Kalba yra ryški tapatybės dalis. Kalbėjimo įskaita.

Lietuvių kalba  2012 m. įskaitų kalbėjimo temos   (2 psl., 10,79 kB)

MERKANTELIZMAS MERKANTILIZMAS ITALIJOJE IR ISPANIJOJE MERKANTILIZMAS NYDERLANDJOJE MERKANTILIZMAS ANGLIJOJE MERKANTILIZMAS PRANCŪZIJOJE MERKANTILIZMAS LENKIJOJE IR LIETUVOJE MERKANTILIZMO IDĖJŲ RAIDOS ETAPAI Ankstyvasis merkantilizmas Vėlyvasis merkantilizmas MERKANTILIZMO MOKYKLOS ATSTOVAI

Ekonomika  Referatai   (19 psl., 61,35 kB)

Dažnai literatūroje kalbama apie meilę. Remdamiesi konkrečiais kūriniais pasvarstykite, kokia meilės samprata dažniausia lietuvių literatūroje.

Lietuvių kalba  Kalbėjimo temos   (3 psl., 11,25 kB)

Zeme ir menulis 7 klases pristatimas is fizikos. 15 skaidrių.

Fizika  Pristatymas   (15 psl., 2,34 MB)

1. Įtaigiai, vaizdžiai ir suprantamai pristatyta senoji lietuvių mitologiją. 2. Padeda suvokti lietuvių tautos mitologijos savitumą ir poreikį ją branginti, turtinti ir saugoti nuo išnykimo. 3. Sistemiškai pateikta lietuvių dievų, deivių ir mitinių būtybių įvaizdžiai. 53 skaidrės

Lietuvių kalba  Pateiktys   (53 psl., 6,02 MB)

kursui anglų kalba trumpai pristatomos Afrikos tautų kaukės, jų naudojimas ir paplitimas.

Darbo ir civilinė sauga  Pristatymas   (9 psl., 69,14 kB)

ĮVADAS Smurtas prieš vaikus egzistavo amžiais. Jo suvokimas ir vertinimas skyrėsi priklausomai nuo laikmečio, kultūros bei socialinio – ekonominio lygmens. Pastaruoju metu visuomenėje vis dažniau viešumon iškyla įvairūs prievartos prieš vaikus atvejai. Ilgą laiką smurto prieš vaikus problema buvo visiškai ignoruojama. Daugelis žmonių tiesiog netikėjo, kad suaugusieji gali skriausti mažuosius. Nors šiuolaikinėje visuomenėje vaikų prievarta yra smerkiama, vis dar yra dalis žmonių, kurie į šiuos dalykus žiūri ir reaguoja kiek kitaip. Nepaisant visko, Lietuvoje smurtas prieš vaikus yra dažnas reiškinys daugelyje šeimų. Ilgą laiką šeima funkcionavo savo izoliuotoje socialinėje aplinkoje kaip visiškai uždaras, autonomiškas vienetas. Pasikeitusi politinė situacija Lietuvos Respublikoje sąlygojo ir požiūrio į šeimą, vaiko statusą ir smurto šeimoje pokyčius. Lietuva pasekė kitų valstybių ir tautų pavyzdžiu, ir su liūdesiu konstatavo žiaurią tiesą: „Vaikų prievarta yra paplitęs reiškinys“. Vyriausybė paskelbė, kad vaikai turi teisę būti ginami nuo prievartos ir smurto. Pradėtos vykdyti konkrečios prevencinės smurto programos, kad vaikai būtų apginti. Tyrimo problema: smurtas prieš vaikus šeimoje. Tyrimo tikslas: išsiaiškinti smurto priežastis prieš vaikus šeimoje. Tyrimo uždaviniai: 1. Išnagrinėti smurto rūšis prieš vaikus; 2. Išanalizuoti smurto prieš vaikus pasekmes. Tyrimo objektas: 13 – 17 metų vaikai Tyrimo hipotezė: Smurtas prieš vaikus šeimoje yra paplitęs reiškinys, bet vaikai turi teisę būti ginami nuo smurto ir prievartos. Tyrimo metodai: anketinė apklausa ir informacinių šaltinių apžvalga.

