Apklausa
Kokią specialybę rengiatės studijuoti?
Referatai, kursiniai, diplominiai
Rasti 836 rezultatai
1812 m. vėl ėmė veikti uždaros masonų ložės (Lietuvoje jų atsirado 1776 m., 1789 m. jų veikla buvo nutraukta). Jos įsikūrė Vilniuje, taip pat Raseiniuose bei Ukmergėje. 1818 m. Lietuvoje buvo apie 700 masonų. Įvairioms Lietuvos ložėms, turinčioms ryšių bent su savo pakraipos įvairių šalių aukštesnio rago ložėmis, priklausė žymi dalis universiteto profesorių, aristokratų, inteligentijos, net Katalikų bažnyčios hierarchų (nors masonų doktrina nelabai atitiko bažnyčios kanonus ir religijos dogmas), Rusijos valdžios pareigūnų.
Lietuvos autonomijos siekiai
2009-09-03
Pagal A. J. Čartoriskio neviešai puoselėjamą planą, Vilniaus švietimo apygarda buvo tarsi pirmasis, parengiamasis žingsnis, siekiant atkurti Rusijos valdovų globojamą Lenkijos, arba Lenikos ir Lietuvos, Valstybę buvusios Abiejų Tautų Respublikos 1772 m. sienomis. Žinoma, visiškai įgyvendinti šį planą galėjo padėti tik palankiai susiklosčiusios tarptautinės sąlygos. Juk reikėjo atimti buvusios Lenkijos Karalystės žemes (ir lietuviškąją Užnemunę) iš Prūsijos ir Austrijos.
Napoleonas I ir Lietuva
2009-09-03
1812 m. birželio 24 d. Napoleonas I pradėjo karą su Rusija. Jo Didžioji armija – apie 400 000 kareivių (dar 200 000 sudarė rezervą), apie ketvirtadalis jų – Varšuvos Kunigaikštystės pulkai, kuriuose tarnavo ir keli tūkstančiai lietuvių, – ties Kaunu ir kitose vietose persikėlė per Nemuną. Prancūzijos imperatorius planavo jau Lietuvoje sumušti pagrindines Rusijos armijos jėgas, užimti bei atskirti nuo Rusijos kai kurias jos valdomas teritorijas ir priversti carą pasirašyti taikos sutartį, atitinkančią jo, Napoleono, – lygių Europoje ir pasaulyje neturinčio valdovo, – ambicijas.
1831 m. sukilimas
2009-09-03
1831 m. lapkričio mėnesį Varšuvoje prasidėjo sukilimas dėl Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo. Sėkmės atveju valstybę norėta atkurti buvusios Abiejų Tautų Respublikos sienomis. Formaliai autonominės Lenkijos Karalystės sukilimą galima laikyti ir Lenkijos-Rusijos karu, nes iš Lenkijos pusės veikė legalios valdžios struktūros bei reguliari kariuomenė.
1863 m. sukilimas
2009-09-03
1861 m. pavasarį Lenkijos Karalystės miestuose prasidėjo patriotinės manifestacijos. Jos kėlė valstybės atgaivinimo šūkius. Įvyko kruvinų susidūrimų su Rusijos kariuomene. Netrukus manifestacijų banga kilo ir Lietuvos miestuose. Paprastai jos prasidėdavo bažnyčiose ar kitose katalikams šventose vietose ir išsiliedavo į gatvių eitynes. Po kurio laiko jos įgijo ir masinių susirinkimų po atviru dangumi formą.
Nepriklausomybės žadintojai – „Aušra“
2009-09-03
Nuo 1879 m. Tilžėje veikė mokslinė Lietuvių literatūros draugija. Jos veikloje aktyviai dalyvavo Jonas Basanavičius (1851–1927); kuris 1879 m. baigė medicinos studijas Maskvos universitete ir apsigyveno Bulgarijoje, dirbo vienos jos provincijos ligoninės direktoriumi ir apygardos gydytoju, domėjosi lituanistika ir rūpinosi lietuvybės puoselėjimu, rašė straipsnius į Mažosios Lietuvos lietuvninkų spaudą. Lietuvis esąs jis apsisprendė dar studijų metais perskaitęs T. Narbuto, J. I. Kraševskio ir kitų veikalus, dalyvaudamas lietuvių studentų būrelių veikloje.
