Tyrimo aktualumas. Rinkos ekonomika pasižymi neapibrėžtumu, versle nuolat pasitaiko netikėtumų, nesėkmių, rizikos. Finansinės veiklos vertinimas teikia labai daug naudingos informacijos, kuria remiantis galima priimti tikslesnius ir labiau pagrįstus operatyvinius, taktinius bei strateginius verslo sprendimus, ir kurią tinkamai naudojant galima sumažinti iškylančią riziką bei išvengti daugelio problemų. Neretai įmonės finansinei veiklai įvertinti ir prognozuoti vadovybė apsiriboja vien tik finansine atskaitomybe ir joje atsispindinčiais veiklos rezultatiniais rodikliais. Tačiau numatant įmonės perspektyvas ir planuojant veiklą būtina išsamesnė šių ataskaitų analizė, daugiau dėmesio skiriant rodiklių dinaminiams, struktūriniams pokyčiams, įvairių veiksnių įtakos nustatymui. Finansinė analizė, nors ir tiria praėjusių laikotarpių rodiklius, tačiau ji orientuota į ateitį. Vienas iš svarbiausių jos tikslų – numatyti įmonės veiklos perspektyvas. Įmonių vadovai, verslininkai, kaip ir daugelis žmonių, kuria ateities planus, neįvertindami daugelio vidinių ir išorinių veiksnių, neįvertina įmonės finansinės analizės reikšmės. Ši UAB “House“ finansinė analizė atspindi, kaip svarbu yra laiku įvertinti esamą įmonės būklę, numatyti jos ateities perspektyvas, galimas grėsmes (bankrotą). Tyrimo objektas. UAB „House“ finansinė veikla ir jos rezultatai per 2005 – 2007 metų laikotarpį. Tyrimo tikslas. Remiantis literatūroje pateikiama finansinės veiklos įvertinimo bei prognozavimo metodika, naudojantis įmonės finansinių ataskaitų duomenimis, įvertinti UAB „House“ finansinę veiklą 2005-2007 metais bei nustatyti tolesnę įmonės veiklos tendenciją. Pagrindiniai informacijos šaltiniai. Įmonės UAB “House” balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos (jos yra pateiktos prieduose). Įmonės finansinės atskaitomybės analizė bus atliekama šiais būdais: a) horizontaliąja ir vertikaliąja analize; b) lyginimo būdu; c) santykinių rodiklių analize; d) SSGG, 5C analize; e) bankroto galimybės diagnostika; f) grafiniu būdu; g) detalizavimo ir apibendrinimo būdais.

Vadyba  Analizės   (30 psl., 759,72 kB)

Finansinė analizė yra dalis įmonės veiklos analizės, kurioje tarpusavyje susipynę finansinės ir ūkinės veiklos analizės aspektai. Įmonių finansinė veikla organiškai susijusi su jų ūkine bei komercine veikla, kitaip tariant, jos sąlygoją vieną kitą. Finansinis rezultatas daug kuo priklauso nuo įmonės ūkinės veiklos efektyvumo, vadybos lygio, racionalaus finansų ir kitų įmonės išteklių naudojimo. Savo ruožtu įmonės ūkinės veiklos sėkmė priklauso nuo jos finansų būklės. Darbo tikslas – išanalizuoti įmonės AB „Pieno žvaigždės“ balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos duomenis. Atlikti skaičiavimus ir išanalizuoti gautus rezultatus.

Ekonomika  Referatai   (37 psl., 114,74 kB)

Šiuo projektu mes norime atlikti lino gaminių eksporto iš Lietuvos į Švediją studiją. Lietuvoje esanti kompanija pirks iš vietinių gamintojų lino gaminius: drabužius, staltieses, užuolaidas, patalynės komplektus, servetėles, įvairias stiliaus dekoracijas, audinius bei įvairią šalies tautinę atributiką. Ši produkcija bus vežama jūrų keliu iš Klaipėdos į Švediją, Stokholmą, kur išsinuomosime prekybines patalpas savo lininiams gaminiams realizuoti. Manome, kad prekės kelionė paprastai truks keletą dienų, tačiau iki pirmosios kelionės reikės atlikti Stokholmo miesto rinkos analizę, nustatyti, kur turėtų būti mūsų parduotuvė, kokie yra potencialūs pirkėjai, kokius kiekius ten galima parduoti ir pan. Įmonės projekto įgyvendinimui reikalingi ištekliai būtų produkcija (lininiai gaminiai), finansinės lėšos, žmogiškasis kapitalas (visi darbuotojai, jų fizinis bei protinis darbas), verslo ištekliai, nekilnojamas turtas bei informacija. Projekto pradžioje turėtų būti įtraukti įvairūs specialistai, konsultuojantys įmonės vadovus apie verslo galimybes bei perspektyvas Švedijoje.

