Pristatymas apie jaunimo rengimosi stilius. 20 skaidrių.

Architektūra ir dizainas  Pagalbinė medžiaga   (20 psl., 4,58 MB)

Bendroji sistemų klasifikacija (K. Boldingas). Sisteminė analizė ir jos esmė. Sistema ir elementas, sistemas sudarančių elementų rūšys. Sistemų klasės pagal jas sudarančių elementų bei jų ryšių turinį, pagal bendrąsias sistemų savybes. Sistemų struktūrų tipai: hierarchinė, daugiaryšė ir mišri, jų ypatybės.Pagrindinės sistemų charakteristikos – funkcinė, morfologinė, procesualinė, jų esmė. Valdymas kaip sistemos funkcionavimo proceso dalis.Sėkmingo valdymo sąlygos ir kt.

Socialinis darbas  Konspektai   (21 psl., 1,72 MB)

Aukšto lygio kalba, kitų kažkodėl originalia vadinama. Gautas maksimalus balų skaičius.

Lietuvių kalba  2012 m. įskaitų kalbėjimo temos   (3 psl., 12,28 kB)

Pasaulinės turizmo plėtros tendencijos rodo, jog turizmo sektorius užima vis svarbesnę vietą daugelio šalių ekonomikoje. Prognozuojama, kad artimiausiu metu šis sektorius sukurs iki 4 procentų pasaulio BVP. Rytų ir Centrinės Europos šalys, o kartu ir Lietuva tampa sparčiai besivystančiu turizmo regionu dėl savo santykinio naujumo, pagerėjusio pasiekiamumo ir augančios turistų aptarnavimo kokybės. (Literatūros sąraše Nr.1) Šilutės rajonas iš kitų Lietuvos rajonų išsiskiria ypatinga kultūros paveldo objektų įvairove ir gausa. Kultūros paveldo objektų gausa sukuria tinkamas prielaidas šiame rajone kultūrinio turizmo plėtrai. Kultūrinis turizmas tiesiogiai siejasi su kultūrinių išteklių propagavimu, tausojimu ir kultūriniu naudojimu. Iš kitos pusės, tokia turizmo forma yra neatsiejama nuo šalies ar vietovės kultūros išteklių ir gali prisidėti prie bendrų turizmo srautų augimo.

Kita  Referatai   (14 psl., 49,77 kB)

sužinosime Jungtinės Karalystės dalis. Pasiaiškinsime, kodėl Jungtinėje Karalystėje gyvena tiek daug kitataučių. Pakomentuosime Didžiosios Britanijos pramonės raidą. Apibūdinsime dabartinę Jungtinės karalystės pramonės padėtį.

Geografija  Pateiktys   (17 psl., 783,38 kB)

