ĮVADAS NERIBOTOS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS JURIDINIAI ASMENYS Individualios įmonės Ūkinės bendrijos Tikroji ūkinė bendrija Komanditinė ūkinė bendrija RIBOTOS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS JURIDINIAI ASMENYS Akcinės bendrovės Kooperatinės bendrovės Žemės ūkio bendrovės Įmonių junginiai Valstybės ir savivaldybės įmonės Visuomeninės organizacijos Viešosios įstaigos Labdaros ir paramos fondai IŠVADOS NAUDOTA LITERATŪRA

Teisė  Kursiniai darbai   (29 psl., 44,58 kB)

Referatas sociolingvistikai. Aptariami kalbines nuostatas ir kalbos prestižą lemiantys veiksniai. 1. Įvadas 2. Įžanga 3. Kas yra kalbinės nuostatos? 4. Kalbos prestižo sąvoka 5. Kas lemia kalbų prestižą ir formuoja kalbines nuostatas? 6. Kodėl svarbu kurti kalbos įvaizdį? 7. Kalbos normos ir jos prestižas 8. Lietuvių kalbos prestižas 9. Išvados 10. Literatūros sąrašas

Lietuvių kalba  Referatai   (12 psl., 16,31 kB)

Darbas biologijos laboratoriniams. Du poskyriai binauralinės klausos tyrimui ir vidinės ausies klausos tyrimui.

Biologija  Laboratoriniai darbai   (6 psl., 16,73 kB)

VERSLO EKONOMINIAI PRINCIPAI, JŲ SAMPRATA IR PRAKTINIS PRITAIKYMAS ĮVADAS 4 1. VERSLO VAIDMUO EKONOMIKOJE 6 2. PAGRINDINIŲ EKONOMIKOS VERSLO PRINCIPŲ APŽVALGA 7 2.1. Pasirinkimo rinkoje laisvė ir konkurencija 7 2.2. Prekinių mainų abipusės naudos pirkėjui ir pardavėjui 8 2.3. Pelno siekio 8 2.4. Gamybinės, komercinės veiklos paslapties 9 2.5. Ekonominės verslo rizikos 9 2.6. Visiškos ekonominės atsakomybės už verslo rezultatus 10 2.7. Neperžengimo ribos, už kurios prekiniai mainai nepriimtini 11 2.8. Prekės pirkėjo ir pardavėjo savitarpio kontrolės 11 3. ĮVERTINKITE EKONOMINIŲ VERSLO PRINCIPŲ PRAKTINĮ PRITAIKYMĄ 13 IŠVADOS IR SIŪLYMAI 16 LITERATŪRA IR KITI ŠALTINIAI 18 PRIEDAI

Vadyba  Referatai   (18 psl., 29,86 kB)

Pedagogo asmenybė – visuma psichologinių ir socialinių asmenybės savybių, lemiančių sėkmingą pedagoginę mokytojo veiklą. Pedagogo asmenybės teigiamieji bruožai: domėjimasis šiuolaikine kultūra (filosofija, mokslu, technika, menu); bendravimo su augančiąja karta poreikis; sieki perteikti jaunimui kultūros vertybes, ugdyti visapusiškai brandžią asmenybę; remtis šiuolaikinės kultūros aukščiausiais laimėjimais, būti pavyzdžiu; gebėjimas daryti intelektualinį, emocinį, praktinį poveikį mokinių veiklai ir elgesiui.

Pedagogika  Referatai   (21 psl., 39 kB)

Sąvoka „barokas“ žymi meno ir muzikos stilių nuo XVI a. pabaigos iki Xviii a. vidurio. Pats žodis barroco kilęs iš portugalų kalbos ir reiškia netaisyklingą, nelygų perlą. XVIII a. viduryje šis žodis tapo pašaipiu, menkinamu nykstančio meno stiliaus pavadinimu, apie šį stilių buvo kalbama kaip apie nenatūralų, keistą, ekscentrišką, nesaikingą. Muzikos stiliui apibūdinti šis žodis, jau be vertinamosios reikšmės, buvo menotyrininkų pavyzdžiu pradėtas vartoti XIX ir XX amžių sandūroje. Tikslesnės baroko epochos laikotarpių ribos galėtų būti tokios: 1. 1580-1630 m.- ankstyvasis barokas, naujų išraiškos priemonių bei formų atsiradimas; 2. 1630-1680 m.- vidurinis baroko laikotarpis, skirtingų regionų stilių formavimasis; 3. 1680-1740 m.- vėlyvasis barokas, epochos žanrų klestėjimo metas.

