2012m. lietuvių kalbėjimo įskaitos potemė "Kai kūrinys pavadinamas „klasikiniu“, patvirtinama jo estetinė vertė ir svarba literatūros procese. Ką jums reiškia „klasikos“ sąvoka, kuriuos literatūros kūrinio bruožus išskirtumėte kaip būtinus „klasikiniam“? Pagrįskite savo nuomonę konkrečiais pavyzdžiais."

Literatūra  2012 m. įskaitų kalbėjimo temos   (1 psl., 6,26 kB)

Grožėjimosi objektas Antano Baranausko „Anykščių šilelyje“ – remdamiesi kūriniu ir savo patirtimi aptarkite, ar grožis gali tapti argumentu ir raginimu etiškam elgesiui.

Literatūra  2012 m. įskaitų kalbėjimo temos   (2 psl., 13,81 kB)

A. Škėmos gyvenimo ir kūrybos bruožų pristatymas

Literatūra  Pristatymas   (29 psl., 360,69 kB)

Lietuvių literatūros interpretacijų įžangos. Pagal autorius: B. Radzevičius, Kazys Bradūnas, Vincas Mykolaitis – Putinas, Juozas Grušas, Just. Marcinkevičius, Balys Sruoga, Vincas Krėvė, Henrikas Radauskas, Vytautas Mačernis, Kristijonas Donelaitis, Maironis, Antanas Vaičiulaitis, Jonas Biliūnas, Salomėja Nėris, Antanas Škėma, Janina Degutytė, Juozas Aputis, Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, Romualdas Granauskas

Literatūra  Interpretacijos   (6 psl., 15,63 kB)

pamokos planas Nijolė Indriūnaitė ,,Stebuklingas laikas‘‘ 7klasė

Literatūra  Kita   (5 psl., 8,22 kB)

Maironio eilerasciu analize

Literatūra  Interpretacijos   (2 psl., 5,25 kB)

Romantizmas kaip literatūros srovė, atsirado Vakarų Europoje XIX amžiaus pradžioje. Terminas kilęs iš ispanų žodžio romance — tautosakos žanro, kuriuo buvo lyriškai apdainuojami senovės karžygių žygdarbiai. Romantizmas kaip reiškinys laikomas atsakomąja reakcija į Švietimo epochos proto kultą. Romantikai idealizuoja praeitį, pradedama daugiau dėmesio kreipti į savo tautos praeitį, ypač Viduramžius, todėl romantikų kūryboje atgyja riterysės idėjos, ginklo broliškumas, tarnavimas moteriai, ideali meilė, kelionės, nuotykiai. Romantizmo epochoje tautos ima kovoti dėl laisvės. Iš A. Mickevičiaus parašytų kūrinių, kuriuose vaizduojamos lietuvių kovos dėl laisvės, ypač svarbią vietą užima poemos „Gražina" ir „Konradas Valenrodas". Abi poemos priklauso prie romantinių Mickevičiaus kūrinių. Poemos „Gražina" veiksmo vieta Naugardukas. Jau nuo pat poemos pradžios rašytojas įveda mus į paslaptingą aplinką.

Literatūra  Namų darbai   (4 psl., 68,74 kB)

