Apklausa
Kokią specialybę rengiatės studijuoti?
Referatai, kursiniai, diplominiai
Rasti 5025 rezultatai
Eksperimentiškai ištirti binominius (dvinarius), Puasono ir Gauso radioaktyviųjų procesų skirstinius. Teorinė dalis. Vienas iš pagrindinių klausimų planuojant matavimus ir atliekant juos yra rezultatų tikslumo ir patikimumo įvertinimas. Tikslumą apibūdina sisteminės (metodinės) ir atsitiktinės (statistinės) paklaidos. Matuojant makroskopinius dydžius statistinį charakterį turi matavimo procesas, todėl skaitinės rezultatų reikšmės pasiskirsto pagal tolydinius (netrūkiuosius) dėsnius, dažniausiai pagal normalųjį arba Gauso dėsnį.
Išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru, sverti svarstyklėmis, - nustatyti tiesioginių bei netiesioginių matavimų paklaidas. Teorinio pasirengimo klausimai. Matavimas slankmačiu, mikrometru, TLS tipo svarstyklėmis. Tiesioginių bei netiesioginių matavimų sisteminės ir atsitiktinės paklaidos. Teorinė dalis. Bendruoju atveju, kai kūno tūryje dV esančios medžiagos masė yra dm, tuomet jo masės tankiu vadiname dydį
Dangaus kūnų stebėjimas
2009-07-09
Žinių apie dangaus kūnus svarbiausias šaltinis yra jų skleidžiami šviesos spinduliai ir radijo bangos. Astronomijos sritis, tirianti kosminius objektus 300 - 900 nanometrų elektromagnetinių bangų ruože yra optinė astronomija. Jos pradžia buvo 1610 metais, kai Galilėjo Galilėjus sukonstarvo pirmąjį teleskopą ir pradėjo stebėti dangų. Astronomijos šaka, nagrinėjanti kosminių kūnų išspinduliuotas arba atspindėtas radijo bangas, vadinama radioastronomija. Radioastronomijos rezultatus aiškina astrofizika (gr. „žvaigždžių fizika”) – astronomijos šaka, fizikiniais metodais tirianti kosminių objektų sandarą, judėjimą ir cheminę sudėtį, fizikines savybes, kilmę ir evoliuciją.
Žmogaus statika
2009-07-09
Žmogaus statika nagrinėja sąlygas, kuriomis žmogaus kūnas laikosi nejudėdamas. Statinėje padėtyje susidaro pusiausvyra tarp sunkio jėgos ir atramos reakcijų. Kūno statika analizuoti pradedama nuo masės centro. Bendroji masės centro padėtis priklauso nuo kūno būklės. Žmogui tiesiai stovint, bendrosios masės centras yra vidurinėje plokštumoje. Projekcinė vertikalė, nusileidžianti iš masės centro, pataiko į žmogaus plokštumą, kurią apriboja pėdos.
Svyravimai arba virpesiai
2009-07-09
Svyruoklė – tai ant ilgo siūlio pakabintas rutuliukas. Periodiškai pasikartojantis kūno judėjimas ta pačia trajektorija pakaitomis į priešingas puses pusiausvyros padėties atžvilgiu vadinamas mechaniniu kūno svyravimu. Svyravimo amplitudė (A) – didžiausias kūno nuokrypis nuo pusiausvyros padėties. Svyravimo periodas – laiko tarpas, per kurį kūnas susvyruoja vieną kartą, kitaip tariant, vieno svyravimo trukmė. T=1/v; [T]=1s Svyravimo dažnis – tai atvirkščias periodui dydis, nusakantis svyravimų skaičių per vieną sekundę.
Lietuvių novelės istorijoje pastebimos dvi ryškiausios tradicijos – epinė Žemaitės ir lyrinė J. Biliūno. Nuo XX amžiaus šeštojo dešimtmečio lietuvių novelistikoje akivaizdžiai stiprėja lyrinė tradicija, tai natūrali reakcija į pokario literatūros monumentalumą, charakterių schematiškumą. Rašytojai ėmė vaizduoti žmogų kaip sudėtingą ir kenčiančią būtybę, požiūrio taškas persikėlė iš išorės į vidų, pasakojimas pasuko gilinimosi į psichologizmą kryptimi.