Muzika  Referatai   (6 psl., 21,13 kB)

Kalba 1. 2011 m. paskelbti tarmių metais.Ką žinote apie tarmių tyrinėjimus ir jų svarbą kalbai? Tarmė-kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.Ji yra visavertė kalbinio bendravimo sistema turinti savo žodyną ir gramatiką. Mokslas, tiriantis tarmes, vadinamas dialektologija, o tarmių tyrėjai-dialektologai. Tarmes svarbu tirti kalbos, praktikos sumetimais: jos yra neišsenkamas šaltinis bendrinei kalbai tobulinti, visų pirma žodynui gausinti. Todėl Etninės kultūros globos taryba siekdama, kad gyvoji tarmių tradicija ir jos puoselėjimas Lietuvoje būtų suvokiama kaip vertybė, kaip nacionalinės tapatybės ir pilietiškumo išraiška, 2010 m. sausio 12 d. nutarė siekti, kad 2011 metai būtų paskelbti Tarmių metais, kurių tikslas – puoselėti ir saugoti tarmę kaip gyvąją tradiciją ir pakelti tarmės prestižą. Lietuviai, kaip ir bet kurios kitos tautos nariai, ne visi vienodai kalba. Įvairiose krašto vietose yra pastebima daug visokių nukrypimų nuo literatūrinės (bendrinės) kalbos normų. Vienur tie nukrypimai nežymūs, kitur jų yra tiek daug, kad tarmiškai kalbantį žmogų sunku, o kartais net ir visai neįmanoma suprasti. Tarmės viena nuo kitos skiriasi ne tik savo žodynu ,bet ir fonetika ,morfologija ,net sintakse . Kiekviena tauta turi daugiau ar mažiau tarmių ir patarmių. Tarmės yra kalbos istorinės raidos produktas. Jos atsiranda dėl to, kad kalba įvairiose vietovėse kinta labai nevienodai: vienoje kalbos ploto dalyje atsiranda vienokių, kitoje – kitokių naujovių. Tuose plotuose, kurių kalba patiria daugiau įvairių pakitimų, ilgainiui susiformuoja atskiros tos pačios kalbos atmainos – jos ir vadinamos tarmėmis. Kur tik kalboje yra tarmių skirtumų, ten ilgesnį ar trumpesnį laiką buvo kokia nors kliūtis žmonėms bendrauti: gamtinė (upė, ežeras, bala, miškas), politinė (valstybės siena), administracinė (gubernijų, apskričių, parapijų, dvarų ribos).

Lietuvių kalba  2011 m. įskaitų kalbėjimo temos   (3 psl., 11,9 kB)

Matematikos savarankiskas darbas I variantas Tikslas: Žinoti funkcijos sąvoką, funkcijos apibrėžimo ir reikšmių sritį. Mokėti ribos apibrėžimą, ribų teoremas, mokėti jas taikyti sprendžiant praktinius uždavinius. II variantas Tikslas: Suvokti išvestinės prasmę. Mokėti taikyti išvestinių skaičiavimo formules. III variantas Tikslas: Mokėti išvardyti aibės elementus, sugebėti atlikti papraščiausius veiksmus su aibių elementais: juos sudėti, atimti, dauginti, rasti aibių sąjungas ir sankirtas. VII variantas Tikslas: Žinoti pirmykštės funkcijos apibrėžimą, išmokti paprasčiausių funkcijų radim taisykles, išmokti integruoti tiesioginio integravimo metodu, integruoti keičiant kintamajį, mokėti dalinti integravimą. Mokėti Niutono – Leibnico formulę taikyti sprendžiant uždavinius.

