ANTE- Anteklizė [lot. ante - prieš + gr. klisis - palinkimas] - plati, lėkšta Žemės plutos sluoksnių pakiluma platformoje. Antenatalinis [lot. ante - prieš + natalis - gimimo] - vykstantis iki kūdikio gimimo, to laikotarpio, susijęs su tuo laikotarpiu. DE- Deaeracija [lot.de- šalinimas + aeracija –vėdinimas, prisotinimas oro ] - ištirpusių dujų (deguonies, anglies dioksido) šalinimas iš vandens, kuris tiekiamas į garo generatorius ir šiluminį tinklą, kad nesukeltų metalo korozijos. Deartikuliacija [lot.de- šalinimas + lot. articulus - sąnarys] - sąnario pašalinimas. CON- ; (KON-) Koncentracija [angl. concentration < lot. con - su, kartu + centrum - centras] - sukaupimas, sutelkimas, sutirštinimas. Koncentrinis [lot. con - su, kartu + centras] - turintis bendrą centrą.

Filologija  Referatai   (7 psl., 23,53 kB)

Telefono išradimas ir raida

Aplinka  Rašiniai   (2 psl., 127,44 kB)

Klausa - sugebėjimas girdėti. Ją turi daugybė gyvūnų, skiriasi tik girdėjimo dažnių intervalai. Žmogus gali pasakyti iš kurios pusės sklinda garsas, dėl to, kad į vieną ausį ateina stipresnis garso bangos signalas, o į kitą silpnesnis. Ir tam nebūtina taikyti laiko intervalų skirtumo per kurį signalas pasiekia skirtingu laiku, kad išgautume stereoskopinį girdėjimą. Tačiau mokslininkai seniai ginčijasi, kaip gali žmogus išgirsti tokį trumpą intervalą, papuolantį į skirtingas ausis, kai žmogaus smegenų neuronų dažnis žymiai mažesnis nei turėtų būti, kad galėtų užfiksuoti laiko skirtumus garso signalo atėjimo tarp dviejų ausų.

Maistas, sveikata, higiena  Referatai   (5 psl., 8,56 kB)

Nuoseklus muzikinis auklėjimas bendrojo lavinimo mokyklose, neatsiejant jo nuo dorinio ir estetinio lavinimo. Vaiko gebėjimų atskleidimas, kūrybinių galių ugdymas, individualybės formavimas, – tai svarbiausia kiekvieno mokytojo darbe[1]. Taigi kiekvienas, įvaldęs improvizaciją (amatą), gali išbandyti savo kūrybinį potencialą! Ar tai ne pats demokratiškiausias būdas išaiškinti talentingus žmones? Ar tai ne pats patikimiausias būdas formuoti masinę kompetenciją, kaip priešnuodį prieš profesionalizmo degradaciją? Šiame darbe atskleidžiami psichologinis improvizacijos mokymo aspektas susideda iš klausos - regos - dinaminio stereotipo t.y. logiškai instrumentu išdėstyti muziką taip, kaip ją įsivaizduojame "galvoje" ar mintyse. Tai kaip tik tas muzikinio lavinimo būdas, kuris leidžia stabiliai groti, panašiai, kaip stabiliai galime skaityti, rašyti ir skaičiuoti.

Muzika  Kursiniai darbai   (45 psl., 94,14 kB)

Šiuolaikinėje gamyboje darbo sąlygos būna labai įvairios ir sudėtingos. Nepaisant darbų saugos bei technologijos reikalavimų, užtikrinančių darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo aplinka neretai būna ne tik nepalanki dirbančiųjų sveikatai, bet kenksminga ir net pavojinga. Pavyzdžiui, darbo vietose išsiskiria daug šilumos, drėgmės, dulkių, kenksmingų ir nuodingų medžiagų, susidaro intensyviai cirkuliuojantys oro srautai, didelį triukšmą sukelia įvairūs mechanizmai, mašinos, staklės, presai, dirbančiuosius gali veikti rentgeno, radioaktyvūs spinduliai, elektromagnetinis, elektrostatinis laukas. Patalpose kartais gali susidaryti sąlygos, keliančios gaisro arba sprogimo pavojų.