Ekonomika  Projektai   (50 psl., 89,16 kB)

Pagrindinis užsienio prekybos plėtros aspektas yra eksportas - mažiausiai rizikinga tarptautinio verslo forma (nes rizikuojama mažesnėmis finansinėmis lėšomis). Jis turi daug privalumų ir yra pirmasis svarbus žingsnis vykdant tarptautinę prekybą bei pirmasis žingsnis link firmos plėtimosi ir internacionalizmo. Eksportas kaip tik ir yra paranki ir pakankamai paprasta forma mūsų nedaug patirties tarptautinėje rinkoje turintiems verslininkams. Eksportas- tai prekių ir (ar) paslaugų pardavimas už nacionalinių ribų tiesioginiu ar netiesioginiu metodais. Patekimas į eksporto rinkas dažniausiai prasideda vykdant užsienio klientų užsakymus.

Ekonomika  Referatai   (13 psl., 27,01 kB)

Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos misija – didinti valstybinių miškų, kaip svarbiausios visų šalies miškų sudedamosios dalies ekologinę, aplinkosauginę, rekreacinę bei kitas visuomenei svarbias vertes, tvarkant juos tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, racionaliai naudojant miškų išteklius, juos atkuriant ir gausinant. Miškų urėdijoms priskirtų valstybinių miškų vertė – 12 milijardų litų, miškų urėdijų patikėjimo teise valdomas valstybės turtas – 280 milijonų litų. Miškų urėdijų gamybinės veiklos apimtys siekia 323 milijonus litų. Apie tai ir apie daugelį kitų Lietuvos miškininkų darbų ir laimėjimų su „Lietuva pristato“ žurnaliste Raimonda Karosaite sutiko pasikalbėti Generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas. Kaip apibūdintumėte per pastaruosius metus susiklosčiusią situaciją miškų atkūrimo, priežiūros, apsaugos ir miško išteklių naudojimo srityse – kokių reikšmingų rezultatų pasiekta, kokios teigiamos ir neigiamos tendencijos išryškėjo? Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. priimta nauja Miškų įstatymo redakcija iš esmės naujai, teigiama linkme, pakoregavo valstybinių miškų sistemą: ji tapo gyvybingesne, pagerėjo atliekamų darbų kokybė ir dirbančiųjų miškų ūkyje atsakomybė. Atsisakę medienos perdirbimo ir lentpjūvystės, optimizavę žinybos darbuotojų skaičių ir turėdami tų pačių apimčių išteklius, kuriuos naudojome nuo 1996 metų, dirbdami savarankiškai ir stabiliai, miškininkai pagrindinį dėmesį skyrė miškų atkūrimui ir priežiūrai. Šiuo metu Lietuvos miško ištekliai naudojami optimaliai. Kartais girdime susirūpinimą, ar ne per daug mes iškertam Lietuvos miškų? Galėčiau atsakingai pareikšti, jog miško naudojimas vykdomas pagal prognozes, patvirtintas dar 2000-aisiais metais. Lyginant su Latvija bei Estija, mūsų miškų naudojimas mažesnis. Tarptautinės aplinkos apsaugos organizacijos duomenimis, lyginant su kaimyninėmis šalimis, Lietuvoje geriausia situacija ir miško apsaugos srityje. Čia fiksuojama mažiausiai neteisėtų kirtimų. Žinoma, tai mūsų nenuramina, nes jų vis tik pasitaiko. 2003 metų birželį pasirašytas bendras policijos generalinio komisaro ir generalinio miškų urėdo įsakymas „Dėl teisės pažeidimų, susijusių su savavališku miško kirtimu, medienos gabenimu, jos apdirbimu bei brakonieriavimu, užkardymo“, kuriuo teritorinių policijos įstaigų vadovai bei miškų urėdijų miškų urėdai įpareigoti parengti bendrus priemonių planus savavališko miško kirtimo, neteisėto apvalios medienos gabenimo ir apdirbimo bei brakonieriavimo faktams nustatyti, keistis informacija apie asmenis, kurie skelbiasi spaudoje dėl miško, medienos bei žvėrienos supirkimo ir pardavimo, periodiškai organizuoti patikrinimus medienos apdirbimu užsiimančiose įmonėse, įgyvendinti kitas prevencines priemones. Galime pasidžiaugti, jog, įgyvendindami Vyriausybės patvirtintą Lietuvos miškingumo didinimo programą, valstybinių miškų miškininkai kasmet savomis lėšomis įveisia po 1000 hektarų naujų miškų. Miškų urėdijos numato investuoti į miško daigynų plėtrą per 20 mln. litų, siekiant aprūpinti privačių miškų savininkus kokybiškais, plataus asortimento sodmenimis, skirtais naujų miškų įveisimui. Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimui kasmet sodmenų reikės 4-5 tūkstančiams hektarų. Valstybiniuose miškuose kasmet želdoma apie 8 tūkstančius hektarų. Vadinasi, dar 50 procentų reikės didinti miško sodmenų išauginimo apimtis. Lietuvos vartotojams ES struktūriniai fondai miškų įveisimui pasiruošę teikti finansinę paramą iki 100 procentų padarytų išlaidų. Pagrindinis reikalavimas – auginti kuo daugiau lapuočių medžių rūšių. Iki šiol mūsų šalyje buvo auginama daugiau spygliuočių sodmenų. Jeigu reikės, miškininkai pasirengę talkinti miško savininkams ir atliekant pačius apželdinimo darbus. Sutelktomis kartu valstybinių miškininkų ir privačių savininkų jėgomis tikimasi per artimiausius 3 – 4 metus įveisti apie 30 000 ha naujų miškų.