Inžinerija  Ataskaitos   (5 psl., 30,42 kB)

Temos aktualumas. Grožinis kūrinys – tai rašytojo papasakota gyvenimo istorija, kūrėjo vizija, užrašyta raidėmis. Literatūra yra rašto kalba, jos žodžiai kiekvieną paliečia, sušvyti ir parodo netikėtą ar pamirštą, o gal ir nežinomą prasmių galimybę. Perskaitytas tekstas tarsi išsiskleidžia kalba, raidė susijungia su garsu ir užrašytos mintys pasipildo naujomis reikšmėmis. Pasak V. Daujotytės, "Kalba apibrėžia mūsų tikrovę. Bet kalba ir veda prie ribos, kur aiškumas baigiasi, palikdama ištarti – „nežinau“, „galbūt“, „tikriausiai“, „kažkas“ (1999; p. 274). Mokytis analizuoti ir interpretuoti tekstą mokinys pradeda labai anksti: galbūt tada, kai pirmą sykį raiškiai perskaito mokytojo užduotą eilėraštį, atpasakoja rišlaus teksto ištrauką. Pradžios mokykloje nuo I klasės pradėjęs teksto skaitymą ir analizavimą, mokinys šio meno ir darbo mokosi visą mokyklos laikotarpį. Mokiniai, skaitydami grožinę literatūrą, ne tik tobulina, turtina savo kalbą, bet ir mokosi pastebėti jos grožį, neįprastus, vaizdingus posakius, išmoksta naujų poetikos sąvokų („vaizdingi žodžiai”, „maloniniai žodžiai”). Kadangi mano darbo tema Prozos teksto analizė pagrindinėje mokykloje, domėjausi, kaip V – X klasių mokiniai analizuoja prozos kūrinius. Temą pasirinkau todėl, kad prozos tekstai įvairiai analizuojami mokykloje ir man buvo svarbu išsiaiškinti, kokiais metodais ir būdais tai daroma. Darbo tikslas: apžvelgti prozos teksto analizę pasirinktose klasėse bei įvertinti mokymo priemonių ir metodų taikymo galimybes. Darbo uždaviniai: • Išanalizuoti mokslinę literatūrą; • Sudaryti anketas V - X klasių mokiniams ir mokytojams siekiant išsiaiškinti mokymo priemonių ir metodų taikymo galimybes literatūros pamokose; • Išsiaiškinti mokinių nuomonę apie grožinių kūrinių analizę; • Aptarti pamokoje naudojamas mokymo priemones, mokymo metodus bei jų pritaikymo efektyvumą. Darbo objektas: Prozos teksto analizės galimybės literatūros pamokose Tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė ir rezultatų (kaimo ir miesto mokyklų) anketavimas, kokybinių ir kiekybinių duomenų analizė. Darbo struktūra: Teorinėje darbo dalyje siekiau išsiaiškinti teksto sampratą, apžvelgiau teksto požymius ir bruožus, teksto sandarą, skaidymą ir siejimą. Taip pat siekiau išsiaiškinti, kaip įvairūs autoriai pateikia analizės ir interpretacijos sampratą, kokius analizės metodus ir būdus siūlo, aptariau klasikinius ir netradicinius mokymo ir mokymosi metodus. Išanalizavau pagrindinės mokyklos vadovėliuose siūlomas kūrybines užduotis ir metodinius būdus. Tiriamojoje dalyje pateikiau tyrimo rezultatų analizę ir apibendrinimą. Darbą pabaigiau išvadomis ir pasiūlymais.

Lietuvių kalba  Diplominiai darbai   (87 psl., 133,19 kB)

Gotika (pagal germanų genčių gotų pavadinimą) – XII-XVI a. Europos architektūros ir dailės stilius. Gotikos stilius susiformavo Prancūzijoje XII amžiaus pirmojoje pusėje. Anksčiau žemyne vyravo romanikos stilius, kuris kai kuriuose regionuose, ypač Italijoje bei Ispanijoje, išliko iki pat Renesanso. Gotika daugiau paplito šiaurės bei vidurio Europoje, ypač Prancūzijoje, Vokietijoje bei Anglijoje. Sąlyginai gotikos stilius skirstomas į tris dalis: ankstyvąją, brandžiąją bei vėlyvąją (kitaip – liepsnojančią) gotiką. Lietuvoje gotika ėmė plisti XIV a., o nuo XV a. dominavo pilių, bažnyčių ir gyvenamųjų namų architektūroje (Šv. Onos bažnyčia Vilniuje, Zapyškio bažnyčia, Perkūno namas Kaune).

Etika  Referatai   (23 psl., 6,23 MB)

viskas apie simbolizma

Lietuvių kalba  Dokumentai   (21 psl., 42,27 kB)

Menas auginą žmogų Menas negali egzistuoti be žmogaus, kaip ir žmogus negali gyventi be meno. Kasdieniniame gyvenime meno tiesiog neįmanoma išvengti, net jeigu ir norėtum gyventi be jo...

