Tai literatūriis rašinys apie meno reikšmę žmogaus gyvenime, remiantis Vincu Mykolaičiu - Putinu, Jurgiu Savickiu ir Henriku Radausku.

Lietuvių kalba  Rašiniai   (3 psl., 17,56 kB)

Grožis – asmens, objekto, vietovės, idėjos savybė, sukelianti subjektyvų estetinio malonumo, reikšmingumo, pasitenkinimo jausmą. Grožį nagrinėja estetika, sociologija, socialinė psichologija, kultūra. Visuomenėje yra iškeliami grožio etalonai, o pati grožio sąvoka dažnai iškeliama kaip siekiamybė. Tačiau grožio suvokimas nuolatos kito istorijos tėkmėje, kurį apžvelgsiu savo darbe.

Kita  Referatai   (5 psl., 16,77 kB)

PUPP kalbėjimo potemė, surinkta max taškų. Padės pasirinkus bet kurias potemes apie knygas, nes nagrinėjamos vertybės, kurias galima rasti knygose. Be to, parašyta labai šilta ir artima kiekvieno širdžiai tema, galima laisvai pakeisti knygų pavadinimus ;}

Lietuvių kalba  2012 m. įskaitų kalbėjimo temos   (3 psl., 11,65 kB)

Zeme ir menulis 7 klases pristatimas is fizikos. 15 skaidrių.

Fizika  Pristatymas   (15 psl., 2,34 MB)

Lietuvių kalbėjimo įskaita "KULTŪRA 7. Šiandien kalbama apie jaunystės kultą – visi privalo būti gražūs, veržlūs, energingi. Ką jūs manote apie diskriminaciją dėl amžiaus ir visuomenę, neigiančią senatvę?"

Lietuvių kalba  2012 m. įskaitų kalbėjimo temos   (2 psl., 8,82 kB)

rasto darbas filosofijos tema. IŠTRAUKA: FILOSOFIJA IR KULTŪRA Kultūra yra visa tai, kas išskiria žmogų (visuomenę) iš gamtos,- elgesio ir bendravimo formos ir visi tiek materialios, tiek dvasinės veiklos produktai, teoriniai požiūriai ir meno kūriniai, idealai ir tikslai, ritualai ir mitai. Kultūrą sudaro tai, ką žmogus apdorojo, išpuoselėjo, išugdė ir ėmė vertinti bei gerbti. Išsiaiškinti, kas yra kultūra, nėra lengva todėl, kad kultūra gali būti imama įvairiais atžvilgiais ir kad į kultūros aptarimo pagrindą gali būti padėti įvairios kultūros elementai. Kultūra gali būti imama ir visuomeniniu atžvilgiu, vidiniu ir išoriniu, ji gali būti aptariama kaip vidinis nusiteikimas, veiksmas, išdava ir . Bet kadangi kultūra, yra žmogaus veikimo apraiška, tai grindžiamosios reikšmės kultūros sąvokai turi kultūrinio veiksmo supratimas. Kultūrinis veiksmas stovi pusiaukelėje tarp kultūrinio nusiteikimo ir kultūrinės išdavos ir faktinai tuos dalykus savyje jungia. Taip pat kultūrinis veiksmas jungia savyje vidinį ir išorinį, arba kultūrinio veikimo atžvilgius. Žodžiu , kultūrinio veiksmo sąvoka gali patiesti geriausią pagrindą tinkamam supratimui.