Viena iš verslininko uždavinių reklamoje - susipažinimas su naujomis reklaminėmis priemonėmis, kad būtu galima naudoti tokias, kurios didina reklamos poveikio apimtį, rezultatyvumą, rentabilumą. Įvadas Šio šimtmečio pradžoje beveik visų Europos ir Amerikos firmų pagrindas buvo gamybos specialistai. Gamybos žynovai ir specialistai buvo svarbiausi žmonės. Jie planavo visą firmos strategiją ir taktiką. Firmų pajėgumas ir gamybos apimtis augo. 1929 metais susidarė tokia situacija, kai prekių pasiūla pralenkė paklausą. Kilo ekonominė krizė, ir firmoms sunkiau sekesi parduoti savo produkciją. Todėl išaugo paklausą butent tokiems žmonems, kurie žinojo, kaip prekę pateikti klientui, išskirdami jos privalumus. Būtent tada reklama įgijo savo dabartinę reikšmę. Laikotarpis nuo Didžiosios depresijos iki maždaug 1960-ųjų metų vadinamas "pardavėjų era". Sekančoje po jos "vartotojo eroje" reklamos reikšmė dar labiau išaugo, nes vartotojas tapo dar išrankesniu. Atsirado daug įstatymų, ginančių ir apsaugojančių jų teises. Taip pat atsirado įstatymų, ribojančių reklamą. Reklama įšėjo iš laukinio kapitalizmo epochos ir tapo labiau civilizuota. Lietuvoje reklamai teko praeiti tokią pat evoliuciją kaip ir Vakaruose bet per žymiai trumpesnį laiką, nes ji jau remdavosi Vakarų patirtimi. Galima pasakyti, kad mes jau gyvenome "vartotojų eroje". Atsirado daug reklamos agentūrų, laikraščiuose ir žurnaluose skiriama daug vietos reklamai, nes tai tapo pagrindiniu jų pragyvenimo šaltiniu. Tokia pat situacija susiklostė ir Lietuvos televizijoje. Firmoms, tam kad surasti savo rinką tarp vartotojų teko reklamuotis. Iš pradžių tai buvo labai panašu į reklamą, kuria Vakarai turėjo 30-40 metais. Turėjo čia įtaką ir atitinkamas technikos lygis. Didėjant su laiku investicijoms į Lietuvos rinką, tobulėjo ir reklamos šaka. Lietuvoje padaryta reklama vis mažiau skyriasi nuo kitų savo kokybe ir profesianalumu, nes prie darbo atsisedo jau patirusieji specialistai. Išreikšdamas ne tik savo nuomonę, galiu pasakyti, kad Lietuva ne ta šalis, kuri galėtu padaryti perversmą reklamos šakoje. Tai daris išsivysčiusios šalis. Bet jau dabar Lietuvoje galima matyti savarankišką ir griežtą politiką reklamos atžvilgiu. Kovoje už nacijos dorovę Lietuva pretenduoja pralenkti visas Europos šalys, norėdama tapti šeštoji pasaulio šalimi, kurioje gali būti visiškai uždrausta tabako ir alkogolio reklama. Gal jeigu Seime dirbtu žmonės, kurie geriau susigaudo ekonomikoje, mes neturetume tokios gylios krizės kaip dabar. Šalyje su šlubojančią ekonomiką ne gali būti kalbos apie aukštą nacijos dorovę Ir gal kai kuriems reklama atrodo nereikalingas mokslas dabartinėje Lietuvoje. Bet jei norime sekmingai prekiauti su Vakarais - šis dalykas labai mums reikalingas. Todėl norečiau apžvelgti reklamos praeitį, dabartines pagrindines tendencijas, šiandien esamus reklamos priemones, ju įpatumus ir ypač norečiau, kad po šio darbo skaitimo atsirastu tvirtas įsitikinimas, kad reklama yra kelias į Vakarų ir Rytų rinkas.

Administravimas  Referatai   (36 psl., 43,42 kB)

Pasaka — epinio žanro, neilgas, fantastinis, pamokantis kūrinys, kuriame apstu stebuklų, pasakiškų daiktų, veikėjų persikūnijimų. Pasakos turinys nėra sudėtingas, tačiau jame slypi didžiosios vertybės, kurios aktualios ir šiandien. Tačiau šiandiena mes pamirštame pasakas, kurios buvo mūsų senelių ir prosenelių viena didžiausių vertybių. Mes norime žvelgti į naujus dalykus, bet nesuvokiame, jog išmintis slypi praeityje, šiuo atveju pasakose.

Lietuvių kalba  Rašiniai   (1 psl., 4,82 kB)

ekologijos referatas apie vandens tarsa, irasyti veiksniai, vandens svaros normos, bendra informacija apie vandens tarsa.