Rankinukai
2009-07-09
Rankinės mūsų dienomis būtinas ir neatsiejamas aksesuaras ir priemonė. Kaip vyrai taip ir moterys turi pritaikytas rankines. Tik vyrai jas naudoja kur kas rečiau, nebent ta vyrų dalis kuriem reikia nešiotis dokumentus, papildomas asmenines priemones. Dažniausiai tokie būna verslininkai. Kaip žinia, moterims grožio visuomet mažai. Tai jau kasdienybė, kuomet vienas aksesuaras keičia kita. Dauguma Lietuvos moterų pripratusios nešioti rankines susidėti kosmetikai, smulkiems mažmožiams. Jos derinamos prie drabužių, spalvų ar įvykio reikšmingumo.
M. Šileikis Zarasų krašto dailininkas
2009-07-09
Daug Lietuvoje yra garsių rašytojų, dailininkų bei kitų meno atstovų. Kadangi aš ir pats esu iš Zarasų,, tai negaliu nepaminėti puikaus šio krašto talento ( peizažisto, dailininko, redaktoriaus..). Taigi šio darbo tikslas ir yra trumpai supažindyti skaitytojus su su dailininko gyvenimu, jo veikla ir pan. Taip pat darbe pateikiau kelių recenzistų pasisakymus apie dailininką, bei keleta jo darbų.
Ekspresionizmas
2009-07-09
Pirmoji stambi kryptis XX a. pradžios dailėje yra ekspresionizmas. Ryškiai prieštaraudamas impresionizmui, ekspresionizmas supriešino „nenatūralias“ spalvas ir deformuotas formas su įprastinėmis, versdamas suabejoti viskuo, kas įprasta. Jei impresionistai siekė įamžinti unikalius išorinio pasaulio sukeltus įspūdžius, tai ekspresionistai – perteikti individualius jausmus bei išgyvenimus. Skiriamasis ekspresionizmo bruožas – subjektyvių emocijų raiška. Šios meno krypties ištakų galime ieškoti simbolizme, V. Van Gogho darbuose.
Ekspresionizmas
2009-07-09
Ekspresionizmas (pranc. expressionisme - expression - išreiškimas, išraiškingumas, išraiška) - XX a. pirmųjų 3 dešimtmečių avangardistinė V. Europos dailės, literatūros, architektūros ir teatro srovė, kuriai būdinga atviras, pabrėžtas autoriaus pasaulėjautos, emocijų, vizijų reiškimas, anarchistinės, pacifistinės ir antimiesčioniškos idėjos, apibendrinti, hiperbolizuoti, dažnai groteskiški vaizdai.
Jurgis Mačiūnas
2009-07-09
Šiandien norime supažindinti su iškiliausiu išeivijos avangardo menininku – Jurgiu Mačiūnu. Jo gyvenimas buvo nuolatinė kūryba, kintanti, čia pat prasidedanti ir besibaigianti bei maištaujanti prieš oficialios visuomenės gyvenimo normas. Jis gyveno kurdamas save, žaisdamas bei linksmindamas aplinką. Kaune gimęs menininkas didžiąją savo neilgo gyvenimo dalį praleido Amerikoje.
Sakoma: "miegas panašus į mirtį", "miegas yra mažoji mirtis", po kurios prisikeliama, t.y. pabundama. Užmigdamas, žmogus išeina iš kūno laikinai, kelioms valandoms, o mirdamas palieka jį negrįžtamai. Apleisdamas kūną, žmogus tuo pačiu išeina ir iš šio pasaulio, kuris nustoja jam egzistavęs. Mirdamas, žmogus apžvelgia visą savo žemiškąjį gyvenimą. Prieš jį iškyla vaizdas po vaizdo. Per tas akimirkas žmogui paaiškėja vyraujanti jo gyvenimo prasmė, pagrindinė idėja.
