Apklausa
Kokią specialybę rengiatės studijuoti?
Referatai, kursiniai, diplominiai
Rasti 3138 rezultatai
Lietuvos ir Latvijos sienų klausimas
2009-09-03
XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje įsisiūbavus lietuvių ir latvių nacionalinio išsivadavimo sąjūdžiui, ryšiai tarp abiejų tautų gerokai sustiprėjo. Plito baltų vienybės idėja, buvo keliama mintis sukurti bendrą valstybę su respublikos santvarka. Respublikos idėja labiausiai išpopuliarėjo per Pirmąjį pasaulinį karą tarp JAV lietuvių. 1918 m. J. Šliūpas Stokholme išleido knygelę „Lietuvių–latvių respublika ir Šiaurės tautų sąjunga“. Joje ir buvo išdėstytas konkretus bendros respublikos sukūrimo planas.
Pirmoji bolševikinė okupacija 1940 metais
2009-09-03
Antrojo pasaulinio karo pradžioje Baltijos valstybėms iškilo tiesioginis arba Vokietijos, arba SSRS pavojus. Nacistinė Vokietija, turėdama karinių planų Vakarų Europoje ir nenorėdama be laiko konfliktuoti su SSRS, garsių 1939 m. rugpjūčio 23 d. ir rugsėjo 28 d. Molotovo–Ribentropo paktų pagrindu perleido Maskvos valdžios įtakai Baltijos valstybes. Bolševikai galėjo užimti jas dar 1939 m. rudenį: Lenkija buvo okupuota, su Berlynu pasirašyta sutartis, D. Britanija ir Prancūzija kilus karui jau nebeturėjo jokios įtakos įvykių eigai Rytų Europoje.
Vienas iš svarbiausių birželio 15 d. pavakarę į Kauno atvykusio Kremliaus emisaro V. Dekanozovo uždavinių buvo sudaryti marionetinę vyriausybę, kuri maskuotų komunistų įsiviešpatavimą ir surengtų „savanoriško“ Lietuvos prisijungimo prie SSRS spektaklį. Svarbiausias V. Dekanozovo patarėjas formuojant naują vyriausybę buvo SSRS pasiuntinys N. Pozniakovas, gerai orientavęsis vietos gyvenime, asmeniškai pažinojęs daugelį visuomenės veikėjų, inteligentų.
Lietuva I pasaulinio karo metais
2009-09-03
1914 metų rugpjūčio mėnesį prasidėjus karo veiksmams, Lietuva jau pirmomis dienomis atsidūrė karo veiksmų teatre. Rusijos kariuomenė užėmė Mažąją Lietuvą iki Karaliaučiaus, Įsruties, Gumbinės, tačiau netrukus vokiečių buvo išstumta. Vokietijos kariuomenė įsiveržė ir į Didžiąją Lietuvą – Suvalkiją. Karo veiksmai nuniokojo kraštą, atsirado daug pabėgėlių, ieškančių prieglobsčio Vilniaus krašte. Šiems pabėgėliams bei tremtiniams remti Vilniuje 1914 m. lapkritį buvo įsteigtas Centralinis komitetas nukentėjusiems dėl karo šelpti, turėjęs didelę reikšmę ir atkuriant Lietuvos valstybę.
Nepriklausomybė ir etninės Lietuvos žemės
2009-09-03
1917 m. rugsėjo 18–22 dienomis vykusi konferencija, J. Basanavičiui pirmininkaujant, pareiškė lietuvių tautos pasiryžimą atgaivinti savarankišką nepriklausomą Lietuvos valstybę, sutvarkytą demokratiniais principais ir etnografinėse sienose. Tuo metu dar nebuvo galutinai aiškios Lietuvos valstybės etnografinės sienos ir jas dar reikėjo nustatyti. Bendresnio pobūdžio teritorijų suvokimas, suprantama, buvo. Jis siekė XIX a. paskutinio ketvirčio tautinio atgimimo laikmetį.
Lietuvos Respublikos vidaus santvarka
2009-09-03
Lietuvos Respublikos valstybės santvarkos organizacijos procesas dėl tarptautinių aplinkybių ir nepriklausomybės kovų buvo palyginti ilgas ir nelengvas. Jau 1917 m. vasarą Vokietijos reichstago politinės partijos pradėjo svarstyti galimybę kaip po karo Vokietijos įtakoje ir valdžioje išlaikyti jų okupuotus kraštus, tarp jų Kuršą ir Lietuvą. Buvo nutarta prie vokiečių okupacinės administracijos iš vietos gyventojų sukurti Pasitikėjimo tarybas, kurios padėtų krašto valdymo reikalus tvarkyti. Lietuviams buvo leista sušaukti konferenciją.