Pedagogika  Kursiniai darbai   (20 psl., 206,97 kB)

Istorijos Referatas. Tema : Baltai. Įvadas Savo darbe nagrinėsiu priešistorės laikotarpį baltų areale. Pirmiausia manau labai svarbu suvokti pačios sąvokos priešistorė reikšmę. Priešistorė– tai istorijos laikotarpis, kai dar nebuvo rašto, todėl beveik viską apie tų laikų žmonių gyvenimą sužinome iš archeologinių radinių. Priešistorė truko labai ilgai- ji apima akmens amžių, žalvario amžių ir geležies amžių. Savo darbe aš nagrinėsiu geležies amžių. Geležies amžius- žmonijos raidos tarpsnis, prasidėjęs kai darbo įrankius ir ginklus imta gaminti iš geležies ir trukęs iki susidarant pirmiesiems valstybiniams junginiams. Geležies plitimas suvaidino reikšmingą vaidmenį plėtojantis amatams. Tuo laikotarpiu iš apyvartos galutinai išstumti akmeniniai darbo įrankiai ir ginklai, paspartėjo istorijos raida. Dirbti geležiniais įrankiais buvo lengviau, sparčiau. Dėl to gausėjo gyventojų. Žemdirbystė tapo pagrindiniu gyventojų verslu. Atsiradus ariamajai žemdirbystei, giminė susiskaldė į šeimas, nes ir viena šeima jau galėjo įdirbti žemės sklypą ir išsimaitinti. Šeimos dirbama žemė tapo jos nuosavybė. Gimininė bendruomenė ėmė irti. Geležies amžiaus laikotarpio pradžią Lietuvoje nusakyti tiksliai sunku, nes geležies išgauti nemokėta. Taigi manoma, kad ir toliau gyvavo mažai pakitusios Vakarų baltų pilkapių ir Brūkšniuotosios keramikos kultūros. Savo darbe kalbėsiu apie baltų gentį geležies amžiuje. Baltai, grupė indoeuropietiškos kilmės tautų ar genčių, kalbančių ar kalbėjusių giminiškomis kalbomis, sudarančių atskirą indoeuropiečių kalbų šeimą. Didžiausio išplitimo metu gyveno nuo Baltijos jūros pietryčių iki rytų pakrantės vakaruose, iki Okos aukštupio rytuose. Skirstomi į vakarų ir rytų baltus. Kartais atskirai išskiriami ir Dniepro baltai. Šiuo metu išlikę tik lietuviai ir latviai, kitos gentys išnyko: prūsai(XVII-XVIII a.); kuršiai (XVI a.) ; žiemgaliai (XVI a.) ; sėliai (XVI a.); jotvingiai ir skalviai (XIII-XIV a.). Baltų terminas buvo pasiūlytas vokiečių kalbininko G.Neselmano knygos ,,Senųjų prūsų kalba “ pratarmėje.

Istorija  Referatai   (17 psl., 40,28 kB)

Darbas yra geras, užima 5 min. kalbėjimo, vertas aukšto įvertinimo! Dar Vytauto laikais lietuviai buvo vadinami tik vardais . Senovėje, kada žmonės mažai tarp savęs bendravo, jie gyveno mažomis grupelėmis, būreliais, ir pavardės jiems buvo nereikalingos.: vienam kito atskirti užtekdavo ir vardo. Bet jau XIV amžiuje Lietuvoje pamažu pradeda rastis ir pavardės. Šiandien kiekvienas turime savo vardą ir pavardę. Pavardę gauname nuo gimimo ir sunkiai įsivaizduojame, kad buvo laikai, kai žmonės pavardžių visai neturėjo. Be pavardžių šiandien beveik neįmanoma išsiversti. Dėl įvairiausių priežasčių pasaulio tautų pavardės yra skirtingos ir įvairios.

