Apklausa
Kokią specialybę rengiatės studijuoti?
Referatai, kursiniai, diplominiai
Rasti 955 rezultatai
Ne tiek jau daug galima būtų pasakyti apie rašytojo-dramaturgo-kritiko Kosto Ostrausko gyvenimą. Patikimiausias būdas nenukrypti nuo tiesos - padaryti tai paties menininko žodžiais, pasakyti tiek, kiek jis pats nori, kad apie jį žinotume. Nuo čia ir prasideda savitas dramaturgo pasaulis: „Nors jau senstelėjęs, bet dar nesu toks senas, kad griebčiausi autobiografijos. Taibūtų, manau, nerimtas užsiėmimas. Autobiografija pateisinama nebent tik tada, kai jau jokio rimtesnio darbo nebesugebi. (O aš dar vis mat galvoju,- tikiuos tai ne iliuzija, - jog dar šį tą galiu.)
Sinonimai, homonimai, antonimai
2009-07-09
Homonimai – tai žodžiai, turintys vienodą garsinę struktūrą, bet skirtingą leksinę reikšmę, pvz.: baras „lauko ruožas“ ir baras „nedidelis restoranas“, kasa „plaukų pynė“ ir kasa „pinigų saugojimo vieta“, nerti „lįsti į vandenį“ ir nerti „megzti“; angl. bank „bankas“ ir bank „upės krantas“; vok. lesen „skaityti“ ir lesen „rinkti“; pranc. cousin „pusbrolis“ ir cousin „uodas“. Homonimai gali būti įvairiai klasifikuojami.
Epika
2009-07-09
Epika – tai pasakojamoji bei aprašomoji literatūros rūšis. Joje yra įvykių, kurie jungiasi į grandinę (fabulą), dalyvauja veikėjai, kuriami jų portretai, yra aprašoma veiksmo vieta. Vaizduojamą pasaulį perteikia pasakotojas. Dažniausiai parašyta prozine kalba.
Simbolizmas
2009-07-09
Simbolizmas – XIX a. pab. – XX a. pr. modernistinė Europos l –ros, teatro ir dailės kryptis, ryškiausia Prancūzijoje ir Belgijoje. Simbolistai (s – tai) teigė, kad būties esmę žmogus galįs tik nujausti, o ne protu suvokti.
Barokas
2009-07-09
XVII a. Vakarų Europoje išryškėja dvi literatūros ir meno kryptys: barokas ir klasicizmas. Kryptis – tam tikro laikotarpio daugelio autorių kūriniai, kuriuos jungia bendrybės. Pirmiausia, kryptis turi bendrą filosofinį pagrindą, panašų gyvenimo reiškinių vertinimą. Antra, ryški savita estetinių pažiūrų sistema (t. y., panašiai suvokia literatūros esmę bei paskirtį), ankstesnių literatūrinių tradicijų vertinimas. Be to, kryptis išsiskiria tematika, žanrais, kūrinių konfliktais, herojų elgesiu, stilistiniais ypatumais.
Informacinių technologijų priemonės vis sparčiau įgauna didelę reikšmę žmonių darbe, kasdieniniame bei visuomeniniame gyvenime. Tyrimų bendrovės “TNS Gallup” atliktais tyrimų duomenimis Lietuvoje 2007 m. pradžioje nešiojamus ar stalo kompiuterius turėjo 43 procentai šalies gyventojų, o septyni iš dešimties kompiuterių buvo prijungti prie interneto tinklo.
Procesorius
2009-07-09
Šiandien kompiuterių ir programinės įrangos industrija yra viena svarbiausių ekonomikos šakų. Kasmet pasaulyje parduodama dešimtys milijonų kompiuterių, kuriais mes ne tik greitai ir patogiai apdorojame informaciją, bet ir kuriame trimačius vaizdus, bei žaidžiame. Realybė sparčiai lenkia tik prieš kelerius metus darytas prognozes, kurios 2000-uosius metus laikė riba, kai mikroprocesorių darbo dažnis bus didesnis kaip 100 MHZ. Dabar jau nenustebtume, jei 2000-aisiais metais bus pasiektas, o gal ir viršytas 1000 MHz dažnis.