1905 metų Rusijos revoliucija ir Lietuva
2009-09-03
XX a. pradžioje Rusijoje pradėjusi bręsti krizė 1905 m. peraugo į pirmąją Rusijos revoliuciją. Ją paspartino ir nesėkmingas Rusijai karas su Japonija. Kibirkštis, įžiebusi revoliucijos gaisrą, buvo vadinamasis „Kruvinasis sekmadienis“ Sankt Peterburge, t. y. 1905 m. sausio 22 diena. Tada valdžia, mėgindama sustabdyti taikią šimtatūkstantinę darbininkų demonstraciją, nešusią peticiją su reikalavimais (tarp jų buvo ir reikalavimas sušaukti Steigiamąjį susirinkimą) į caro Žiemos rūmus, iškvietė kariuomenę, kuri šaudė į minią.
Prijungus Lietuvą prie Rusijos, pasikeitė ir Katalikų bažnyčios padėtis. Nesikišdama į jos dogmas, Rusijos valdžia ėmė pertvarkyti bažnyčios organizaciją, siekdama pajungti šią bažnyčią, kaip buvo padariusi su Stačiatikių bažnyčia, ir kuo labiau atskirti ją nuo Vatikano. 1795 m. Jekaterina II be Vatikano žinios sujungė Vilniaus ir Kuršo katalikų vyskupijas į vieną, pavadindama ją Livonijos vardu.
Švietimas aukštosiose mokyklose
2009-09-03
Po prijungimo prie Rusijos neįvyko jokių esminių švietimo pokyčių. Tiesa, Lietuvos švietimo sistemą ėmė kontroliuoti generalgubernatorius, bet ir tiesiogiai į švietimo reikalus jis nedaug tesikišo. 1797 m. buvo įkurta Lietuvos edukacijos komisija, pirmininkaujama paeiliui tai Vilniaus, tai Žemaičių vyskupų. Lietuvos vyriausioji mokykla (taip nuo 1795 m. vadinosi universitetas) buvo pavadinta Vilniaus vyriausiąja mokykla. Edukacinė komisija turėjo tą patį, iš Tautos edukacijos komisijos laikų paveldėtą, Vilniaus aukštosios mokyklos ir Lietuvos vidurinių mokyklų finansavimo šaltinį.
Vokietija ir Lietuvos nepriklausomybė
2009-09-03
1918 m. vasario 16 d. aktas stipriai supykdė Vokietijos vyriausybę. Laiške, datuotame vasario 21 d., Vokietijos kancleris grafas Hertlingas pareiškė: „Imperijos vyriausybė buvo pasirengusi pripažinti Lietuvą kaip nepriklausomą valstybę pagal 1917 m. gruodžio 11 d. Tarybos rezoliuciją ir garantuoti jai Vokietijos imperijos globą ir pagalbą naujai valstybei kurti. Po 1918 m. vasario 16 d. Tarybos rezoliucijos nebeliko pagrindo Imperijos vyriausybės numatytai paramai.“
Lietuvos valstybingumo pripažinimo klausimas labai glaudžiai buvo siejamas ne tik su Rusijos klausimo sprendimu, bet ir su Lenkijos valstybės plėtimo ir stiprinimo problemomis. Naujosios Lenkijos žymiausias veikėjas maršalas J. Pilsudskis buvo išsakęs frazę: „Stipri Lenkija kartu su Gudais, Ukraina ir Lietuva“. Stiprios Lenkijos pageidavo ir Prancūzija, kuri šioje valstybėje matė savo sąjungininką prieš Vokietiją rytuose.
Lietuvos diplomatinis pripažinimas
2009-09-03
Lietuvos pripažinimą apsprendė ne tik tarptautinės aplinkybės – senosios santvarkos Rusijoje (demokratiniais pagrindais) atkūrimo tendencijos ir stiprios Lenkijos valstybės sudarymas, bet ir vidaus gyvenimo sąlygos. Į Lietuvos valstybės prašymą pripažinti krašto nepriklausomybę Antantės diplomatija atsakydavo, kad nestabilus jos vidaus gyvenimas: sunki ekonominė padėtis, dažnai keitėsi Lietuvos vyriausybės, ilgai nebuvo išrinktas Seimas. Tačiau palengva nepriklausoma Lietuva stiprėjo ir valdžia buvo stabilizuota, 1920 m. buvo išrinktas Steigiamasis seimas.