Komunikacijos  Referatai   (11 psl., 19,57 kB)

Jeigu net garbingi romėnai veikiau pasirinkdavo vergiją nei savižudybę, tai kaip turėtų baisėtis savižudybe krikščionys?- klausia Augustinas. Tai gal yra pateisinama moterų savižudybė ginant savo garbę arba, anot Augustino, siekiant apsaugoti save nuo nuodėmės- galimų kūniškų malonumų? Kai kurios priešų persekiojamos moterys nusiskandino upėje ir buvo katalikų bažnyčios paskelbtos šventomis. Čia aiškus vidinis doktrinos prieštaringumas. Kaip jį „įveikia “ Augustinas? Jis atskiria pavyzdį nuo sekėjų. Abraomas, tikėjimo vedamas, aukojęs sūnų Dievui ir buvęs išgelbėtas. Tačiau žmonės nėra Abraomai, ir jie nebūtų pateisinti, jei imtų aukoti savo sūnus Dievui. Augustinas rašo, jog tos moterys galbūt taip pasielgė ne todėl, kad pačios apsisprendė, o dėl to, kad jas įkvėpė Dieviškoji išmintis. Tačiau sekimas pavyzdžiu būtų jau žmogaus apsisprendimas, todėl ir nepateisinamas. Prievarta- persekiotojų nuodėmė. Auka neatsako už tai ką ji patiria nepriklausomai nuo savo sielos sprendimo. Antraip ir žmogaus judesiai sapne galėtų būti laikomi nuodėmingi, o jie, Augustino manymu, nėra nuodėmingi. Auka nusižudydama pati užsitraukia didesnę nuodėmę nei ta, kurios ji nori išvengti. Žmogus, norėdamas likti švarus, turėtų nusižudyti vos tik pakrikštytas. Šitai galėtų būti pavyzdys nebent bepročiui. Nei sunkumų baimė, nei praeities ar ateities nuodėmės, nei nemirtingumo troškimas nesuteikia, Augustino įsitikinimu, pagrindo savižudybei. Augustino nuostata labai aiški. Ji paremta sena ir didinga Biblijos priesako „nežudyk“ tradicija. Daug kebliau elgtis sekuliarizuotam protui. Atsisakius Dievo idėjos, nebėra kaip pagrįsti savaiminės nelygstamos žmogaus gyvenimo vertės. Ar modernioji filosofija gali pasiūlyti žmogui ką nors daugiau nei grįžimą prie Katono pavyzdžio?

Filosofija  Referatai   (10 psl., 26,29 kB)

Įrankių ir įtaisų projektavimas, pratrauktuvo skaičiavimai.

Elektronika  Referatai   (7 psl., 51,63 kB)

Viktoras Hugo (Victor Marie Hugo) vienas iš žymiausių 19 a. prancūzų romantikų, poetų, dramaturgas, valstybės veikėjų, bei menininkų. Žinomiausias V.Hugo darbas „Paryžiaus katedra“. Rašytojas gimė Bezansono mieste ir buvo trečias ir paskutinis sūnus Joseph Léopold Sigisbert Hugo (1773-1828 m.) ir Sophie Trébuchet (1772-1821 m.) šeimoje. Jo broliai buvo Abel Joseph Hugo (1798-1855 m.) ir Eugène Hugo (1800-1837 m.). Viktoras Hugo romane “Paryžiaus Katedra” vaizduoja gyvenimą viduramžių Paryžiuje, jo sunkumus ir, šių laikų žmogaus požiūriu, gana niūrią realybę. Jis sukuria ištisą pasaulį, atskleisdamas pagrindinius gyvenimo principus per romano veikėjus. Norėdamas dar labiau paryškinti didžiausias vertybes.

Lietuvių kalba  Straipsniai   (4 psl., 18,99 kB)

Gyvenimo kelias “FAUSTO” SUKŪRIMO ISTORIJA . FAUSTO TEMA . SUTARTIES SU VELNIU MOTYVAS .“FAUSTO” ŽANRAS Faustas” lietuviškai pirmąkart išverstas Pagrindinės kūrinio problemos Pagrindinė kūrinio tema Pagrindinė I dalies idėja .Laikas Fausto” įžangos “Prologas Danguje Fausto nusivylimai ir ieškojimai TARP ŽMONIŲ PER VELYKAS .FAUSTAS IR MEFISTOFELIS Apibendrinimas: APIBENDRINIMAS FAUSTAS IR MARGARITA

Filologija  Referatai   (9 psl., 23,04 kB)