Administravimas  Referatai   (28 psl., 116,1 kB)

Triukšmas yra viena iš didžiausių problemų, kuri gali sukelti ne tik trumpalaikį poveikį klausai, bet ir rimtas ligas. Labiausiai pažeidžiama nervų sistema – atsiranda nuovargis, silpnumas, irzlumas, nemiga, padidėja nervinis jautrumas, gali atsirasti kiti nerviniai ir psichiniai sutrikimai. Triukšmas labai erzina, trikdo darbingumą, ypač kūrybinę veiklą, protinį darbą. Padažnėja širdies susitraukimai, ligonis jaučia širdies plakimą ar skausmą. Padidėja kraujospūdis. Pablogėja galūnių kraujotaka. Todėl bandoma įvairiais būdais spręsti šią problemą. Įvairiose įmonėse, tam tikrose teritorijose yra nustatoma tam tikri leistini garso dažniai, kurie dar nesukelia sveikatos sutrikimų. Jei garsas yra didesnis yra taikomos tam tikros baudos tam, kad žmonės laikytųsi tam tikrų nustatytų, pagal įstatymą, taisyklių. Europoje ši problema yra aktualesnė nei Lietuvoje.

Aplinka  Kursiniai darbai   (18 psl., 34,21 kB)

Garso bangos perneša energiją, kurią galima panaudoti. Kalbą ir muziką galima perduoti daugybe būdų, todėl garsas – efektyvi ryšio priemonė. Ultragarsas (aukšto dažnio garsas, kurio žmogus negirdi) padeda šikšnosparniams, delfinams ir banginiams orientuotis erdvėje, nes jie evoliucijos eigoje įgijo aktyvios ultragarsinės echolokacijos sistemas. Garsas yra tam tikra kinetinės energijos (judesio energijos) forma, kurią sukuria bet kuris virpantis objektas. Visų garsų priežastis yra mechaniniai aplinkos virpesiai, nors paprastai jie nematomi. Susidūrus automobiliams jų paviršiai pradeda virpėti, ir išgirstame smūgio garsą; muzika iš radijo imtuvo sklinda dėl to, kad virpa jo garsiakalbio membrana; kalbame ir dainuojame virpant balso stygoms gerklose. Garso stiprumo lygis matuojamas decibelais (dB). Prietaisas matuoja garso stiprumą, susijusį su garso bangos slėgio skirtumu – garsiniu slėgiu.

Biologija  Pateiktys   (497,49 kB)

Pirmosios žinios apie lietuvių ir kitų baltų genčių tautosaką randamos senovės keliautojų raštuose, metraščiuose ir kronikose. Antai IX a. keliauninkas Vulfstanas aprašo baltų laidojimo papročius. X a. lietuvių dainas mini vienuolis Jonas Kanaparijus. Jo teigimu, vietiniai gyventojai, priešinęsi krikščionybės platintojams, nužudę misionierių ir „linksma daina garsindami savo piktadarystę, sugrįžę į savo gyvenvietes“.

Muzika  Konspektai   (4 psl., 9,67 kB)

Paskaitų konspektai. Psichologijos apibrėžimas, šakos, tyrimų sritys, tyrimų metodai. Biologiniai psichologijos pagrindai. Nervų sistemos sandara. Genetika. Sensoriniai procesai. Sensorinis kodavimas. Jutimo organai. Suvokimas. Suvokimo organizavimas. Pastovumas. Dydžio, erdvės, judesio suvokimas. Sąmonė ir jos būsenos. Klasikinis sąlygojimas. Instrumentinis ir operantinis sąlygojimas. Stimulo generalizacija ir diskriminavimas. Sąlyginių reakcijų gesimas. Išmokimas ir mokymasis žmogaus vystymesi. Pastiprinimas ir bausmė. Socialinis išmokimas. Atmintis. Atminties tipai. Sensorinė, trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis. Atminties stadijos: įsiminimas, laikymas, atgaminimas. Atminties treniravimas. Kalba ir mąstymas. Informacijos perdirbimo modelis. Sąvokos, jų išsidėstymas, hierarchija, sudarymas. Induktyvusis ir deduktyvusis mąstymas. Vaizdinis mąstymas ir kūrybiškumas. Problemų sprendimas. Kalba ir komunikavimas. Kalbos lygiai. Kalbos vystymasis. Motyvai ir emocijos. Motyvacijos teorijos. Alkis, seksualinis elgesys, socialiniai ir pasiekimo motyvai. Emocijų apibrėžimas. Emocijų teorijos. Emocinės išraiškos.