Salomėja Nėris- didelio talento lyrikė, lietuvių tautos pasididžiavimas, ryškiausia romantinės pasaulėjautos kūrėja. Kurti pradėjo labai jauna ir išleido penkis gražius eilėraščių rinkinius: „Pėdos smėly“, „Diemedžiu žydėsiu“ ir kitus ir taip įsitvirtino geriausių gretose. Eilėraštis „Troškulys“- tai vienas gražiausių poetės kūrinių, kuriame atspindi lyrinio subjekto ir tėvynės ryšys. Eilėraščio pavadinimas „ Troškulys“- tai tarsi raktas į kūrinį. Šiame kūrinyje troškulys turi kiek kitokią-perkeltinę reikšmę.Tai –ne noras atsigerti vandens ir taip numalšinti troškulį, tai- dvasios troškulys, kada žmogus neturi to, ko ilgisi-gimtinės, ko trokšta jo širdis. Tokį troškulį sunku numalšinti. Jis praeitų tik tada, kai dvasia gautų to, ko trokšta. Eilėraštis pradedamas lyrinio subjekto dvasine būsena. Sieloje žaizda, išdeginta žarijomis. Tai reiškia, kad jos dvasinis pasaulis sužeistas, kenčiantis. Krūtinę maudžia skausmas- tai prarastos tėvynės ilgesys, liūdesys ir begalinis skausmas. Visa tai eilėraščio žmogui trukdo gyventi, būti tikru, pilnaverčiu žmogumi. Antroje strofoje įterpiamas pasakos motyvas apie avinėlio pėdą, iš kurios atsigėręs Joniukas pavirto avinėliu. Kaip tik to trokšta lyrinis subjektas: „Jei atrasčiau avinėlio pėdą/ Gimtajame takelyje išmintą...“. Tada lyrinis subjektas galėtų numalšinti troškulį, kuris maudžia jo krūtinėj, nes jis „atsigertų“ iš pėdos, esančios jo gimtinėje. Tėvynė yra vaistas žmogaus sielai, tik ji gali ją išgydyti „Troškulį galėčiau nuraminti“. Eilėraštyje aprašomas gimtinės vaizdas, kurį prisimena lyrinis subjektas. Tai – kalneliai, pievos, miškai. Viskas gražu ir miela ne tik akiai, bet ir širdžiai. Šie vaizdai- tai tarsi prarastos, bet mylimos tėvynės simboliai. Eilėraščio žmogus prisimena vandens šaltinį žalią, kada sėmė vandenį būdamas gimtinėje. Atmintyje iškyla margas ruduo, krintančiais geltonais beržo lapais. Kalbant apie tėvynę išryškėja žalia ir geltona spalva. Tai galėtų simbolizuoti ramybę, šviesą ir šilumą. Šios spalvos paryškina lyrinio subjekto jausmus ir prisiminimus apie gimtinę. Bet visa, kas gražu ir miela, visus malonius išgyvenimus užgožia juodoji širdgėla. Tai- tėvynės praradimas, skausmas, ilgesys. Juoda spalva dar labiau visa tai pabrėžia, nes juk ji simbolizuoja mirtį, vienatvę, netekimą. Bet apie šią nelaimę lyrinis subjektas net nežinojo, tai jam buvo netikėta ir kartu labai skausminga, nes juk nėra nieko baisiau ir skaudžiau, kaip būti atskirtam toli nuo tėvynės. Eilėraščio žmogus išgyvena ilgesį dėl tėvynės, bet jaučia, kad ir tėvynėje jo ilgisi „Dūsauja saulėlydžiu motulė...“. Nors lyrinis subjektas toli nuo Lietuvos, tačiau jis ne tik prisimena tėvynės vaizdus, jo atmintyje išlikę ir paukščių, gervių skridimo garsai. Tai tik patvirtina, koks stiprus ryšys sieja jį su gimtąja žeme. Jo atmintyje išlikę vaizdai apie rytmečio šalną, kuri būna ankstyvą rudenį, kada visa žolė baltuoja. Visi šie vaizdai- tai rudenio motyvai, kurie jungia lyrinį „aš“ su gimtine, jos gamta. Kaip ir visas eilėraštis, taip ir jo pabaiga liūdna. Lietuvoje likęs berželis liūdi, verkia šaltomis ašaromis. Tai reiškia, kad kenčia ne tik žmogus, netekęs tėvynė, bet ir visa gamta tai išgyvena. Ji – tarsi žmogus, ji turi jausmus, sielą ir širdį. Todėl galime sakyti, jog gamtą ir žmogų jungia stiprus ryšys, nes kai žmogus jaučiasi gerai, yra laimingas, tada ir gamta yra gyva, tarsi džiaugtųsi kartu su žmogumi, o jeigu žmogus liūdnas, vienišas, gamta tarsi apmirusi, jaučiamas liūdesys, vyrauja tamsios spalvos. Šiame eilėraštyje yra daug meninių priemonių. Labai gražios metaforos „maudžia troškulys krūtinėj“, „Dūsauja saulėlydžiu motulė“. Yra ir daugybė vaizdingų veiksmažodžių: maudžia, dūsauja, byra. Visa tai eilėraščiui suteikia vaizdingumo, labiau išryškinami jausmai ir išgyvenimai. Tėvynė- didžiausias kiekvieno žmogaus turtas, o ypač to, kuris jos neteko. Šis eilėraštis yra tarsi lyrinio subjekto monologas, kuriuo jis iškalba savo jausmus, troškimus ir išgyvenimus dėl prarastos tėvynės. Tačiau gimtinė visada gyvuos lyrinio subjekto širdyje, nors jis yra toli nuo Lietuvos. Eilėraščio veikėjas patriotas, mylintis ir gerbiantis savo tėvynę.

