Apklausa
Kokią specialybę rengiatės studijuoti?
Referatai, kursiniai, diplominiai
Rasti 1183 rezultatai
Vaiko socializacija šeimoje
2009-09-13
Šeima yra pagrindinis socializacijos veiksnys, kurio dėka vaikas įgyja esminių socialinių žinių, susiformuoja įgūdžius bei gebėjimus, perima vertybes ir idealus, taisykles ir normas, kurios yra būtinos gyvenant vaiką supančioje aplinkoje.
Makroekonomika
2009-09-10
Svarbiausios makroekonomikos problemos. Makroekonomikos rodikliai. Ekonomikos pusiausvyros pagrindai. Bendrosios paklausos ir pasiūlos modelis. Makroekonomikos pusiausvyros ir nepusiausvyros atvejai. Prielaidos ekonomikos pusiausvyrai tirti: vartojimas ir investicijos, jų kitimo padariniai. Vyriausybės ir tarptautinių ekonominių ryšių įtaka ekonomikos pusiausvyrai. Iždo (fiskalinės) politikos teoriniai bruožai. Valstybės biudžiato deficito problema ir valstybės skola bei jos aptarnavimas. Grynojo exporto kitimų įtaka ekonomikos pusiausvyrai.
Lietuvių kalba pasaulio universitetuose
2009-09-08
Indoeuropiečių kalbų šeima ir baltai. Lietuvių kalbos tarmės. Lituanistika pasaulyje ir universitetuose. Lituanistika Vokietijoje. Lituanistika Danijoje. Lituanistika Skandinavijoje. Lituanistika Prancūzijoje. Lituanistika Rusijoje. Lituanistika Lenkijoje. Lituanistika Latvijoje. Savi gimtosios kalbos tyrinėtojai. Lietuviai, kaip ir bet kurios kitos tautos nariai, ne visi vienodai kalba. Įvairiose krašto vietose pastebime daug visokių nukrypimų nuo literatūrinės (bendrinės) kalbos normų.
Romantizmas ir menas
2009-09-07
Žmonės dažnai dalijami į fizikus ir lyrikus. Fizikais vadinami tie, kurie labiau pasikliauja tikrove, lyrikai- svajonėmis, įsivaizdavimais. Literatūroje pirmieji vadinami realistais, antrieji- romantikais. Ir meno istorijoje skiriamas realistinis (tikroviškas) ir romantinis (vaizduotės) tipai. Romantizmas lietuvių ir lenkų literatūroje. Kas yra menas romantikams. Romantinės literatūros bruožai. Garsiausi romantizmo atstovai. Krypties ribos
Visuotinė kokybės vadyba
2009-09-07
Viena naujausių vadybos metodoogijų yra visuotinės kokybės vadybos koncepcija. Visuotinės kokybės vadyba yra nauja sąvoka ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Amerikiečių pramonininkų kokybės ir gamybos efektyvumo gerinimo paieškos nėra paprastas atradimų vartojimas, o kokybiškai naujas požiūris į problemų sprendimą. Nei statistiniai kontrolės metodai, nei kokybės būreliai, nei racionalizacinių pasiūlymų skatinimo sistemos, nei programos ar bet kuri priemoonė, vartojama atskirai neišspręs kokybės ir efektyvumo gerinimo problemų. Šioms problemoms spręsti reikia visų šių priemonių kartu.
Visuotinė kokybės vadyba
2009-09-07
Kokybės ir jos vadybos sampratos. Kokybės vadybos raida. Visuotinės kokybės vadyba ir vadovavimas. Proceso ir produkto koncepcijos. Kokybės vadybos sistemos ir jų modeliai. Reikalavimai KVS ir AVS. KVS kūrimas, auditas ir registravimas. Kokybės vadybos veikla. Kokybės gerinimo veikla. Problemos, jų analizė ir sprendimai. Darbuotojų dalyvavimas ir komandinis darbas. Veiklos vertinimas ir apdovanojimai.
Verslo planas įmonei "X"
2009-09-07
Verslo aprašymas. Bendras sumanymo aprašymas. Verslo sferos apibūdinimas. Firmos istorija arba atsiradimas. Sumanymo uždaviniai. Sumanymo unikalumas. Marketingas. Verslo aplinkos veiksniai. Rinkos būklė, jos dydis ir tendencijos. Konkurencija rinkoje. Marketingo tikslai ir strategijos. Rinkos segmentavimas ir tikslinių rinkų parinkimas. Marketingo rinkinio elementai. Produktas rinkos požiūriu. Pasiskyrstymo kanalai. Kainų nustatymas. Reklamavimas ir stimuliavimas. Gamyba. Gamybos vykdymo vieta. Gamybos poreikiai. Reikalingos patalpos. Valdymas. Kritinė rizika. Finansai. 6. Kritinė rizika. Darbų grafikas.