Psichologija  Konspektai   (30 psl., 47,76 kB)

Praeities, dabarties ir ateities mėgėjiška filmavimo technika yra glaudziai susijusi: nesibaigus senesnės kartos technikos erai, atsiranda naujų modelių, o šiems dar nespėjus išpopuliarėti, dažnai sulaukiame gaminių su dar naujesnėmis technologijomis. Vaizdą, garsą ir kitokią informaciją įrašančios technikos - vaizdo kamerų – tobulinimas įgavo skaitmeninį pagreitį. Daugelis dar prisimena praėjusio šimtmečio populiariausius analoginius prietaisus ir gaminius. Dabar visa tai – praeitis, kurią pakeitė skaitmeninės technologijos.

Komunikacijos  Referatai   (15,95 kB)

Žmogus girdi garsus nuo 20 Hz iki 20 000 Hz. Garso greitis įvairiuose aplinkose: Medžiaga Garso greitis, m/s Oras (20OC) Vandenilis. Vanduo (20OC). Geležis. Guma. Jūros vanduo 343,1 1284 1483 5850 1800 1530 • Garso tonas – grynas garsas atitinkantis kokio nors vieno dažnio virpesius. Garso tonai: Žemas tonas (dažnis mažas) Aukštas tonas (dažnis didelis) • Kamertonas – išlenktas metalinis strypas su kojele. Juo didesni kamertono matmenys,

Fizika  Konspektai   (1,84 kB)

Garsas yra slenkantis slėgio svyravimas terpėje, kuris yra girdimas žmogaus ar gyvūno ausimis. Paprastai svyravimas – mažas ir periodinis, tada garsas yra banga, apibrėžiama lygtimi: Čia λ – bangos ilgis, f – dažnis ir c – garso greitis. Garsas sklinda ore ir kitose dujose, skysčiuose, kietuose kūnuose specifiniu greičiu. Vakuume garso nėra. Žmogaus ausimi girdimų garsų dažnis yra intervale 16 Hz – 20 kHz.

Fizika  Referatai   (4,08 kB)

Dabar jau išmokau įvairių dalykų. Žinau, kad visi šviesą skleidžiantys kūnai vadinami šviesos šaltiniais, o tuos šaltinius galima suskirstyti į gamtinius ir dirbtinius. Šviesą skleidžia tik tie kūnai, kurie spinduliuoja energija. Šviesos neskleidžia šalti kūnai, jie šviesą atspindi. Šviesa gali sklisti siauru pluoštu, o šviesos spindulio mes nematome. Šviesos greitis yra 300000 km/s ir ji sklinda tik tiesiai ir visomis kryptimis. Tokiu principu susidaro ir šešėlis, kai šviesa savo kelyje susiduria su neskaidriu kūnu.

Fizika  Konspektai   (2,45 kB)

Svyruoklė – tai ant ilgo siūlio pakabintas rutuliukas. Periodiškai pasikartojantis kūno judėjimas ta pačia trajektorija pakaitomis į priešingas puses pusiausvyros padėties atžvilgiu vadinamas mechaniniu kūno svyravimu. Svyravimo amplitudė (A) – didžiausias kūno nuokrypis nuo pusiausvyros padėties. Svyravimo periodas – laiko tarpas, per kurį kūnas susvyruoja vieną kartą, kitaip tariant, vieno svyravimo trukmė. T=1/v; [T]=1s Svyravimo dažnis – tai atvirkščias periodui dydis, nusakantis svyravimų skaičių per vieną sekundę.