Žmogus yra buties piemuo
2009-07-09
Žmogus gyvena tam, kad džiaugtūsi gyvenimu, savo būtimi, bet ne visiem pavyksta tuo džiaugtis, tada tampi būties vergu. Gyvenimas tau tampa nebe mielas, viskas aplinkui tampa neidomu, pradedi nusivilti savimi. „Tokiame pasaulyje, kur kur neįmanomas joks stabilumas, jokia pastovi būsena, kur viskas nepaliaujamai juda ir keičiasi, skuba ir lekia, kur ant virvės išsilaikoma vien tik žingsniuojant ir krutant, nekyla net mintis apie palaimą.
Esė pagal Machiavelio "Valdovą"
2009-07-09
Pirmųjų politinių idėjų atsiradimas Europoje yra siejamas su senovės graikų valstybingumo susidarymu VIII – VI a. prieš mūsų erą. Politinės minties vystymuisi Senovės Graikijoje didelės reikšmės turėjo tai, kad graikai vertėsi laivininkyste ir prekyba. Tai leido geriau pažinti pasaulį, perimti kitų šalių patyrimą ir pažiūras, sąlygojo teorinį mąstymą.
Ateitis priklauso nuo meilės
2009-07-09
Kai aš skaičiau K. Vojtylos kūrinį „Priešais juvelyro parduotuvę“, buvau priverstas susimastyti apie meilę. Dažniausiai bėgu nuo šios temos, nes ji man nesuprantama, bet dabar, dabar viską matau kitaip. Nežinau, kodėl taip yra, bet galiu...
Platono ir K. R. Popperio palyginimas
2009-07-09
Karlas Popperis savo filosofijoje teigė būtinumą ieškoti ir iškelti kuo drąsesnes hipotezes. Tai darė ir jis pats neigdamas indukciją kaip mokslo metodą ar teigdamas, kad vienintelis mokslo metodas yra „bandymų ir klaidų“ metodas, kurį filosofas taikė ne tik savo mokslo, bet ir socialinėje filosofijoje.
Būties problema filosofijoje
2009-07-09
"Filosofinį klausimą galima pavadinti begaliniu klausimu arba klausimu be galutinio atsakymo, -" teigiama Arvydo Šliogerio " Transendencijos tyloje". Filosofinį klausimą keliantis žmogus maksimaliai įsibūna į savo baigtinumą, nesistengia jo peržengti, tačiau stovėdamas ant baigtinumo ribos, kuo intensyviau atsiveria tam, kas anapus ribos - begalybei, pasirodančiai per transendencijos fenomeną.
Tyrimo problema. Mano pasirinktas filosofas, prancūzų ateistinio egzistencializmo atstovas, J.-P.Sartre’as, savo darbuose kelia ir plėtoja moralinės atsakomybės, absurdo ir maišto idėjas, kurios yra neatskiriamos nuo individo kasdienybės. Filosofas gvildena laisvo, savarankiško individo, kuris J.-P.Sartre’o žodžiais tariant yra vienišas, įmestas į pasaulį problemas. Filosofo nuomone individas pats save kuria ir yra atsakingas už savo veiksmus.
Ne tvarka yra pasaulio esmė, ir ne protas žmogui ją atskleidžia. Protas yra svarbus gyvenimo motyvas, bet jo vertė yra ta, kad jis gali aiškiai parodyti, jog ne jis yra lemiamasis gyvenimo veiksnys. Būtis yra tokia begalinė, tokia laisva, kad, norėdami ją aprėpti vieningu principu, kaip buvo stengiamasi daryti iki šiol, jos negalėtume sutapatinti su niekuo, iki šiol žinomu, tik su valia.
Egzistencialistinė būties samprata
2009-07-09
Egzistencija (lot. existere – kilti, prasidėti, rastis, tapti) - tai esatis buvimas, tikrovė. Viena ryškiausių XX a. filosofijos srovių – egzistencijos filosofija. Ji pradėjo formuotis maždaug tuo pačiu metu kaip ir marksizmas, pozytivizmas, pragmatizmas, gyvenimo filosofija ir t.t.