Geografija  Straipsniai   (15,18 kB)

Ekonomikos samprata. Pagrindiniai ekonomikos tikslai. Ekonomikos reikšmė ir galutinis jos tikslas. Pagrindinė ekonomikos problema. Ekonominių sistemų tipai. Ekonomikos sąlygos. Ekonomikos principai. Smulkaus ir vidutinio verslo samprata ir formavimosi sąlygos. Valstybės įtaka šalies ekonomikai. Įmonės tikslai, aplinka. Įmonių tipai. Įmonių susijungimas. Įmonių turtas. Gamybos išlaidos. Gaminių kainų nustatymas. Pelnas ir pelningumas. Materialiniai ištekliai ir jų panaudojimas. Įmonės valdymas. Gamybos procesas. Darbo normavimas. Įmonės personalas. Darbo apmokėjimas. Įmonės inovacijos.

Ekonomika  Konspektai   (138 psl., 466,4 kB)

Mūsų darbo tikslas – įmonės UAB "Konvila" analizė pagal marketingo principus. Mes norime išnagrinėti gamybinės ir komercinės veiklos valdymo filosofiją, strategiją ir taktiką, nukreiptą į atskirų vartotojų ir vartotojų grupių poreikių tenkinimą. Mūsų įmonės schema: Uždaroji akcinė bendrovė "Konvila" importuoja šviestuvų dalis, iš jų surenka šviestuvus ir parduoda juos savo parduotuvių tinkle.

Ekonomika  Namų darbai   (4,91 kB)

Visos Lietuvos organizacijos, tiek biznio, tiek pelno nesiekiančios, išgyvena esminių permainų laikotarpį. Radikaliai kinta jų aplinka, susiduriama iki tol nepažintais reiškiniais. Nesuvokiant šių pokyčių priežasčių ir galimo poveikio sunku kalbėti apie kokios nors strategijos sukūrimą. Taip pat būtų klaidinga manyti, kad daugelis šių kitimo tendencijų būdingos tik Lietuvai ir kitoms postsocialistinėms šalims. Didžioji dalis šių kitimų pasaulio praktikoje gerai pažįstama: visa tai kur nors vyksta šiuo metu arba jau vyko per pastarąjį šimtmetį.

Ekonomika  Konspektai   (21,86 kB)

Pagrindiniai tikslai: pardavimų ir marketingo srityje: pilnai patenkinti pirkėjų poreikius laiku patiekiant tinkamos kokybės produkciją; investicijų srityje: investicijoms į informacines technologijas ir orgtechniką per ateinančius 2 metus skirti 150 tūkst.lt; įgyvendinti verslo valdymo procesų automatizavimo projektą; gamybos srityje: nuolat stebėti gaminio kokybę ir visą gaminio gamybos liniją; sumažinti gamybinių neatitikčių procentą iki 0.05 proc.; finansų valdymo srityje: didinti įmonės pelningumą, dividendų akcininkams ir investicijų poreikio subalansavimas gamybos sąnaudų mažėjimas.

Ekonomika  Tyrimai   (17 psl., 467,43 kB)