Lietuva ir Vatikanas
2009-09-03
Lietuvos Tarybai 1918 m. vasario 16 d. paskelbus politinę Lietuvos nepriklausomybę, krašte buvo trys vyskupijos: Vilniaus, Žemaičių ir Seinų. Karui tarp Lietuvos ir Lenkijos 1920 m. pasibaigus, didelės Vilnijos ir Seinijos dalys liko lenkų okupuotos, o Žemaičių vyskupija apkarpyta. Iš didelės Vilniaus vyskupijos, kurią valdė vysk. Jurgis Matulaitis, Lietuvos respublikoje liko tik 5 dekanatai su 63 bažnyčiomis, 82 kunigai ir apie 215 000 katalikų. Šiai daliai iš Kaišiadorių valdyti Vilniaus vyskupas 1922 m. kovo 3 d. paskyrė vilnietį tremtinį kanauninką Juozapą Kuktą.
Lietuvos–Lenkijos santykiai 1938–1939 metais
2009-09-03
Lietuvos ir Lenkijos santykiai iš esmės pakito po to, kai Vokietija 1938 m. kovo 11 – 12 dienomis užgrobė Austriją. Lenkijai kilo realus pavojus iš Vokietijos pusės. Jai būtinai reikėjo garantuoti šiaurinių sienų saugumą. Tuo tarpu derybos dėl diplomatinių santykių nustatymo ar bent konsulinių ryšių užmezgimo su Lietuva buvo bevaisės. Lietuvos vyriausybė negalėjo sutikti su Lenkijos vykdomu lietuvių kultūrinės veiklos persekiojimu Vilniaus krašte ir nenorėjo atsisakyti savo istorinės sostinės. Normalių diplomatinių santykių su Lenkija atkūrimas būtų reiškęs, kad Lietuva atsisako Vilniaus.
Vienas iš svarbiausių birželio 15 d. pavakarę į Kauno atvykusio Kremliaus emisaro V. Dekanozovo uždavinių buvo sudaryti marionetinę vyriausybę, kuri maskuotų komunistų įsiviešpatavimą ir surengtų „savanoriško“ Lietuvos prisijungimo prie SSRS spektaklį. Svarbiausias V. Dekanozovo patarėjas formuojant naują vyriausybę buvo SSRS pasiuntinys N. Pozniakovas, gerai orientavęsis vietos gyvenime, asmeniškai pažinojęs daugelį visuomenės veikėjų, inteligentų.
Lietuva I pasaulinio karo metais
2009-09-03
1914 metų rugpjūčio mėnesį prasidėjus karo veiksmams, Lietuva jau pirmomis dienomis atsidūrė karo veiksmų teatre. Rusijos kariuomenė užėmė Mažąją Lietuvą iki Karaliaučiaus, Įsruties, Gumbinės, tačiau netrukus vokiečių buvo išstumta. Vokietijos kariuomenė įsiveržė ir į Didžiąją Lietuvą – Suvalkiją. Karo veiksmai nuniokojo kraštą, atsirado daug pabėgėlių, ieškančių prieglobsčio Vilniaus krašte. Šiems pabėgėliams bei tremtiniams remti Vilniuje 1914 m. lapkritį buvo įsteigtas Centralinis komitetas nukentėjusiems dėl karo šelpti, turėjęs didelę reikšmę ir atkuriant Lietuvos valstybę.
Lietuvos Respublikos vidaus santvarka
2009-09-03
Lietuvos Respublikos valstybės santvarkos organizacijos procesas dėl tarptautinių aplinkybių ir nepriklausomybės kovų buvo palyginti ilgas ir nelengvas. Jau 1917 m. vasarą Vokietijos reichstago politinės partijos pradėjo svarstyti galimybę kaip po karo Vokietijos įtakoje ir valdžioje išlaikyti jų okupuotus kraštus, tarp jų Kuršą ir Lietuvą. Buvo nutarta prie vokiečių okupacinės administracijos iš vietos gyventojų sukurti Pasitikėjimo tarybas, kurios padėtų krašto valdymo reikalus tvarkyti. Lietuviams buvo leista sušaukti konferenciją.
Tautinės mažumos Lietuvoje
2009-09-03
Pirmojo pasaulinio karo metu sustiprėjus lietuvių siekiui atkurti valstybingumą, reikėjo spręsti daugelį klausimų. Vienas jų – apibrėžti tautinių mažumų statusą, numatyti lietuvių ir kitų Lietuvos tautų bendradarbiavimo kelius. Reikšmingas žingsnis buvo žengtas 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje vykusioje lietuvių konferencijoje. Jos metu pareikštas lietuvių pasiryžimas kurti savarankišką, nepriklausomą, demokratiniais principais pagrįstą Lietuvos valstybę. Konferencijos dalyviai, atsižvelgdami į tautinių mažumų siekius, nutarė priimti į išrinktą Tarybą jų atstovus.