Aplinka  Kita   (16 psl., 34,17 kB)

Pastaraisiais dešimtmečiais prieštaravimai tarp žmogaus veiklos ir gamtos tapo viena iš aktualiausių problemų. Pasak Giedros Gurevičiūtės, „gamtos išsaugojimas šiandien mums įgyja „Nojaus laivo“prasmę“. Sparčiai plėtojant pramonę ir urbanizaciją, nepaprastai buvo nuniokota gamta, padidėjo aplinkos užterštumas, dėl to sutriko ekologinės sistemos „žmogus – gyvoji gamta“ pusiausvyra. Neracionalaus gamtos išteklių naudojimo, oro, dirvos, vandens taršos pasekmės dabar juntamos ne tik pagrindiniuose pramoniniuose – industriniuose rajonuose, bet ir visoje planetoje. Kadangi biosfera nepajėgia natūraliai apsivalyti, didėja pavojus žūti Žemėje gyvuojančiai civilizacijai. Akivaizdu, kad daugelis aplinkos apsaugos problemų yra vienaip ar kitaip susijusios su šalies ekonomikos plėtra. Todėl siekiant išsaugoti švarią ir sveiką aplinką vis daugiau atsakomybės tenka ūkio sektoriui. Europos Komisija pabrėžia, kad labai svarbu pramonės įmonėse plėtoti prevencines aplinkos apsaugos priemones, didinti valstybės institucijų vaidmenį.

Lietuvių kalba  Kursiniai darbai   (12 psl., 18,52 kB)

Nekilnojamojo turto samprata.Nekilnojamasis turtas, kaip ekonominių – teisinių ir socialinių santykių kompleksas.Nekilnojamojo turto plėtotės strategija.Investavimo strategijos samprata.Pagrindiniai nekilnojamojo turto investavimo proceso dalyviai.Nekilnojamojo turto investavimo procesas.Investuotojo tikslai ir investavimo priežastys.Investavimo strategijos įgyvendinimas.Strategijos ypatumai pereinamuoju laikotarpiu.Krizė Gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkos apžvalga 2008 metais, 1 pusmetis.Nekilnojamojo turto rinka.JAV ekonomika 2010 metais.Išvados

Administravimas  Kursiniai darbai   (36 psl., 642,03 kB)

puikus darbas :)

Vadyba  Kursiniai darbai   (21 psl., 41,4 kB)

Darbas apie Nijole Miliauskaitę

Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (21 psl., 99,92 kB)

Lietuvių kalbos įskaita. Kultūros antra potemė."Ar svarbu išsaugoti senamiesčius, senus dvarus, jų parkus? Pagrįsdami savo nuomonę remkitės konkrečiais jūsų aplinkos pavyzdžiais." Darbas geras patikrintas.

Lietuvių kalba  2011 m. įskaitų kalbėjimo temos   (2 psl., 8,84 kB)

2 poteme lietuviu kalbos iskaitai 2011metams. Ar svarbu išsaugoti senamiescius, senus dvarus, ju parkus? Pagrisdami savo nuomone remkites konkreciais jusu aplinkos pavyzdžiais,Naudinga medziaga padesianti pasiruosti lietuviu kalbos iskaitai.

Lietuvių kalba  2011 m. įskaitų kalbėjimo temos   (2 psl., 10,43 kB)

Tai pagalbinė medžiaga ruošiantis kalbėjimo įskaitai. Pranešimas „Lietuvos dvarų paveldo apsaugos, atgaivinimo ir integravimo į šiuolaikinės visuomenės gyvenimą problemos“. Dvarų paveldo apsauga ir naudojimas pilniau ar fragmentiškiau apibrėžtas Nacionalinėje darnaus vystymo strategijoje (2003 m.), Želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo strategijoje (2002), Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonėse (2005 m.) ir kt. Pvz., strateginiame teisės akte -„Ilgalaikėje kultūros vertybių išsaugojimo programoje“ (2002 m. Kultūros ministro įsakymas Nr. 271) yra nustatyta, kad trimetės kultūros vertybių išsaugojimo programos sudaromos išskiriant šiuos prioritetus „7.3. reikšmė valstybės mastu, teikiant pirmenybę dvarams, etnografiniams kaimams bei įvertinant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytus vertės arealus ir valstybės gebėjimą rūpintis kultūros paveldu“. Be to, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (2004 m.) yra nustatyta, kad „nekilnojamasis kultūros paveldas yra sudėtinė kultūrinio kraštovaizdžio dalis, kurios vertingųjų savybių pobūdis taip pat gali būti pripažintas reikšmingu“ (3 str. 4 d.).