Lietuvos gyventojų sudėtis
2009-09-03
Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuva neteko daug gyventojų. Tūkstančiai jų žuvo kariaudami caro armijoje ar vykstant karo veiksmams Lietuvos teritorijoje. Dalis gyventojų buvo išvaryti į Vokietiją, kur mirė dėl epidemijų ir ligų. Taip pat tūkstančiai Lietuvos gyventojų pasitraukė, ir netgi prievarta buvo iškeldinti, į Rusijos gilumą nuo artėjančios vokiečių kariuomenės. Gyventojų skaičiaus sumažėjimui turėjo įtakos ir karo metu sumažėjęs gimstamumas. Pavyzdžiui., 1917 m. mirusiųjų skaičius viršijo gimusiųjų apie 10 tūkst., 1918 m. – 12,5 tūkst.
Tautinės mažumos Lietuvoje
2009-09-03
Pirmojo pasaulinio karo metu sustiprėjus lietuvių siekiui atkurti valstybingumą, reikėjo spręsti daugelį klausimų. Vienas jų – apibrėžti tautinių mažumų statusą, numatyti lietuvių ir kitų Lietuvos tautų bendradarbiavimo kelius. Reikšmingas žingsnis buvo žengtas 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje vykusioje lietuvių konferencijoje. Jos metu pareikštas lietuvių pasiryžimas kurti savarankišką, nepriklausomą, demokratiniais principais pagrįstą Lietuvos valstybę. Konferencijos dalyviai, atsižvelgdami į tautinių mažumų siekius, nutarė priimti į išrinktą Tarybą jų atstovus.
Užsienio Lietuviai
2009-09-03
Pirmasis pasaulinis karas laikinai sustabdė lietuvių emigraciją į kitas užsienio šalis. Karo išvakarėse jau 70 tūkst. lietuvių gyveno Rusijos imperijos miestuose, už etninės Lietuvos ribų; oficialiai buvo teigiama, kad JAV lietuvių kiekis siekia apie 750 tūkst. Tiksliai žinoma, kad 1899–1914 m. 252 594 lietuviai emigravo į JAV; D. Britanijoje gyveno apie 6–7 tūkst. lietuvių. Karo metais iš Lietuvos į Rusijos gilumą pasitraukė dar apie 300 tūkst. Lietuvos gyventojų. Taigi, pirmosios lietuvių emigracijos bangos centras buvo JAV.
Lietuvos vidaus politika 1920–1940 metais
2009-09-03
Pirmosios Lietuvos Respublikos laikais buvo sudarytas dvidešimt vienas Ministrų kabinetas, ir visi jie sėkmingai stiprino Lietuvos politinę, ūkinę ir kultūrinę padėtį. Kuriantis nepriklausomai Lietuvai, vyravo demokratinė dvasia. Tad Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. paskelbė, kad turės būti išrinktas Seimas „visuotiniu, lygiu ir slaptu balsavimu“. 1920 m. balandžio 14–15 d. įvyko Steigiamojo Seimo rinkimai. Juose dalyvavo apie 90% visų Lietuvos rinkėjų. Laimėjo krikščioniškosios partijos, kurios Seime gavo 59 iš 112 vietų.
Pramonė pirmojoje Lietuvos Respublikoje
2009-09-03
Lietuvos ekonomika 1918–1940 m. lygiavosi į Vakarų Europą. Tad ir Lietuvos pramonė savo technika bei technologija, įmonių organizacijos bei valdymo formomis, kai kurių žaliavų bei pusfabrikačių importu ir pagamintos produkcijos eksportu orientavosi į Vakarus. Vakarų pramonė tuo metu buvo toli pralenkusi Lietuvos pramonę pagal visus rodiklius. Ji jau buvo įveikusi tam tikrus vystymosi etapus ir pasiekusi vadinamojo „moderniojo industrializmo“ pakopą. Ši pramonė ir sudarė tam tikrą pavyzdį Lietuvai, į kurį lygiuodamasi ji turėjo vystyti savo pramonę.