Fizika  Konspektai   (4,94 kB)

Garsas yra tam tikra kinetinės energijos (judesio energijos) forma, kurią sukuria bet kuris virpantis objektas. Garso bangos perneša energiją, kurią galima panaudoti. Kalbą ir muziką galima perduoti daugybe būdų, todėl garsas efektyvi ryšio priemonė. ULTRAGARSAS – tai elastinės bangos, kurių dažnis viršija žmogaus girdos viršutinę ribą (15-20 kHz). Ultragarso dažnio viršutinę ribą lemia medžiagos sandara: dujų elastinių bangų ilgis didesnis už molekulių laisvojo kelio ilgį, o skysčių ir kietūjų kūnų – už nuotolį tarp atomų.

Fizika  Konspektai   (4,65 kB)

Tarp visų skambančių daiktų pasaulyje yra ir tokių, koriuos žmogus sąmoningai sukūrė garsams išgauti. Muzikos instrumentai tik dalis visų priemonių garsui išgauti, be to, juos išskiria ypatingas naudojimo tikslas – kurti ir atlikti muziką. Bet dažniausiai muzikos instrumentai gaminami turint konkretų tikslą. Kiekvienas muzikos instrumentas suvienija dvi esmines savybes. Viena vertus, tai įrankis, daiktas. Jį pagamino meistras, naudodamas jam žinomus darbo įrankius ir turimas žaliavas.

Muzika  Referatai   (10,65 kB)

Muziką mėgsta visi. Pamėginkite muziką šioje frazėje pakeisti kuria nors kita meno rūšimi – ir aksioma beregint pavirs teorema. „Jūs mėgstate teatrą?“ – toks klausimas visai dėsningas, nes klausiantysis iš anksto nežino, koks bus atsakymas. „Jūs mėgstate muziką?“ – šitaip klausti neverta, nes atsakymas tegali būti vienas. Ir vis dėlto ši aksioma ne tokia jau neginčijama, kaip atrodo.

Muzika  Referatai   (12,04 kB)

Apie triukšmo žalą sveikatai žmonija žinojo jau gilioje senovėje. Istorijos šaltiniai mini, kad jau antikinės Romos gyventojai skundėsi miesto valdžiai, kad ši uždraustų ankstaus ryto metu ginti į ganyklas ožkas ir galvijus centrinėmis miesto gatvėmis, kadangi gyvulių bliovimas ir mekenimas labai trikdė miestelėnų ramų miegą. Apie 2000 metus prieš mūsų erą Kinijoje nuteistuosius mirti pririšdavo netoli varpo ir liepdavo skambinti tol, kol pasmerktasis žūdavo nuo triukšmo.

Kita  Referatai   (9,31 kB)

XX a. elektroninės muzikos sąvoka apibūdinamos kaip „akademinės“ muzikos, taip ir „populiariosios“ muzikos kpyptis. Kas gi yra toji elektroninė muzika, kuri Juriju Cholopovu įvardinama kaip vienas radikaliausių pasaulio muzikos istorijos atradimų? Šios muzikos susiformavimo amžiumi nominuojame praeitą šimtmetį, tačiau jos idėjos užuominų galima įžvelgti jau Renesanso epochoje.

Elektronika  Referatai   (20,98 kB)

Muzika yra viena iš labiausiai kultūros globolizacijos plėtrai tinkančių formų, kadangi jos įspūdis nepriklauso nuo rašytinės ar žodinės kalbos tiesioginio poveikio. Ši forma leidžia peržengti kalbinius skirtumus be papildomų vertimo pastangų ir išlaidų. Negalima teigti, kad muzikos kultūrinėje interpretacijoje nėra kai kurių labai ryškių sunkumų, susijusių su muzikos kūrimo ir priėmimo vietinėmis ir tautinėmis tradicijomis.

Sociologija  Referatai   (15,33 kB)

I PASKAITA. Psichologijos apibrėžimas, šakos, tyrimų sritys, tyrimų metodai. Psichologija - mokslas apie žmogaus elgesį ir mentalinius procesus. Psichologija tiria psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Mokslas apie sielą. Psichologija siekia atsakyti į aibę klausimų, susijusių su žmogumi. Kodėl žmogus taip elgiasi?