Senovės lietuvių astronomija
2009-07-09
Mūsų tautinės kultūros šaknys siekia tolimą praeitį. Per daugelį metų sėslūs žemdirbiai baltai labai susigyveno su tėviškės gamta, sukaupė žinių apie dangaus skliauto šviesulių judėjimo dėsningumus bei jų ryši su gamta. Pagal dangų senovėje žmonės orientavosi laike ir erdvėje. Taip pat iš žvaigždėto dangaus žmonės būrė apie jiems labai svarbius dalykus – derlių ir orą, žmonių likimą bei sveikatą. Lietuviai turėjo savus lietuviškus archaiškus žvaigždžių pavadinimus, sukūrė įvairiausių pasakojimų, dainų ir net maldų.
Dangaus kūnų stebėjimas
2009-07-09
Žinių apie dangaus kūnus svarbiausias šaltinis yra jų skleidžiami šviesos spinduliai ir radijo bangos. Astronomijos sritis, tirianti kosminius objektus 300 - 900 nanometrų elektromagnetinių bangų ruože yra optinė astronomija. Jos pradžia buvo 1610 metais, kai Galilėjo Galilėjus sukonstarvo pirmąjį teleskopą ir pradėjo stebėti dangų.
Visata
2009-07-09
Nors kosmologijos elementų galima įžvelgti daugelio įžimiausių pasaulio mąstytojų pažiūrose, jos apžvalgą pradėsime nuo paties paprasčiausio, bet drauge ir sudėtingiausio Visatos modelio. Tai begalinė laike ir erdvėje, stacionari ir tolydinė Visata. Erdvė joje trimatė, euklidinė. Tokią Visatą – tolygiai užpildytą žvaigždėmis ir galaktikomis euklidinę erdvę – nesunku įsivaizduoti, nors begalybės suvokimas ir sukelia kai kurių sunkumų. Iš pirmo žvilgsnio šie sunkumai atrodė daugiau psichologinio, negu fizinio pobūdžio. nUodugnesnė analizė atskleidė tris tokias Visatos ypatybes, kurių niekaip negalima buvo suderinti su stebejimų duomenimis. Tai stacionarios, begalinės Visatos paradoksai.
Astrologija
2009-07-09
Nežinojimas ir nemokėjimas nustatyti ir pastebėti žvaigždžių įtakos dar nepakankama priežastis tai neigti. Pagaliau mokslas pradeda pastebėti kosminius įstatymus. Mokslininkai vis dažniau pripažįsta, kad žvaigždės įtakoja žmogaus gyvenimą. Žinoma, abejones vis dar kelia tai, kad atlikus net labai tikslius apskaičiavimus, dažnai gaunami netikslūs rezultatai. Todėl sukyla dvejonės. Atsiranda teigiančių, kad astrologija jau pasenęs mokslas ir nebeatitinka šių dienų reikalavimų. Tvirtinama, kad senovės paskaičiavimai neturi jokio pagrindo.
Jupiteris
2009-07-09
Didžiausia Saulės sistemos planeta, penkta pagal nuotolį nuo Saulės. Aplink Saulę skrieja elipsine orbita 13.06 km/s vid. greičiu (1 lent.). Dėl greito sukimosi apie ašį jo skritulio paplokštumas matomas net pro mažai didinantį teleskopą. Pagal spindesį (didžiausias yra -2 ryškio) tarp planetų Jupiteris yra antras po Veneros. Kampinis skersmuo ~40". Jupiterį gaubia tanki atmosfera, susidedanti iš mol. vandenilio (~74%), helio (~24%) ir ~2% metano, amoniako, anglies monoksido, ciano, fosfino, etano, acetileno, vandens garų. Yra keli debesų sluoksniai, sudaryti iš amoniako ir ledo kristalų ir amonio hidrosulfido.
Mechanika
2009-07-09
Sakykime, kai į kurį nors aplinkos tašką sueina dvi harmoninės, vienodo dažnio, amplitudės ir vienodos svyravimo krypties skersinės bangos. Jei bangų fazių skirtumas šiame taške lieka pastovus, tai taško harmoninis svyravimas turės pastovią amplitudę, kurios didumas priklauso nuo susitikusių bangų fazių: esant priešingoms fazėms, atstojamasis svyravimas lygus nuliui pav, 18,1 133 psl, o kai fazės sutampa, atstojamasis svyravimas yra lygus svyravimų poslinkių E1 ir E2 sumai 18,2 pav.