Prekyba Lietuvoje iki II pasaulinio karo
2009-09-03
Prekyboje svarbiausiu Lietuvos rūpesčiu buvo eksporto didinimas, nes nuo to didžia dalimi priklausė ir krašto gerovė. Nauja valstybė stengėsi pasaulio rinkoje su savo prekėmis užimti kiek galima stipresnę padėtį. Todėl prekybą tvarkančios valstybės įstaigos (Užsienio reikalų, Finansų, Žemės ūkio ministerijos) su Prekybos, pramonės ir amatų rūmais stengėsi visais prieinamais būdais supažindinti kitus kraštus su Lietuvos gaminiais. Eksportui skirtos prekės iš Lietuvos dažniausiai buvo išleidžiamos be muito mokesčio.
Sovietinės Lietuvos kultūra ir švietimas
2009-09-03
Sovietizavus Lietuvos ūkį, buvo siekiama plėsti šalyje komunistinį režimą. Tačiau tam dar reikėjo susovietinti patį lietuvį. Antraip Lietuvos politinė integracija į SSRS bei ūkinė sovietizacija būtų išorinio ir laikino pobūdžio. Tad svarbiausias Maskvos tikslas buvo paversti lietuvių tautą „homo sovietikus“, t.y. ugdyti ištikimybę ir atsidėjimą SSRS ir komunistų partijai, skatinti bendravimą su rusais ir šios tautos aukštinimą, menkinti Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį, klastoti Lietuvos istoriją, diegti rusų kalbą visose gyvenimo srityse, tautinius papročius ir tradicijas transformuoti į sovietinius.
Lietuvos Mokslų akademija ir jos raida
2009-09-03
Lietuvos Mokslų akademija (LMA) buvo įsteigta Lietuvai jau praradus nepriklausomybę – 1941 m. sausio 16 d. Tai buvo trečioji Mokslų akademija Sovietų Sąjungoje po Ukrainos ir Baltarusijos. Mokslų akademijai buvo perduotos visos panaikinto Lituanistikos instituto įstaigos ir turtas. 1941 m. kovo mėn. patvirtintame LMA statute skelbiama, kad „Mokslų Akademija betarpiškai priklauso Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Tarybai, kuriai kiekvienais metais pateikia savo veikimo apyskaitą“.
Numatęs artėjančią Lietuvos katastrofą ir siekdamas užtikrinti jos nepriklausomo valstybingumo tęstinumą, Lietuvos užsienio reikalų ministras J. Urbšys 1940 birželio 2 d. išsiuntė visoms Lietuvos diplomatinėms atstovybėms analogiško turinio telegramą Nr. 288, kurioje sakoma: „…Jei mus čia ištiktų katastrofa, laikyti Stasį Lozoraitį likusios užsienyje diplomatijos šefu“. Ja remdamasis S. Lozoraitis po Lietuvos okupacijos ir aneksijos organizavo tolesnį atstovavimą mūsų šaliai užsienyje.
Tautinis atgimimas.„Sąjūdis“
2009-09-03
Tautinis atgimimas 9-o dešimtmečio pabaigoje, prasidėjus SSRS pertvarkos politikai, ėmė reikštis mitingais, minėjimais, kurių metu reikalauta laisvės Lietuvai, naudota tautinė simbolika, giedotas nepriklausomos Lietuvos himnas, minėtos svarbios, tačiau ligi tol nutylimos Lietuvos valstybei datos: birželio 14-oji – masinių trėmimų pradžia, rugpjūčio 23-oji – Ribentropo-Molotovo pakto data, vasario 16-oji – Lietuvos nepriklausomybės diena.
1991 m. sausio 13-oji
2009-09-03
SSRS niekaip negalėjo susitaikyti su mintimi, kad Lietuva jau nepriklausoma valstybė, tad aukščiausioji sovietų vadovybė nusprendė griebtis atviros agresijos. 1991 m. sausio 8-ąją Sovietų Sąjungos gynybos ministras į Baltijos šalis įsakė įvesti desantininkų karinius dalinius. Į Lietuvą buvo permesti sovietų desantininkų divizijos daliniai iš Pskovo. Jau kitą dieną SSRS prezidentas M. Gorbačiovas apkaltino Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą siekiais atkurti buržuazinę santvarką bei pareikalavo laikytis Sovietų Sąjungos konstitucijos.