Psichologija  Konspektai   (23,92 kB)

Vidinė klb. integracija, garso ir raidės kurso uždav. Integracija – dalių atstatymas į visumą. Pradžios m-kloje nuo gramatizavimo pasukta į kalbos praktinį vartojimą, visapusišką vaiko kalbinį ugd. Mokome kalbos neatsiejant nuo visos v. kalbos, nuo aplinkos integruojant su kt. mokymo dalykais, ypač su pasaulio paž., tai atspindi programų temos, vadovėlių tekstai, pokalbių temos, užduotys, veiklos būdai, atskirų dalykų derinimas.

Pedagogika  Paruoštukės   (8,92 kB)

Šis konspektas buvo darytas besimokant Vilniaus kolegijoje, pradinio ugdymo pedagogikos, neakivaizdinių studijų, kervirto semestro paskaitose. Muzikos reikšmė-muzikos praeitis žmoguje, gyvūnuose, augaluose.Didelį poveikį muzika daro žmogui. Muzikos garsas nuo senovės būdavo išreiškiamas džiaugsmas,skatinama garsais kareivių drąsa,einant į mūšį. Muzika buvo naudojama ir rimčiai, liūdniems ritualams, aukojant, įv.nuotaikoms ir būsenoms išreikšti.

Pedagogika  Konspektai   (6,56 kB)

Garso bangos. Garso greitis. Garso stiprumas ir tono aukštis. Garso bangomis yra vadinamos išilginės bangos. Jas sudaro oro suslėgimas ir išretėjimas, sklindantis į visas puses. Garso bangos gali sklisti dujomis, skysčiais bei kietaisiais kūnais. Sklindant garso bangai, aplinkos dalelės svyruoja išilgai svyravimo sklidimo krypties. Garso bangas ir sklidimo kryptį galime pavaizduoti prietaiso kamerono pagalba.

Fizika  Konspektai   (1 psl., 5,22 kB)

Informacijos ir informatikos samprata. Pranešimai ir signalai. Diskretieji ir tolydieji dydžiai. Informacijos kaupimo, saugojimo, perdavimo ir apdorojimo priemonės. Informacijos matavimas, matavimo vienetai. Informacijos kiekis. Informacijos kodavimas. Informacinio modeliavimo samprata. Informacinės technologijos raida. Kompiuteris ir informacinė visuomenė. Kompiuterio atmintinė, jos talpa ir matavimo vienetai. Kompiuterio programinė įranga. Jos paskirtis, klasifikacija. Operacinės sistemos ir jų paskirtis. Taikomoji programinė įranga. Algoritmo sąvoka ir savybės. Uždavinių sprendimo kompiuteriu etapai. Algoritmavimo bei programavimo kultūros elementai.

Informatika  Konspektai   (9 psl., 32,05 kB)

Darbo tikslas: susipažinti su TA paskirtimi, veikimo principu ir konstrukcija, taip pat numerių rinkiklio veikimo principu ir konstrukcija. Darbo užduotis: išsiaiškinti telefono stoties užėmimo principus; išsiaiškinti numerio informacijos perdavimo būdus; išnagrinėti telefono aparato veikimą pagal principinę schemą; išsiaiškinti kaip veikia vietinio efekto pašalinimo schema; išsiaiškinti kaip veikia numerių rinkikliai ir kaip perduodama numerio rinkimo informacija; susipažinti su šiuolaikinių TA ypatumais.

Elektronika  Laboratoriniai darbai   (11 psl., 393,78 kB)

"Trakų pilis" . "Išnyksiu kaip dūmas". Tėvynės praeitis ir dabartis Maironio lyrikoje. “Seniai aš laukiu išsiilgęs…”. Maironio biografija. Kūryba. Poeto vaidmuo ir samprata. Dievo globa. Dramatizmo šaltiniai. Poetas ir tauta. Tautos kultūra ir kalba. Istorijos vyksmas. Meilė. Liaudies ir tautos kultūra. Mokslo vaidmuo. Požiūris į pagonybę ir krikščionybę. Požiūris į sulenkėjusią dvarininkiją. Lyrikos formos. Poemos. Dramos. Poeto lemtis. “Trakų pilies” žanras - eilėraštis. Tai vienas žinomiausių Maironio eilėraščių. Šiame kūrinyje aktuali laiko tema. Pasak autoriaus laikas yra viską griaunantis ir naikinantis. Eilėraščio nuotaika gana liūdna, nes kalbama apie laiko sugriautą pilį. Eilėraštį sudaro penki šešiaeiliai posmai. Jie vientisos, išbaigtos struktūros (posmo pabaiga sutampa su sakinio). Eilėraščio rimas – kryžminis (ababcc). Kiekvieno posmo paskutinės dvi eilutės apibendrina posmą, padaroma išvada.