Literatūra  Analizės   (2 psl., 7,94 kB)

Čia aprašyta kelių lietuvių rašytojų biografija ir kūrybos bruožai

Literatūra  Pagalbinė medžiaga   (24 psl., 64,44 kB)

gavau maximuma

Literatūra  2011 m. įskaitų kalbėjimo temos   (2 psl., 8,96 kB)

Justino Marcinkevičiaus kūrinio “Devyni broliai” ištraukos analizė

Literatūra  Analizės   (1 psl., 6,61 kB)

Jurgio Savickio novelės "Vagis" analizė. Aptariama erdvė,laikas pasakptojas, susiklosčiusi sitaucija.

Literatūra  Analizės   (2 psl., 9,7 kB)

Skaidres apie knyga. Visa informacija.

Literatūra  Pateiktys   (6 psl., 80,43 kB)

alberto kamiu biografija ir gyvenimas.

Literatūra  Dokumentai   (2 psl., 10,77 kB)

Šis darbas apie vieną iš mūsų kultūros puoselėtojų, S.Daukantą.Jame gausu švietėjo nuotraukų, biografijos faktų bei argumnetų kurie pravers rašiniams, tad manau tai padės Jums tobulėti.

Literatūra  Pristatymas   (42 psl., 1,06 MB)

Čia yra 10-os klasės lietuvių kalbos egzamino kalbėjimo darbas, tema-kalba,potemė-2,internetinė kalba.

Literatūra  2011 m. įskaitų kalbėjimo temos   (1 psl., 8,15 kB)

Jonas Biliūnas- garsus Lietuvos XIX- XX a. rašytojas novelistas, iki savo ankstyvos mirties parašęs begalo brandžių kūrinių. Jo tekstai pasižymi realizmu, derinamu su pasakos motyvais, psichologizmu, dažniausiai koncentruojamasi į paprastą kaimo žmogų. J. Biliūnas nevengia sąžinės graužaties temos, apeliuoja į skaitytojo jausmus, todėl jo tekstai įstringa ilgam. Šalia novelių ,,Kliudžiau“, ,,Brisiaus galas“, apysakos ,,Liūdna pasaka“ kaip tipišką jo kūrybos pavyzdį galime priskirti ir kūrinį ,,Vagis“

Literatūra  Interpretacijos   (1 psl., 7,77 kB)

Pasaulyje, įvairiais skaičiavimais, yra nuo 6000 iki 7000 egzistuojančių gyvųjų kalbų. Paskutiniais duomenimis, šiandien pasaulyje yra 6909 kalbos........

Literatūra  Pagalbinė medžiaga   (20 psl., 256,92 kB)

Interpretacija. J. Aputis "Nesmagu, kad liekat vienas" (ištrauka nuo "Motoras sučiaudi tris kartus ir nutyla." iki pabaigos)

Literatūra  Interpretacijos   (1 psl., 7,48 kB)

čia pateikiama 2011m.10-okų kalbėjimo užduotis. tema - literatūra. potemė - sudarykite knygų paaugliams penketuką ir pagrįskite savo pasirinkimą.