Prezidento institucijos atkūrimas Lietuvoje
2009-09-03
1918 m. vasario 16 d. nepriklausomybę paskelbusi Lietuvos Taryba jau 1919 m. balandžio 4 dieną įsteigė Prezidento instituciją. Pirmuoju Lietuvos Prezidentu buvo išrinktas A. Smetona.1920 m. birželį paskelbtoje laikinojoje Konstitucijoje buvo įtvirtinta nuostata, kad Prezidentą renka Seimas. Iki 1926 m. Seimas prezidentu du kartus išrinko A. Stulginskį, bet nuo 1926-ųjų birželio trečiuoju Lietuvos Prezidentu tapo K. Grinius. 1926 m. gruodžio 17 d. įvykus kariniam perversmui, į valdžią atėjo A. Smetona, kuris jau gruodžio 19 d. buvo išrinktas Respublikos Prezidentu.
Atkurtą Lietuvos nepriklausomybę ne iš karto pripažino užsienio valstybės. Tam nemažai kliudė SSRS, davusi suprasti pasauliui, jog atkurtos Lietuvos Respublikos pripažinimas būtų kišimasis į SSRS vidaus reikalus. Didžiųjų valstybių vadovai neslėpė, jog šiuo klausimu yra atsargūs ir vengia konflikto su SSRS. JAV prezidentas Dž. Bušas pareiškė, kad JAV pripažins Lietuvos nepriklausomybę tada, kai jos Vyriausybė pradės vykdyti valdžią savo teritorijoje.
Lietuvos santykiai su kaimynais
2009-09-03
Santykiai su Rusija Lietuvai buvo itin svarbūs, kadangi Rusija po SSRS žlugimo tapo SSRS teisių ir pareigų perėmėja. Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimas užsimezgė dar prieš Lietuvai paskelbiant nepriklausomybę, 1990 m. pradžioje. Tuomet Vytautas Landsbergis Maskvoje buvo susitikęs su taip pat savarankiškumo siekiančios Rusijos lyderiu Borisu Jelcinu, aptarti Lietuvos ir Rusijos santykiai ateityje. Tų pačių metų vasarą su B. Jelcinu Jūrmaloje susitiko visų Baltijos šalių atstovai, buvo pradėtos rengti dvišalės sutartys. Nutarta Baltijos valstybių ir Rusijos santykius sureguliuoti derybų keliu.
Rusijos Aukščiausiajai Tarybai ratifikuojant 1991 m. liepos 29 d . sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos vyriausybių, tuo pat metu Maskvoje įvyko ir aukščiausio lygio Rusijos bei Lietuvos vadovų susitikimas. Jo metu V. Landsbergis ir B. Jelcinas pasirašė bendrą, dvišalį, komunikatą, kuriame SSRS kariniai daliniai, esantys Lietuvoje, buvo pavadinti „išvedamais kariniais daliniais“. Taip pat nurodyta, kad dėl išvedimo vyks derybos. Taigi, nuo to momento SSRS kariuomenę Lietuvoje jau buvo galima apbrėžti tik kaip laikinai esančią mūsų krašte.
Šiuo metu, palyginus su tarpukario laikotarpiu, yra kur kas daugiau tarptautinių organizacijų. Pirmoji Lietuvos Respublika galėjo būti vos keliolikos įvairių tarpvalstybinių organizacijų partnerė (kadangi daugiau jų nė nebuvo), o dabar tokios bendrijos skaičiuojamos šimtais. Tad atgavusi nepriklausomybę Lietuva ne tik atgaivino savo narystę tose tarptautinėse organizacijose, ryšius su kuriomis nutraukė sovietinė okupacija, bet ir užmezgė ryšius su naujomis.
Žlugus sovietinei santvarkai ir panaikinus religinio gyvenimo suvaržymus, Lietuvoje pradėjo sparčiai plisti naujieji religiniai judėjimai. Naujojo religingumo plitimas nebuvo vien tik Lietuvai būdingas reiškinys. XIX – XX a. Europoje bei JAV nuolat kūrėsi nauji religiniai pavidalai. Didelė dalis naujųjų religinių judėjimų, į kuriuos kreipia žvilgsnį šiuolaikinis žmogus, yra kultūriškai svetimos žmogui, išaugusiam krikščioniškus pagrindus turinčioje tradicinėje Vakarų kultūroje.
Netrukus po Nepriklausomybės atkūrimo, 1990 metais, atlikti sociologiniai tyrimai parodė, kad katalikų nuošimtis Lietuvoje didesnis nei nuolat tvirtino ateistinė propaganda, bet mažesnis nei spėjo sovietinio režimo kritikai – tik 57 % Lietuvos žmonių nurodė esą katalikais. Tiesa, vėlesni tyrimai rodo, kad per visą pirmą pokomunistinės epochos dešimtmetį katalikų Lietuvoje nuolat didėjo. 1995 m. duomenimis, katalikais save įvardijo 75 % Lietuvos gyventojų, o 1997m – 77 %. Įspūdingiausiai formalių katalikų daugėjo 1990–1994 metais.