Lietuvių kalba  Konspektai   (14 psl., 49,61 kB)

Įvadas. Darbo aplinka. Darbo aplinkos veiksniai. Darbo aplinkos mikroklimatas. Triukšmas. Virbacija. Spinduliavimas. Cheminė darbo aplinka. Nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos. Nelaimingi atsitikimai darbe. Profesinės ligos. Žalos atlyginimas. Išvados.

Darbo ir civilinė sauga  Referatai   (15 psl., 29,75 kB)

Žmogaus dvasinis grožis J.Biliūno kūryboje. V.Krėvė “Perkūnas, Vaiva ir Straublys”. Ko šiandien nebėra?. J. Aputis “Horizonte bėga šernai”. J. Baltrušaitis “Būties psalmė”. Žmogus novelėje “Polaidis”. Lietuvių partizanų dainos. A. Škėma “Žilvinėėli”. Liaudies menininko paveikslas P.Cvirkos romane “Meisteris ir sūnūs”. Lietuva išeivijos poezijoje. K. Binkis “Atžalynas”. J. Grušas “Herkus Mantas”. J. Aputis “Erčia kur gaivus vanduo”. Moteris Žemaitės apsakyme “Marti”. V.Krėvė “Skerdžius” Pagrindinio veikėjo charakteristika. Lietuvių liaudies pasakos, jų analizė. Gamta ir žmogus K. Donelaičio “Metuose”. Miškas ir lietuvis A.Baranausko “Anykščių šilelyje”. Tėvynės praeitis ir dabartis Maironio lyrikoje. A. Vienuolis “Paskenduolė”. Kūrinio analizė. V. Krėvė “Skirgaila”. Kūrinio analizė. B. Sruoga “Dievų miškas” – žmogus prievartos pasaulyje. V.Mykolaitis – Putinas “Altorių šešėly”. Kūrinio analizė. I. Simonaitytės romano “Vilius karalius” problematika ir veikėjų charakteriai. B. Radzevičius “Priešaušrio vieškeliai”. Kūrinio analizė. R. Granausko “Gyvenimas po klevu”. Kūrinio analizė. J. Grušas “Meilė, džiazas ir velnias”. Kūrinio analizė. MAIRONIS “Seniai aš laukiu išsiilgęs…”. M. Martinaitis “Ašara”. M. Martinaitis “Kukutis važiuoja pilnu troleibusu”. S. Geda.Iš ciklo “6 Meilės ir nevities eilėraščiai”. V. Šekspyras. Sonetas (12). S. Geda “Strazdas “. Dalies “Šungalviai” analizė. S. Geda ” Strazdas”. Dalies” Tardymas” analizė. A. Mačėnas “Pavasario vėjas”. Kūrinio analizė. Meilės tema žemininkų kūryboje. M. Martinaitis “Ruduo inscenizuoja tuštumą…” interpretacija. S. Nėris “Krinta žvaigždės”. Analizė. “Žemė maitintoja” – socialinis romanas. Algirdas Pocius “Žilasis brolis”. Interpretacija.

Lietuvių kalba  Analizės   (38 psl., 75,18 kB)

Kristijonas Donelaitis, Šatrijos Ragana, Maironis, Vincas Krėvė, Jonas Aistis, Romualdas Granauskas, Marcelijus Martinaitis, Juozas Grušas, Bronius Radzevičius, Antanas Škėma, Vincas Mykolaitis-Putinas.

Lietuvių kalba  Interpretacijos   (60 psl., 117,92 kB)