Idealistinės filosofijos pradžia
2009-07-09
Vakarų filosofija atsirado senovės Graikijoje VI a. pr. Kr. pradžioje. Graikai svarstė, iš ko susideda pasaulis, kas yra gamta ir koks jos santykis su žmogumi, kas skatina žmogų veikti. Tai skatino žmogų atitrūkti nuo religijos teiginių, pradėti mąstyti kitaip. Galbūt dar svarbiau, kad graikai sukūrė pasaulio mąstymo būdą, vadinamą filosofija.
Tiesos problema
2009-07-09
Pagrindinis gyvenimo tikslas - siekti visko, kas geriausia, gražiausia, tobuliausia. Norint pasiekti bent vieną iš šių idealų, reikia sugebėti atskirti kas yra tikra, o kas yra tik apgaulė. Tuo pačiu atskirti Tiesą nuo pačio “pavojingiausio ir klastingiausio” - Melo.
Trenerio filosofija
2009-07-09
Požiųris į trenerio profesija yra teigiamas. Nes iš treneriu galiu sužinoti daug reikalingos ir įdomios informacijos kuri gali padeti ruoštis fiziškai, psichologiškai, emociškai. Visą tai gavęs iš savo trenerio vėliau budamas pats treneriu galėsiu visą šia naudingą informacija perteikti kitiems sportininkams taip pat aš stengsiuosi išugdyti visapusišką atletą: stiprią asmenybę, gerą atletą, malonų žmogų. Pagrindinis tikslas bus siekti sporto aukštumų įvardintų tarptautiniu sporto meistru vardu.
Kas yra filosofija
2009-07-09
Filosofija yra iš graikų kalbos kilęs žodis (graikiškai φιλοσοφια < phileo – myliu + sophia – išmintis), reiškiantis „išminties meilę“ žinių siekimo prasme (teorinė filosofija) ir iš to sekančiu sąmoningu gėrio troškimu (praktinė filosofija). Paties žodžio įvedimas paprastai priskiriamas graikų mąstytojui Pitagorui iš Samo.
Maceinos filosofinė kūryba
2009-07-09
Šiemet filosofui A.Maceinai būtų sukakę 96 metai. Jis gimė 1908 m. sausio 27 d. Bagrėne, netoli Prienų. Mirė 1987 m. sausio 27 d. Miunsteryje, Vokietijoje. Palaidotas Brebersdorfo kaimelyje, netoli Šveinfurto. Po A.Maceinos pasitraukimo į Vakarus 1944 metais, į Lietuvą ir lietuvių filosofiją jis vėl sugrįžo tik po mirties, taip ir nesulaukęs Atgimimo įvykių.
Idealios valstybės modelis
2009-07-09
Platonas – garsus Antikos filosofas, gyvenęs 427 – 347 m. pr. Kr. Platono tėvas Aristonas buvo kilęs iš senos aristokratų giminės, motina – garsiojo įstatymų leidėjo Solono giminaitė. Berniukui buvo duotas senelio Aristoklio vardas. Platonas – tai slapyvardis, kuriuo jis buvo pavadintas vėliau, dėl to, kad buvo gražiai ir tvirtai sudėtas, plačių pečių ir krutinės. Nuo pat vaikystės Platonas buvo rūpestingai auklėjamas ir mokomas.
Platonas ir Aristotelis
2009-07-09
Kūrybinga senovės graikių mintis jau iki Platono buvo sukūrusi teorijų, kurios iki šiol stebina problemų kėlimo drąsa. Ankstyvosios antikos filosofijos periodo būdingas požymis tas, kad nebuvo išryškinamos pagrindines filosofinės problemos - diskutuota ir rašyta apie viską vienu aspektu. Nuo Platono prasideda nauja epocha - turime išsamiai išdėstytas koncepcijas.
Būties problema viduramžių filosofijoje
2009-07-09
Šis darbas buvo panaudotas kolegijoje. Neakivaizdinės studijos, namų darbas. Jame yra filosofijos pagrindai, L. Witgensteino požiūris į filosofiją, ir žymiosios jo knygos .„Tractatus logico — philosophicus“ ištraukos. Būties problema apskritai yra visos filosofijos problematikos centras. Graikų filosofija orientuota į būtį, būties harmoniją. Būties klausimas bandomas išsiaiškinti”Metafizikoje”. Keliamas klausimas – koks mokslas tyrinėja pradus. Jam atrodo, kad tai yra pirmasis mokslas, kuris turi tirti dieviškąsias būtybes. Filosofija įvardijama kaip teologija. Klausimas apie būtį yra susijęs su klausimu apie mokslą, kuris tyrinėtų būtį.