Architektūra ir dizainas  2011 m. įskaitų kalbėjimo temos   (10 psl., 26,01 kB)

Informacija apie religiją nuo senų laikų iki dabar. Jos reikšmė. Tinka ruoštis kalbėjimo įskaitai "Ką manote apie religijos reikšmę Lietuvos kultūrai praeityje ir dabartyje?"

Lietuvių kalba  2011 m. įskaitų kalbėjimo temos   (2 psl., 11,87 kB)

Socialogijos temos darbas

Sociologija  Referatai   (10 psl., 23,7 kB)

Vanduo yra svarbiausias aplinkos ekologinis veiksnys, nes be vandens negali egzistuoti jokia gyvybė. Su vandens dalyvavimu yra susiję visi pagrindiniai gyvybės procesai organizmuose: kvėpavimas, maitinimasis, virškinimas ir visos biocheminės reakcijos bei medžiagų apytaka. Gyvuose organizmuose vanduo sudaro didžiausią masės dalį. Dėl saulės radiacijos poveikio sausumos ir Pasaulinio vandenyno paviršiui garuojant, kas minutę į atmosferą patenka 1mlrd. tonų vandens garų. Per tą patį laiką toks pats vandens kiekis gamtoje susikondensuoja ir vėl grįžta į žemę kritulių pavidalų (lietus, rasa, šerkšnas, šarma, dulksna, sniegas, sniego kruopos, kruša, ledo, adatos). Kondensuojantis vandens garams, atmosferoje išsiskiria slaptoji garavimo šiluma. Dėl to planetos paviršius mažai atvėsta per naktį ir žiemą. Pasaulinis vandenynas yra ne tik milžiniškas šilumos akumuliatorius, bet ir distiliatorius, aprūpinantis sausumą gėlu vandeniu. Trys ketvirtadaliai Saulės energijos, pasiekusios mūsų planetą, sunaudojama vandeniui garuoti. Atmosferos vanduo, nors jo nelabai daug, vis dėlto yra svarbiausias visoje vandens cirkuliacijos ir biogeocheminių medžiagų apykaitos rate. Vanduo, dalyvaujantis biologiniame cikle, yra deguonies ir vandenilio šaltinis.

Aplinka  Kursiniai darbai   (13 psl., 32,25 kB)

Motinos diena, iškur kilusi, paprociai įvairiose šalyse.

Kita  Pristatymas   (11 psl., 502,42 kB)

Akmenės krašto visuomenė labai brangina ir tausoja istorijos ir kultūros paveldą. Akmenės rajone yra 194 kultūros paveldo objektai, Simono Daukanto ir Lazdynų Pelėdos memorialiniai muziejai. Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro sąraše įrašyta 110 objektų, Laikinosios apskaitos istorijos ir kultūros paminklų sąraše - 9 objektai, Naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąraše - 2 objektų, Laikinosios apskaitos istorijos ir kultūros paminklų, Naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąraše - 20 objektų, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše – 17, kilnojamųjų kultūros vertybių – 36. Pagal tipologiją: archeologinių vietų sąraše – 11, laidojimo vietų – 76, mitologinių vietų – 1, monumentų – 34, statinių kompleksų – 24, statinių – 12 objektų. Saugomi kraštovaizdžio objektai yra atskiri arba sudarantys grupes gamtos objektai ir nekilnojamosios kultūros vertybės, saugomi dėl jų mokslinės, kultūrinės, pažintinės ir kitokios vertės. Šalyje yra 386 saugomi gamtos objektai (medžiai, šaltiniai, akmenys, reljefo formos ir kt.) bei 3719 saugomų kultūros objektų (dvarai, bažnyčios, pilkapiai ir kt.). Gamtos ir kultūros paminklai yra vertingiausi saugomi kraštovaizdžio objektai, Vyriausybės nutarimu skelbiami paminklais. 2000 metais šalyje buvo 159 gamtos ir 965 kultūros paminklai.

Apskaita  Referatai   (10 psl., 93,47 kB)