Mindaugo laikų valstybė ir karalystė
2009-09-04
XIII amžiaus pirmoje pusėje Lietuvos Šiaurėje, Padauguvyje, įsigalėjusi Livonija bei jos globėjai – popiežius ir imperatorius – vis labiau ėmė domėtis Lietuva. Ją net įtraukė į nukariautinų žemių sąrašą. Popiežius Grigalius IX 1236 m. paskelbė kryžiaus žygį prieš lietuvius. Livonijoje ypač aktyviai veikė jo legatas Vilhelmas Modenietis. 1236 m. rudenį didelės livoniečių ir kryžininkų jėgos įsiveržė į lietuvių žemes. Saulės mūšyje jos buvo sutriuškintos.
Lietuvos didydis kunigaikštis Vytautas gimė apie 1350 metus senuosiuose Trakuose. Vytauto motina Birutė buvo žemaičių kunigaikščio duktė. Apie jos gyvenimą beveik nieko nėra žinoma. Pagal padavimą, ji buvusi vaidilutė. Kunigaikštis Kęstutis susižavėjęs Birute ir pagrobęs ją sau į žmonas.
Iki mūsų dienų išlikusiuose amžininkų liudijimuose galime rasti labai skirtingų, vienas kitam prieštaraujančių Vytauto ir Jogailos vertinimų. Prieštaringai vertinami jų nuveikti darbai – nuo beatodairiško garbinimo iki visiško sumenkinimo. Tai lėmė skirtinga rašiusiųjų tautinė valstybinė ir politinė orientacija, nes Gediminaičių valdymas paliko gilius pėdsakus kelių bendru likimu susietų tautų ir valstybių istorijoje.
LDK teritorija ir sienos po Liublino unijos
2009-09-04
Žygimantas Augustas Liublino unijos išvakarėse atplėšė nuo LDK Palenkę, Volynę, Kijevą ir Podolę. Tačiau net ir tada LDK teritorija siekė apie 297 000 kv. km plotą. LDK siena su Prūsija vakaruose liko nepakitusi. Kaip ir anksčiau, Lietuva Baltijos pajūrį siekė tik ties Palanga ir Šventąja. Dažnai besikeičianti buvo LDK rytinė siena su Rusijos valstybe. Livonijos karas ir XVII a. siautę karai stumdė šią sieną tai į vakarus, tai į rytus. Svarbiausias ginčų objektas buvo Smolenskas. Po XVII a. pradžios karų jis sugrįžo į LDK sudėtį, tačiau po XVII a. vidurio karų galutinai atiteko Rusijai.
Liublino unija ir Lietuva
2009-09-04
1562 m. Vitebsko deklaracija pradėjo unijos su Lenkija realizavimo procesą. 1564 metų Varšuvos seime nepavykus pasiekti unijos, nuo 1566 metų pradėtos nuolatinės derybos. Keletą kartų jas nutraukė nesuderinamos Lietuvos ir Lenkijos atstovų pozicijos. Priešiškumo dvasia viešpatavo ir 1569 m. sausio 10 d. sukviestame Liublino seime. Čia posėdžiavęs bendras Lietuvos ir Lenkijos atstovų seimas turėjo sudaryti uniją.
Steponas Batoras
2009-09-04
Iš Respublikos sosto pasitraukus Henrikui Valua, prasidėjo naujasis tarpuvaldis. Rinkimų pradžioje Lenkijoje ir vėl populiariausi buvo Habsburgų ir Maskvos kandidatai. Tuo tarpu Lietuvoje puoselėti planai surengti atskirus rinkimus. Kandidatas – Habsburgų Ernestas – buvo tas pats. Jam keliamos sąlygos – irgi tos pačios. Tuo pat metu LDK didikai visaip trukdė Lenkijos ir Rusijos derybas. 1574 m. pabaigoje ir 1575 m. pradžioje jie net uždarė sieną su Rusija. Sulaikė Ivano Rūsčiojo pasiuntinį su caro sąlygomis. 1575 m. pavasarį paaiškėjo, kad Habsburgai nerems atskirų rinkimų Lietuvoje.