Vienuolijų atsikūrimas Lietuvoje
2009-09-02
Lietuvos vienuolijų istorija labai marga bei kupina dramatiškų permainų. Ypač tai pasakytina apie XIX–XX amžius. Sunku tvirtai atsakyti, kada Lietuvą pasiekė pirmieji vienuoliai. Atrodo, XIII amžiuje Lietuvos teritorijoje būta pavienių vienuolių, o po oficialaus Lietuvos krikšto čia pradėjo kurtis ir pirmosios bendruomenės. Laikotarpį iki pat paskutinio Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo galima vadinti nuoseklios vienuolijų plėtros epocha.
Baltų kultūros I–V amžiuose
2009-09-02
Neregėtai spartus baltų kultūrų vystymasis pastebimas senajame geležies amžiuje. Bene romantiškiausiai šį laikotarpį apibrėžė M. Gimbutienė – pavadino jį „aukso amžiumi“ ir teigė, kad „šis laikotarpis yra šuolis ir materialinės kultūros, ir kūrybinės energijos požiūriu. (...) Niekada vėliau baltų gentys didžiuliuose plotuose tarp Vyslos vakaruose ir Okos rytuose nepatyrė tokio klestėjimo“. Kad ir kaip vadintume šį laikotarpį, viena yra akivaizdu – pirmaisiais dešimtmečiais po Kristaus prasidėjęs baltų genčių sklaidos procesas iš esmės pakeitė etnokultūrinį Lietuvos veidą.
Lietuvos baltų gentys VI–X amžiuose
2009-09-02
Vidurinis geležies amžius kelia daug klausimų. Pirmiausia įdomu, kada jis prasidėjo ir kada baigėsi. Anksčiau buvo sakoma, kad tai laikotarpis tarp V ir IX a., dabar amžiaus pradžia siejama su V a. po Kr. viduriu. Kaip tik tuo metu visoje Lietuvoje pakito materialinės kultūros bruožai. Kebliau nusakyti laikotarpio pabaigą. Čia vieningos nuomonės nėra. Daugelis manė, kad tai turėtų būti VIII ir IX a riba. Pastaraisiais metais A. Tautavičius teigia, kad pokyčiai, rodantys kito laikotarpio pradžią, ima ryškėti tik X a. viduryje.
Lietuvos baltų gentys X–XIII amžiuose
2009-09-02
Paskutinis Lietuvos priešistorės laikotarpis – vėlyvasis geležies amžius. Dažnai jis vadinamas ankstyvojo feodalizmo laikotarpiu. Archeologinius šaltinius papildo kaimyninių kraštų kronikos ir metraščiai. Juose aprašomi politiniai įvykiai, karo žygiai. Tai autentiškai apipina tuos duomenis, kuriuos ir toliau teikia gyvenvietės ir kapinynai.
Baltų prekybiniai ryšiai
2009-09-02
Prekyba ir prekybos keliai – vienas iš svarbiausių seniausios Lietuvos visuomenės gyvenimo aspektų. Kiek gyvuoja žmonių bendruomenė – tiek gyvuoja ir prekyba. Prekiauta visais laikais, skyrėsi tik prekybiniai interesai, kelių kryptys ir prekybos partneriai. Per visą akmens ir bronzos amžių pagrindinis prekybos objektas buvo žaliavos. Pradžioje titnagas, gintaras, žalvario amžiuje – varis, cinkas, alavas, bronziniai ginklai bei papuošalai, ankstyvajame geležies amžiuje – geležis ir jos dirbiniai.
Lietuva ir Europos Sąjunga
2009-09-02
Lietuvos nepriklausomybę Europos Bendrija pripažino 1991 m. rugpjūčio 27 d. Tuo tarpu diplomatinius santykius su kiekviena iš Europos Bendrijos valstybių Lietuva turėjo užmegzti atskirai. 1992 m. gegužės 11 d. Lietuva su Europos Sąjunga pasirašė Sutartį dėl ekonominio, komercinio ir prekybinio bendradarbiavimo (sutartis įsigaliojo 1993 m. vasario 1 d.). Kartu buvo priimta ir Bendra deklaracija dėl politinio dialogo tarp Europos Bendrijos ir Lietuvos, kuri ir sudarė galimybes politiniam bendradarbiavimui tarp Lietuvos ir Europos Bendrijos.