Septyni pasaulio stebuklai
2009-07-09
Pasaulyje yra septyni unikalūs, žmonių sukurti stebuklai. Daugelio sukūrimas tebėra paslaptis žmonijai. Štai Gizos piramidė Egipte – kaip iš tokių milžiniškų blokų vergai pastatė tokį nuostabų kūrinį, neturėdami jokių šiuolaikinių technologinių pagalbų? Stebuklas. Tebūnie tai paslaptis...
Renesansas
2009-07-09
Terminas – itališkai – rinascita, rinascimento, Prancūziškai - Renaissance – atgimimas tai visuomenės ir kultūros istorijos epocha, meno stilius, siekęs atsiriboti nuo viduramžių, atnaujinti visuomenę bei menus antikos dvasią ir jos tradicijas. Renesansui būdinga humanistinė pažiūra ir antropocentrizmas – žmogus viso ko matas. Renesansas iš esmės pakeičia estetinį ir intelektualinį Europos klimatą, apima laikotarpį tarp gotikos ir baroko. Stilius susiformuoja Italijoje, gausiausią antikinio meno paveldą turinčiame krašte, apie šimtą metų renesansas nesklinda toliau Italijos ribų.
Klaipėdos pilies muziejus
2009-07-09
Pilies muziejus atidarytas 2002 m. rugpjūčio 1 d. iškilmingai švenčiant Klaipėdos miesto 750-ies metų jubiliejų. Tą dieną realybe tapo miesto vadovų, archeologų bei istorikų keletą dešimtmečių puoselėta idėja seniausią miesto dalį – Klaipėdos piliavietę – padaryti prieinamą visiems. Pilies muziejus įsikūręs po žemės pylimu – bastionu esančioje princo Frydricho poternoje, kurioje XVII a. buvo laikoma artilerija.
Dizaino apibrėžimai
2009-07-09
Linija –tai pats svarbiausias piešinio konstrukcinis elementas. Ją nubrėžia taškas, judėdamas plokštuma. Dailėje (ypač grafikoje), tuo pačiu ir grafiniame dizaine linijai skiriama ypatinga vieta. Ji yra pagrindinė priemonė, leidžianti sukurti vaizdą popieriaus lape. Linija padeda perteikti įvairių gamtos formų grakštumą ir harmoniją. Linijinis siluetas įgalina greičiau atpažinti vaizdavimo objektą.
Saulės sistema ir planetos
2009-07-09
Saulės sistemą sudaro pati saulė, devynios didžiosios planetos (žemės grupės planetos: merkurijus, venera, žemė, marsas; didžiosios planetos: jupiteris, saturnas, uranas, neptūnas; prie šių tipų nepriskiriamas - plutonas), daugybė mažų planetų (asteroidų), kometoidų, meteorinių kūnų, dulkių ir dujų. Merkurijus. Skersmuo 2,6 karto mažesnis negu žemės, paviršius nusėtas daugybe įvairasių dydžių kraterių. Atmosfera labai reta, temperatūra: +430 iki -160. Magnetinis laukas maždaug 300 kartų silpnesnis negu žemės. Palydovų neturi.
Leonardo da Vinčio paveikslas „Mona Liza“
2009-07-09
Leonardo da Vinčio paveikslas „Mona Liza“, tapytas aliejiniais dažais ant medžio, dydis 76,8x53 (pradžioje buvo platesnis, kairėje ir dešinėje nutapytos kolonos buvo nupjautos), nėra autoriaus parašo, nėra nurodyta sukūrimo metų, priskiriama renesansui. Paveikslas „Mona Liza“ („Džokonda“) priskiriamas prie Leonardo da Vinčio gyvenimo paskutiniojo dešimtmečio kūrinių. „Mona Liza“ apgaubta įvairiausių legendų, jai priskiriama burtų galia, ją imituodavo, pagrobdavo, kopijuodavo, naudojo įvairiose reklamose.