Užsienio Lietuviai
2009-09-03
Pirmasis pasaulinis karas laikinai sustabdė lietuvių emigraciją į kitas užsienio šalis. Karo išvakarėse jau 70 tūkst. lietuvių gyveno Rusijos imperijos miestuose, už etninės Lietuvos ribų; oficialiai buvo teigiama, kad JAV lietuvių kiekis siekia apie 750 tūkst. Tiksliai žinoma, kad 1899–1914 m. 252 594 lietuviai emigravo į JAV; D. Britanijoje gyveno apie 6–7 tūkst. lietuvių. Karo metais iš Lietuvos į Rusijos gilumą pasitraukė dar apie 300 tūkst. Lietuvos gyventojų. Taigi, pirmosios lietuvių emigracijos bangos centras buvo JAV.
Nepriklausomoje Lietuvoje toliau veikė nemažai dar XX a. pradžioje įsteigtų mokslo draugijų. Viena svarbiausių, žinoma, buvo 1907 m. įkurta Lietuvių mokslo draugija (LMD), tačiau jai didžiulį smūgį sudavė Vilniaus krašto atplėšimas nuo Lietuvos – mat draugijos centras buvo Vilniuje. Daugelis aktyviausių LMD narių išsikėlė į Kauną, kur tapo Aukštųjų kursų ir Lietuvos universiteto kūrėjais bei dėstytojais. Vilniaus krašte likusios draugijos veiklą gerokai varžė lenkų valdžia.
Religinės organizacijos Lietuvoje
2009-09-03
Po Lietuvos prijungimo prie Rusijos XVIII a. pabaigoje, stiprinant rusinimą ir patvaldystę kartu buvo siekiama brukti stačiatikybę ir riboti katalikų bažnyčios įtaką valstybės ir visuomenės gyvenime. Tos aplinkybės nulėmė tai, kad XIX amžiuje, augant pasipriešinimui prieš carizmą, didėjo katalikų bažnyčios dvasininkijos įtaka visuomeniniame judėjime. Ir kai kilo lietuvių tautinis judėjimas, dvasininkija buvo pirmoji organizuota srovė, kuri ėmė vadovauti jam. Vyskupas M.
Holokaustas Lietuvoje 1941–1944 metais
2009-09-03
Hitleris 1941 m. kovo 3 d. pageidavo, kad SS ir saugumo policijos organai galėtų veikti betarpiškai už fronto linijos ir turėtų galimybę žaibiškai likviduoti sovietų pareigūnus ir komisarus. 1941 m. kovo 13 d., atsižvelgdamas į Hitlerio pageidavimus, Vokietijos ginkluotųjų pajėgų vadovybės viršininkas V.Keitėlis pasirašė instrukciją, papildančią Hitlerio „Barbarosos“ įsakymą ypatingąja veikla („Richtlinien auf Sondergebieten zur Weisung Nr.21 (Fall Barbarossa)). Instrukcija suteikė SS ir policijos vadui Himleriui ypatingus įgaliojimus vermachto operacijų srityse.
Antinacinė rezistencija
2009-09-03
Pasipriešinimas nacistinei Vokietijai prasidėjo nuo pat Lietuvos Laikinosios vyriausybės darbo pradžios. Birželio sukilimą organizavęs Lietuvos Aktyvistų Frontas 1941 m. rugsėjo 20 d. įteikė memorandumą, protestuodamas prieš vokiečių civilinės valdžios veiksmus ir už tai buvo netrukus buvo uždarytas, o LAF-o įgaliotinis L. Prapuolenis išvežtas į Dachau koncentracijos stovyklą.
1944 m. birželį sovietų Raudonoji armija (kurioje I Pabaltijo fronto sudėtyje buvo ir 16-oji lietuviškoji divizija) pradėjo didelį puolimą Baltarusijoje. Jau liepos 3 d. sovietai užėmė Minską ir likvidavo į rytus nuo jo apsuptą vokiečių grupuotę. Artėjant frontui, daugelis lietuvių, bėgdami nuo sovietinio teroro, pasitraukė į Vakarus. Didelę dalį iš 60 000 pabėgėlių, sudarė lietuvių inteligentai – kunigai, mokslininkai, mokytojai, menininkai.
