikėlė gyventi į Druskininkus, nes Čiurlionio tėvui buvo paskirta groti vargonais Druskininkų bažnyčioje. Palinkimą į muziką paveldėjo ir savo tėvo vargonininko, o jo vaizduotę lavino nepaprastai gražios, miškuose skendinčios Druskininkų apylinkės, dzūkų pasakos bei padavimai, skambios lietuvių liaudies dainos.
Džordžas Geršvinas
2009-06-08
Džordžas Geršvinas gimė 1898 m. rugsėjo 26 d. ir išaugo 1st–Saido gatvėse. Būdamas 6 metų intensyviai pradėjo domėtis pačia geriausia muzika kaip antai: Rubenšteino “Melodija”, Dvoržako “Jumoreska”. Būdamas 8 metų susidraugavo su vyresniu, žinomu smuikiniku Maksu Rozencveigu. “Maksas man atskleidė muzikos pasaulį” – prisiminė Geršvinas. Rozencveigo namuose išmoko pats groti fortepijonu. Iš klausos mėgino groti populiarias melodijas, aranžavo, mėgino kurti.