Lietuvių kalba  2012 m. įskaitų kalbėjimo temos   (2 psl., 5,87 kB)

Aplinkos apsauga šiuo metu tapo svarbia ir sudėtinga problema, kurios sprendimui tenka pajungti daugelio šalių pastangas – mokslinės, techninės ir visuomeninės. Gamtos apsauga rimčiau susirūpinta po Antrojo pasaulinio karo. 1948 m. UNESCO iniciatyva buvo sukurta Tarptautinė gamtos ir jos išteklių apsaugos sąjunga (International Union for Conservation of Nature and Natural Resources) IUCN. Jos centras Šveicarijos mieste Lozanoje. Dėl aplinkos apsaugos daug dirba Suvienytųjų Nacijų Organizacija? (SNO) ar Jungtinių Tautų Organizacija (JTO). Gamtos ir žmogų supančios aplinkos klausimais jau 1972 m. kalbėta Stokholmo konferencijoje. Lietuvoje žmogaus ir gamtos santykius pradėta reguliuoti jau XV a. viduryje. Karaliaus Kazimiero 1468 m. Teisine ir Pirmajame Lietuvos Statute (1529) buvo straipsnių reguliuojančių laukinių žvėrių medžioklę. NĖRA IŠVADŲ

Etika  Diplominiai darbai   (20 psl., 47,01 kB)

Lietuvos Respublika (LR; Lietuva) – valstybė Europoje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje. Ribojasi su šiomis valstybėmis: Latvija (sausumos sienos ilgis – 588 km, jūros siena – 22 km), Baltarusija (sienos ilgis – 677 km), Lenkija (sienos ilgis – 104 km), Rusija (Kaliningrado sritis) (sausumos sienos ilgis – 255 km, Kuršių mariomis – 18 km, jūra – 22 km). Baltijos jūros pakrantės ilgis – 90,66 km. Bendras Lietuvos sienos ilgis – 1732 km. Lietuvos – Baltarusijos ir Lietuvos – Rusijos Federacijos siena yra ir Europos Sąjungos siena. Lietuvos ekonominė zona Baltijos jūroje (vakaruose) siekia Švedijos ekonominę zoną. XIV a. Lietuva buvo didžiausia valstybė Europoje: į ją įėjo dabartinė Baltarusijos ir Ukrainos teritorija, dalis Lenkijos ir Rusijos. 1569 m. Liublino unija Lietuva susijungė su Lenkija, suformuodama naują valstybę – Abiejų Tautų Respubliką, kuri gyvavo daugiau kaip 200 metų, kol kaimyninės šalys 1795 m. galutinai pasidalijo jos teritoriją. Lietuva atkūrė nepriklausomybę 1918 m. vasario 16 d., tačiau 1940 m., Antrojo Pasaulinio karo pradžioje, buvo okupuota TSRS ir vėliau hitlerinės Vokietijos. Vokietijai karą pralaimint, Lietuvą antrą kartą okupavo TSRS. 1990 m. kovo 11 d. Lietuva paskelbė atkurianti visišką valstybės suverenitetą.

Darbo ir civilinė sauga  Kita   (19 psl., 487,21 kB)