Literatūra  Pristatymas   (2 psl., 10,45 kB)

Henrikas Nagys gyvenęs 1920-1997 metais. Kauno univeraitete studijavo lituanistiką, germanistiką ir filosofiją, vėliau germanistiką ir meno istoriją Freiburgo ir Insbruko universitetuose. 1949 m. apgynė daktarinę disertaciją apie G.Traklio kūrybos evoliuciją, dėstė literatūrą Monrealio universitete ir gimnazijose, redagavo savaitraštį „Nepriklausoma Lietuva“ (1968-1969), savo pirmąjį lyrikos knygą „Eilėraščiai“ 1946 m. išleido Insbruke. „Žemės lankų“ kritikas, reikalavęs antikonformistinės menininko laikysenos standartizuotoje civilizacijoje ir pasiryžimo „kalbėti už tuos, kurie tildomi ir kurie amžiams nutildyti“ gimtajame krašte.

Literatūra  Referatai   (11 psl., 13,71 kB)

Vincas Mykolaitis-Putinas – XX a. pradžios lietuvių rašytojas, poetas, vertėjas, literatūros istorikas ir kritikas, atsiskleidė kaip didelis romantikas ir simbolistas, dvasingumo ieškotojas, būties priešybių analitikas. Putinas išleido ne vieną poezijos rinkinį, o kaip rašytojas labiausiai išgarsėjo parašęs psichologinį romaną „Altorių šešėly“, kuriame sukurtas sudėtingas žmogaus paveikslas, pateikta gili ir detali jo vidinių išgyvenimo analizė.

Literatūra  Interpretacijos   (1 psl., 4,61 kB)

Skaidrės pristatant lietuvius, kurie svarbūs savo darbais kultūros istorijai.

Literatūra  Pateiktys   (19 psl., 1,83 MB)

Tolstojaus kuryba ir jo gyvenimas. geras daiktas. Parasyta apie tai kaip jis vertino zmones, kurejus kitus rasytojus, ir galiausiai savo kuryba. nu ir seip viskas ko jums reikia.... gausite gera pazymi atsakau. RAŠYTI LAIŠKĄ GAUTI LAIŠKAI « -TIK NAUJI -TIK SU FOTO -PERSKAITYTI -SUŽYMĖTI -MINI LAIŠKAI -SMS PAŠTAS ARCHYVAS IGNORUOTI FILTRUOTI ŠIUKŠLIADĖŽĖ Praleistas laikas čia: 0val 2min 40sec

Literatūra  Rašiniai   (12,08 kB)

Ignacy Krasicki (3 lutego 1735 - 14 marca 1801) - poeta, powieściopisarz, drama- turg, biskup i publicysta, jeden z głównych twórców polskiego Oświecenia, zwany księ- ciem poetów polskich. Był wpółorganizato- rem i uczestnikiem tzw. obiadów czwartko- wych. I. Krasicki urodził się w Dubiecku nad Sanem w rodzinie posiadającej tytuł hrabiów Świętego Cesarstwa Rzymskiego. Był spokrewniony z najświet- niejszymi rodami Rzeczypospolitej. Dzieciństwo spędził otoczony miłością i mądrą opieką najbliższych. Starannie wykształcony wraz z dwoma braćmi obrał stan duchowny. Kształcił się w lwowskim kolegium jezuickim, potem semi- narium warszawskim, a na koniec - w Rzymie. Bywał również w Paryżu, dokąd wiodły go zainteresowania literackie i teatralne. Dzięki mecenatowi królewskiemu piął się szybko do dostojeństw: był sekretarzem prymasa, kapelanem królewskim, prezydentem trybunału małopolskiego, księciem biskupem warmińskim i sena- torem, wreszcie - arcybiskupem gnieźnieńskim.