Filosofija kaip metafizika
2009-07-09
Žmogaus sąmone turi daug formu: mokslas, menas, religija. Filosofija socialine sąmone. Sąmone turejo sąvoką evoliucija. Evoliucija turi tam tikras pakopas. Žmogus kaip gentine butybe, o ne persona. Sąmones evoliucijos aspektai: 1)Pasaulėjauta - pirma pakopa. Žm. mąsto mitais, mitologenomis. Suvokia pasaulį per emocijas. Turi emocinę sąmonę. Žmogus kaip emocijos.
Pirmasis filosofijos istorijos laikotarpis
2009-07-09
Senovės filosofijos trečiasis laikotarpis (Helenizmas) III-Ia.pr.Kr. KINIKAI (400m.pr.Kr) STOIKAI (300m.pr.Kr.) EPIKŪRININKAI (300m.pr.Kr.) Senovės istorijos pabaigos laikotarpis I-VIa. 300m. uždrausta Krikščionybė 313m. pripažinta Krikščionybė 380m. Krikščionybė tapo valstybine Romos imperijos religija
Filosofija
2009-07-09
Mitas – tai pasakojimas, kurio kulūra paaiškina ar suvokia kokį nors realybės ar gamtos aspektą. Primityvūs mitai pasakoja apie: gyvenima ir mirtį, žmones ir dievus, gėrį ir blogį... Šiuolaikiniai mitai pasakoja apie: vyriškumą ir moteriškumą, šeimą, karjerą, mokslą...
Elekroninė muzika
2009-07-09
XX a. elektroninės muzikos sąvoka apibūdinamos kaip „akademinės“ muzikos, taip ir „populiariosios“ muzikos kpyptis. Kas gi yra toji elektroninė muzika, kuri Juriju Cholopovu įvardinama kaip vienas radikaliausių pasaulio muzikos istorijos atradimų? Šios muzikos susiformavimo amžiumi nominuojame praeitą šimtmetį, tačiau jos idėjos užuominų galima įžvelgti jau Renesanso epochoje.
Ekologinis ugdymas
2009-07-09
Ekologija (terminas sudarytas iš dviejų graikiškų žodžių:oikos-namai ir logos-mokslas).Šiandien šiuo terminu vis daugiau apibūdinamos ir gamtos užterštumo problemos. Ekologija-mokslas apie gyvų organizmų tarpusavio sąntykius. Ekologinio ugdymo procese,esminiai dalykai yra aplinkosauginių problemų svarstymas, žmogaus elgesio gamtoje vertinimas, praktinių gamtotyros ir aplinkosaugos gebėjimų formavimas.
Gamtos vaidmuo visuomenėje
2009-07-09
Tai yra ergonomikos namų darbas apie ergonomiškos darbo aplinkos sukūrimą. Pristatytas Šiaulių universitete. Ankstyviausi žmogaus ir gamtos santykiai buvo pasyvūs – ką gamta siūlė, tą žmogus ėmė: miške rinko uogas, vaisius, valgomas šaknis,susigaudavo laukinį žvėrį, upėje žuvį. Medžioklės verslas vertė keisti gyvenamas vietas, klajokliškas gyvenimo būdas nepalikdavo žymesnių pėdsakų, laikinas stovyklas keisdavo kitos, apleistųjų pėdsakus greit paslėpdavo žalioji danga, vėjas ir vanduo.
Dvasingumo samprata ivairiose religijose
2009-07-09
Pasaulyje žinomos penkios pagrindinės religinės tradicijos: krikščionybės, islamo, judaizmo, budizmo, induizmo. Hinduizmo ir budizmo tradicijos čia yra apjungtos patogumo dėlei, taip pat padaryta ir su islamo bei judaizmo tradicijomis. Krikščionybė: Krikščionybė - monoteistinė, labiausiai paplitusi pasaulio religijų (apie 2 mlrd. tikinčiųjų), atsiradusi prieš 2 tūkst.