Senovės Roma vadinama senovės civilizacija, išsivysčiusi iš mažos žemdirbių bendruomenės, įsikūrusios Apeninų pusiasalyje X amžiuje pr. m. e. Išsidėsčiusi palei Viduržemio jūrą, Senovės Roma tapo viena iš didžiausių senovės pasaulio imperijų. Per visą savo gyvavimo istoriją, Romos civilizacijos santvarka iš monarchijos keitėsi į oligarchinę respubliką, o vėliau į autokratinę imperiją. Dėl užkariavimų ir asimiliacijos ši imperija dominavo pietvakarių ir pietryčių Europoje, Balkanuose ir Viduržemio jūros regionuose. Klausimas, kokia yra antikinės kultūros , kartu ir kūno kultūros, reikšmė dabarties žmogaus dvasios ir kūno kultūros pasauliui, jo ugdymui iš naujo kyla kiekvienai, ypač europiečių kartai. Atsakymai į jį priklauso nuo to, kiek toji karta pažįsta antikinę kultūrą, kiek sugeba užčiuopti ir įvertinti antikos poveikį savo tautos kultūrai.vakarų valstybės tebevartoja lotynišką raidyną, romėniškus skiatmenis ir mėnesių pavadinimus. Romėnai jau mokėjo daryti betoną, stiklo langus, rengti centrinį šildymą, statyti kupolus, daugiabučius namus, turėjo ligonines, viešąsias pirtis, pašto, ugniagesių tarnybas, buvo sukūrę sveikatos apsaugos sistemą ir t.t. (Kleras D. Džonas, 1995, p. 6.) Roma yra miestas, kurio paeities šlovė ir galybė tapo pavyzdžiu ir tikslu norintiems palikti pėdsaką istorijoje. Mes žinome, kad kiekvienas miestas turi tikslią geografinę padėtį, tačiau šiam miestui tokia taisyklė negalioja. Romos miestas daugeliui valdovų tapo pasaulinės valstybės simboliu. Istorikai nuo senų senovės klausia: „Kuo ypatinga buvo romėnų visuomenės ir valstybės santvarka, nulėmusi tokios didelės ir galingos valstybės atsiradimą?" Vienas istorikas apie romėnus yra pasakęs: „Daugelis tautų turėjo tokių laimėjimų kaip romėnai. Bet nė viena savo kaktos prakaitu nepadarė užkariautos žemės taip savos, kaip romėnai. Ką ietis laimėjo, jie norėjo dar sykį laimėti arklu. Ką laimi karas, karas gali ir prarasti. Bet arklo laimėjimai yra nežlungantys..." Paprasta žemdirbių tauta sukūrė pavyzdinę kariuomenę, tobulus įstatymus, padedančius valdyti už¬kariautas tautas ir panaudoti jų laimėjimus (Šetkus B., 1998, p. 180).

Istorija  Referatai   (17 psl., 567,26 kB)

Įvadas Jungtinių Tautų žmogaus deklaracijoje pabrėžiama, kad prioritetas yra žmogaus išgyvenamumo užtikrinimas ir šis principas yra įteisintas dokumente. „Visi žmonės turi teisę į tokį gyevenimo lygį, kuris užtikrintų sveikatą ir gerovę jiems patiems ir jų šeimai, įskaitant maistą, rūbus, būstą, sveikatos rūpybą ir būtinas socialines tarnybas“ (JT, 1948). Žmogus ir aplinka yra neatsiejami vienas nuo kito, todėl tyrimo objektu tampa žmogaus ir aplinkos sąveikos nagrinėjimas. Aplinka formuoja žmogaus asmenybę ir jo sveikatą. Žmogus bus sveikas tik tuo atveju, jei resursai atitiks poreikius ir, kai namų ir darbo aplinkoje nebus gyvenimą trumpinančių, sveikatos pakenkimus sukeliančių cheminių teršalų, biologinio užkrato ir fizinės taršos. Todėl darbe nagrinėjamos pagrindinės sąlygos kokybiškam žmogaus gyvenimu ir pavojingi žmogaus sveikatai veiksniai.

Kita  Kursiniai darbai   (11 psl., 17,59 kB)

Referatas su iliustracijomis apie Vilniaus universitetą

Istorija  Referatai   (13 psl., 164,83 kB)

Šiuolaikinė tarptautinė prekyba – neatskiriama kasdieninio gyvenimo dalis. Viena su kita prekiaudamos šalys gali įsigyti užsieninių prekių žemesnemis kainomis negu gamindamos tokias pat prekes šalies viduje. Vadinasi, kiekviena šalis iš prekybos stengiasi gauti naudos. Tarptautinė prekyba sudaro galimybes plėtoti specializaciją ir geriau panaudoti kiekvienos šalies ekonominius išteklius.

Administravimas  Kursiniai darbai   (22 psl., 63,77 kB)

Čia aprašyti trys žymiausi romėnai : Markas Tulijus Ciceronas, Publijus Vergilijus Maronas ir Liucijus Anejus Seneka. Jų trumpa biografija ir svarbiausi bruožai

Lietuvių kalba  Konspektai   (5 psl., 24,95 kB)

Čia aprašyta kelių lietuvių rašytojų biografija ir kūrybos bruožai

Literatūra  Pagalbinė medžiaga   (24 psl., 64,44 kB)