Literatūra  Referatai   (37,28 kB)

Lietuvių kalbos referatas skirtas E. Lenroto epui "Kalevala" (Sampo malūnas). 7 klase, -= REFERATĄ BŪTINA REDAGUOTI!=- Elijas Lenrotas ? labai įžymus suomių veikėjas, garsus ne tik Soumijoje, bet ir visa- me pasaulyje. O garsus ir įžymus ne eiliniu nuopelnu, bet labai didelio pasiryžimo ir kantrybės, bei, be abejo nuostabaus talento ir gabumų reikalaujančiu darbu. Jis po daugybės klajonių metų po Sumijos ir Karelijos žemes, surinko liaudies kūrybos runas ( suomių giesmes ), jas sutvarkė, sujungė, truputį papildė ir užrašė į vientisą epą - ? Kalevalą?. Jo ir liaudies nuopelnu Suomija turi nuostabų, pasaulyje garsų epą ?Kalevalą?. (APIMTIS 3PSL)

Literatūra  Referatai   (7,88 kB)

J. Vaičiūnaitė - kultūros poetė, Lietuvą jaučianti kaip Šiaurės kraštą, jautri geografinei erdvei. Jos poezijai būdingas kultūros pasaulio stebėjimas, buities grožio aktualizavimas, dėmesys daiktų formoms, siluetams, spalvoms, atsisakoma atviros išpažinties, emocija ,,įaudžiama“ į kokią nors istoriją. Šiuos kūrybos bruožus atpažįstame skaitydami ir eilėraštį ,,Akmuo su pasaga“.

Literatūra  Interpretacijos   (2 psl., 5,34 kB)

Visais laikais visame pasaulyje žmonės siekė būti laisvi ir nepriklausomi. Lietuvos ir daugelio šalių konstitucijos teigia, jog kiekvienas pilietis yra laisvas. XIX a. Panaikinta vergija suteikė teisę visiems žmonėms tapti lygiais ir laisvais. Tačiau ką ištiktųjų reiškia būti laisvu žmogumi? Pripažinimas, jog kiekvienas žmogus yra laisvas, turi teisę siekti sėkmės, laimės, šlovės įrodo, jog negali būti jokių suvaržymų dėl šios teisės. Žmogus negali vergauti kitiems, kitų žmonių įsitikinimams ir troškimams. Turi teisę būti nepriklausomas nuo kitų ir siekti tik tai, kas geriausia ir naudingiausia.

Literatūra  Rašiniai   (1 psl., 4,64 kB)

Kalbos vienetai. Fonema. Morfema. Žodžių junginys. Sakinys. Pagrindiniai žodžio požymiai. Ženklas. Ženklų rūšys. Žymiklis. Žyminys. Žodžio forma. Žodžio variantai. Jungimo funkcija. Žodžių funkcija.

Literatūra  Paruoštukės   (1 psl., 13,04 kB)

„Vestuvių eisena“ prasideda nurodymu, kam skirtas visas sukurtas eilėraštis. Visa tai yra skirta pagarbinti jaunuosius – Albertą Vladislovą Radvilą ir Oną Zenavičiūtę. Abu yra išgiriami, bet ypatingai pabrėžiamas A. V. Radvila, parodomas jo užimamas aukštas titulas. Jau aprašant A. V. Radvilą ir O. Zenavičiūtę įpinami antikiniai motyvai: stengiamasi vaizduoti kaip maksimaliai gražų, kilnų ir gerai sutvarkytą pagal iš anksto įsivaizduojamą grožio, tobulumo ir harmonijos idealą. Eilėraštis sukuriamas studentų, tai parodo, kad visi išsilavinę ir besimokantys privalėjo mokėti kurti eiles. Šią eiseną galima traktuoti kaip vientisą didelį vaidybinį spektaklį. Rodos, kad ne patiems jauniesiems yra svarbios vestuvių detalės, o parodyti aplinkiniams savo šeimų susijungimą ir taiką.

Literatūra  Analizės   (2 psl., 5,08 kB)