Marsas
2009-07-09
Marsas – išorinė planeta, esanti arčiausiai Žemės, ketvirta pagal nuotolį nuo Saulės. Tai didžiausią susidomėjimą keliantis Žemės kaimynas, dėl rausvos spalvos pavadintas romėnų karo dievo vardu. Žiūrint pro teleskopą, Marsas panašus į rausvą skritulį su baltomis ašigalių kepurėmis ir tamsiais reljefiniais dariniais, kurie iš esmės nekinta. Jo vidutinis nuotolis nuo Saulės 228 milijjonai kilometrų. Marso metai trunka 678 Žemės paras, o Marso para - 24 h 37 min. Maždaug kas 15 metų Marsas ir žemė suartėja iki mažiausio 55 mln. km atstumo – įvyksta didžioji opozicija.
Astronominiai prietaisai ir observatorijos
2009-07-09
Saulę, Mėnulį, žvaigždes ir kitus dangaus kūnus žmogus stebėjo nuo savo egzistavimo pradžios. Jau net ankstyvajame žalvario amžiuje žmogus statė primityvias observatorijas dangaus kūnams stebėti, manoma kad megalitinis statinys Stounhendže ir yra vienas iš ankščiausių Europoje statinių dangaus kūnams stebėti. Jo pagalba žmonės sudarinėdavo kalendorius. Vystantis civilizacijai vis augo žmogaus domėjimasis dangaus kūnais. Žmogus vis išrasdavo naujesnių, tobulesnių prietaisų savo poreikiams patenkinti. Taip atsirado daugybė astronominių prietaisų: astroliabija, kvadrantas, ir daugelis kitų.
Mėnulis
2009-07-09
Mėnulis yra artimiausias Žemei gamtinis kosminis kūnas. Jo vidutinis nuotolis nuo Žemės 384400 km; tai beveik tas pats, kas 10 ratų aplink Žemės rutulį. Mėnulis nedidelis: jo skersmuo 3476 km, masė lygi 1/81 Žemės masės, pabėgimo greitis 2,4 km/s. Mėnulis per mažas, kad turėtų atmosferą. Mėnulio judėjimas Teigti, kad Mėnulis skrieja aplink Žemę, nėra visai teisinga. Iš tikrųjų Žemė ir Mėnulis skrieja apie tam tikrą baricentrą, t.y. jų abiejų gravitacijos centrą. Jų masė labai skiriasi, dėl to baricentras yra Žemės rutulio viduje, ir teiginys “Mėnulis skrieja aplink Žemę” dažniausiai pakankamai tikslus. Mėnulio skriejimo aplink Žemę periodas 27,3 d.
Kometos ir meteorai
2009-07-09
Didelė kometa su didelia galva ir uodega, nusidriekusi per pusę dangaus, yra įspūdingas reiškinys, ir nesunku suprasti, kodėl kometos senovėje keldavo siaubą. Žmonės jas laikė nelaimių pranašais; ši baimė ir dabar gyva ten, kur tarpsta primityvi gamtos samprata. Liaudis apie kometas. Žmonių dėmesį jau žiloje senovėje patraukė kometos (gr.kometes (aster) - "uodeguotos žvaigždės").
Mėnulis
2009-07-09
Mėnulis yra artmiausias Žemei gamtinis kosminis kūnas. Jo vidutinis >nuotolis nuo Žemės 384400 km; tai beveik tas pats, kas 10 ratų aplink Žemės rutulį. Mėnulis nedidelis: jo skersmuo 3476 km, masė lygi 1/81 Žemės masės, pabėgimo greitis 2,4 km/s. Mėnulis per mažas, kad turėtų atmosferą. Mėnulio judėjimas. Teigti, kad Mėnulis skrieja aplink Žemę, nėra visai teisinga. Iš tikrųjų Žemė ir Mėnulis skrieja apie tam tikrą baricentrą, t.y. jų abiejų gravitacijos centrą.
Mėgstamiausias metų laikas
2009-07-09
There are four seasons in a year: spring, summer, autumn and winter. Every season is beautiful in its own way.When spring conies nature awakens from its long winter sleep. The days become longer and the nights become shorter. The ground is covered with emerald-green grass and spring flowers. The air is fresh, the sky is blue and cloudless, and the sun shines brightly. The trees are in full blossom. The nightingale begins to sing its lovely songs, and sweet melodies may be heard from every wood and park.