Bėgdami nuo sovietų, į Vakarus pasitraukė virš 60 000 lietuvių pabėgėlių, kurie iš pradžių apsistojo Vokietijoje, tačiau po keleto metų dauguma išvyko į JAV. Buvęs Lietuvos prezidentas A. Smetona, apsigyvenęs Amerikoje, nebesuspėjo imtis politinių veiksmų Lietuvos valstybingumui atstatyti – jau 1944 m. jis gana neaiškiomis aplinkybėmis žuvo gaisro metu. Per visą okupacijos laikotarpį Lietuvos diplomatinė tarnyba, kuriai vadovavo S. Lozoraitis-vyresnysis, aktyviai, įvairiomis formomis kovojo už Lietuvos valstybingumo atkūrimą.
Lietuva nuo LDK laikų garsėjo religine ir tautine tolerancija. Valstybės valdovai dar XIV amžiuje įkurdino Lietuvoje karaimų bei totorių tautines bendrijas, globojo jas. Iki pat II Pasaulinio karo Lietuvoje klestėjo žydų bendruomenės bei jų kultūra. Lietuvoje prieglobstį atrado kitose valstybėse persekiojamos bendruomenės: Reformacijos laikais į Lietuvą kėlėsi atskiros anabaptistų grupės, o XVIII amžiuje čia nuo žiaurių persekiojimų iš Rusijos bėgo sentikiai.
Vienintelė legali moralinė jėga, turėjusi didelį autoritetą lietuvių tautai, o didžia dalimi ir politinė opozicija sovietinei valdžiai, buvo Katalikų Bažnyčia. Oficialiai Bažnyčios ir dvasininkijos veiklą prižiūrėjo prie Ministrų Tarybos veikusi Religinių kultų reikalų taryba (RKRT).
Pirmieji misionieriai baltų žemėse
2009-09-02
Iš visų Europos tautų baltai krikštijosi patys paskutiniai. Germanai buvo pakrikštyti VIII–IX a., kaimynai lenkai – X a. antroje pusėje, o Kijevo Rusios slavai X a. pabaigoje, 988 metais. Tad XI a. baltai kartu su lyviais ir estais liko vieninteliai pagonys. Pagonių krikštu pradėta domėtis tik pakrikštijus Lenkiją. Baltų kraštus pradėjo lankyti misionieriai. Pirmasis žinomas baltų apaštalas buvo čekų kilmės Prahos vyskupas Vaitiekus-Adalbertas. Žymus katalikybės skelbėjas ir popiežiaus kurijos emisaras į prūsų žemę atvyko per Gdanską iš Lenkijos.
Telekomunikacijų terminalinė įranga
2009-09-01
Atkūrimo įranga (multimedijos). Multimedijos sistema. Sinchronizacijos etaloninis modelis. Multimedijos sąsajos. Sinchronizacijos specifikacijos lygmuo. Aptarnavimo kokybė qos. Multimedijos sinchronizacijos specifikacijų metodai. Multimedijos sistemų modeliai. Vaizdo konferencijos organizavimas. Informacijos suspaudimo metodai. Vaizdo konferencijos organizavimas isdn kanalais. Paskistytos multimedijos sistemos. Sip protokolas. Sctp protokolas. Multimedijos konferencijos tinkliniai protokolai. Isdn. B-isdn. Signalizacijos ir konvergencijos funkcija (scp). Telematikos paslauga. Via. Lokalinių tinklų diagnostika.
Ar sunku būti jaunam?
2009-09-01
Jaunimas sudaro nedidelę visuomenės dalį, bet jo svarba visuomenei yra akivaizdi. Juk tai naujoji karta, kuri kurs Žmonijos ateitį ir tęs senesnės kartos pradėtus darbus. Į klausimą, ar sunku būti jaunam, vienareikšmiškai atsakyti neįmanoma. Jaunuolio gyvenimas nėra lengvas. Jo kelyje iškyla daug sudėtingų ir sunkiai įveikiamų problemų, kurių pasekmės kai kada gali būti tragiškos. Visų laikmečių jaunimo problemos panašios, skiriasi tik detalės. Šios problemos yra amžinos: jaunosios ir senosios kartos tarpusavio santykiai, pinigų, laiko, asmenybės laisvės.