Lietuvių kalba  Rašiniai   (1 psl., 7,42 kB)

Čia aprašyta kelių lietuvių rašytojų biografija ir kūrybos bruožai

Literatūra  Pagalbinė medžiaga   (24 psl., 64,44 kB)

Darbas apie didziasias Vilniaus bibliotekas, naudingas istorijos fakulteto, 1 kurso studentams. *Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, Lietuvos Mokslų akademijos biblioteką ir, žinoma, Centrinę Vilniaus Universiteto biblioteką. Šios trys bibliotekos pasižymi plačiu knygų asortimentu, ir kitomis istorijos specialybės studentui naudingomis paslaugomis***Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (LNB) įkurta 1919 m. Tai pagrindinė šalies viešo naudojimo mokslinė biblioteka, atliekanti taip pat ir parlamentinės bibliotekos funkcijas***Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka Biblioteka yra valstybinės reikšmės mokslinė biblioteka, mokslo, kultūros ir edukacijos institucija, Tado Vrublevskio dovanota Vilniaus visuomenei 1926 m. ***Vilniaus universiteto biblioteka (VUB) - seniausia Lietuvos akademinė biblioteka. Ją 1570 m. įkūrė jėzuitai. VU biblioteka yra 9 metais senesnė už Vilniaus universitetą. Viena iš nedaugelio Europos bibliotekų, veikianti tame pačiame pastate, kuriame ir įsikūrė***

Istorija  Referatai   (10 psl., 16,23 kB)

Išeivijos rašytojo patirtis yra unikali. Kai prarandamas ryšys su gimtąja žeme, istoriją turinčiais namais, pagaliau netgi su įprastu peizažu, lieka vienintelė tikrovė – žmogus. Pagrįskite šį teiginį, remdamiesi pasirinktų išeivijos poetų kūryba

Kita  2011 m. įskaitų kalbėjimo temos   (2 psl., 9,75 kB)

Pravarti medžiaga atliekant vadybos refertą. Aprašyti pagrindiniai klasinės mokyklos atstotvai. Trumpa jų biografija susieta su tuometiniu laikmačiu. Taip pat aprašyta jų sukurtos teorijos ir principai.

Vadyba  Referatai   (26 psl., 971,76 kB)

H. Radausko „Dainos gimimas“ trumpa analizė

Lietuvių kalba  Analizės   (4 psl., 11,49 kB)

Pagal pateiktus projektinius duomenis projektuosiu vandens gerinimo įrenginius gyvenvietėje. Gyventojų maksimalus geriamo vandens poreikis 9700m3/d. Gyventojai suvartoja 80 % vandens kiekio, paduodamo į gyvenvietę. Gyvenvietei vanduo bus tiekiamas iš giluminių gręžinių. Vandens ruošyklos statybai parinkta teritorija, kurios žemės paviršiaus altitudės yra A-274, B-278, C-282. Vartotojams paduodamo vandens kokybė turi atitikti HN 24:2003 reikalavimus. Higienos normoje leidžiamas amonio kiekis0,50 mg/l, o iš gręžinio paduodamo amonio kiekis0,30 mg/l. Pagal HN 24:2003 leidžiamas geležies kiekis negali viršyti 0,20 mg/l, o iš gręžinio pumpuojamame vandenyje yra 0,90 mg/l. Leistinas mangano kiekis yra 0,05 mg/l, o iš gręžinio paduodamajame vandenyje yra 0,02 mg/l. Leidžiamas chlorido kiekis yra 250 mg/l, gaunamame vandenyje yra 200 mg/l. Nitratų yra leidžiama iki 50 mg/l, kur iš gręžinio pumpuojamame vandenyje yra 3 mg/l. Leidžiamas nitritų kiekis0,50 mg/l, o gręžinio vandenyje randama 0,02 mg/l. Vandens pH 7,5, vandenilio sulfidas – 0 mg/l. todėl jis atitinka HN 24:2003.

Aplinka  Projektai   (29 psl., 148,28 kB)

Kokia meiles esme lietuviu literaturoje.

Lietuvių kalba  2011 m. įskaitų kalbėjimo temos   (3 psl., 12,49 kB)

Tai darbas apie vertybes ir globalizaciją

Kita  Referatai   (11 psl., 21,85 kB)

Teises teorijos rasto darbas

Teisė  Referatai   (13 psl., 42,14 kB)