LDK Vyriausieji suvažiavimai
2009-09-04
1569 metų Liublino unijos aktais buvo panaikintas Lietuvos seimas ir Lietuvos Ponų taryba. Tačiau jau per pirmąjį tarpuvaldį po Žygimanto Augusto mirties Lietuvoje atsirado seimo ir Ponų tarybos tesėjas – Lietuvos vyriausieji suvažiavimai arba konvokacijos. LDK didikai ir bajorija rinkosi Lietuvoje į atskirus nuo lenkų pasitarimus. Šia nauja Lietuvos visuomenės institucija noriai naudojosi Lenkijos karaliai, o ypač – Steponas Batoras. Pavyzdžiui, Respublikos seime negavęs lėšų karui su Maskva, 1577 m. sušaukė atskirą Lietuvos vyriausiąjį suvažiavimą Vilniuje.
LDK santykiai su užsienio valstybėmis
2009-09-04
Liublino unijos aktai skelbė vieningą Respublikos užsienio politiką. Nei Lietuva, nei Lenkija neturėjo vykdyti atskiros užsienio politikos. Tačiau abiejų tautų geografinė padėtis, iš anksčiau nusistovėjusios užsienio politikos kryptys, skirtingi abiejų valstybių interesai tarptautinėje plotmėje vertė Lietuvos didikus savarankiškai rūpintis santykiais su kaimynais.
Jono Kazimiero Vazos valdymas
2009-09-04
Naujojo valdovo rinkimuose į Respublikos sostą 1648 metais pretendavo du Vladislovo Vazos broliai – Jonas Kazimieras ir Karolis Ferdinandas. Rinkimai, kaip ir prieš tai buvę, buvo greiti. 1648 metais sukilę Ukrainos kazokai grasė Lenkijai ir LDK. Valdovu buvo išrinktas Jonas Kazimieras Vaza. Tam, beje, pritarė ir kazokų vadas Bogdanas Chmelnickis.
Bajoriškoji anarchija
2009-09-04
XVIII a. Respublika išgyveno pakrikimo laikus. Didžia dalimi tai nulėmė valstybėje suvešėjusi bajoriškoji anarchija, pasireiškusi nuo pavietų seimelių iki Respublikos seimų. Tuo metu, kai visą Europą valdė absoliutinės monarchijos, Respublikoje nyko centrinė valdžia ir valdovo institucija. Šalis tepajėgė išlaikyti vos pusę 1717 metų Nebyliajame seime nustatytos kariuomenės – Lenkijai 18 000, o LDK – 6 000 kareivių.
Čartoryskiai ir valstybės reformos
2009-09-04
Augusto III Respublikoje įsitvirtino dvi politinės didikų grupuotės. Viena iš jų – respublikonų. Lenkijoje respublikonų grupuotei vadovavo Potockiai, o Lietuvoje – Radvilos, Sapiegos, Višnioveckiai. Tai senamadiškų pažiūrų didikai, propagavę bajorų laisves ir teises, renkamą valdovą ir jo valdžios apribojimą, „liberum veto“ ir pasipriešinimą valstybės reformoms. Kita didikų grupuotė vadinosi „Familija“. Jai vadovavo iš Gediminaičių save kildinanti Čartoryskių giminė. Ši sena giminė į stipriausiųjų gretas iškilo Augusto II laikais.
Nuolatinė taryba
2009-09-04
1775 metais seimo nutarimu buvo įkurta Nuolatinė taryba prie Respublikos valdovo. Ją sudarė 36 seimo deleguoti nariai. Pusė jos narių (18) buvo formuojama iš senatorių, o likusiąją pusę sudarė Lenkijos ir Lietuvos bajorų atstovai (po 9). Kiekvienas naujas seimas perrinkdavo trečdalį Nuolatinės tarybos narių. Taryba turėjo ministrų vadovaujamus 5 departamentus: 1) užsienio reikalų, 2) policijos („geros tvarkos“), 3) kariuomenės, 4) teisingumo, 5) iždo.
Ketverių metų seimas
2009-09-04
1787 metais Rusija ir Austrija įsitraukė į karą su Turkija. 1788 metais Švedija pradėjo karą prieš Rusiją. Sąjungininkų – Rusijos ir Prūsijos – tarpe iškilo rimti prieštaravimai. Respublikai atsivėrė galimybė atsikratyti Jekaterinos II „globos“, ir valstybės reformų šalininkai skubėjo pasinaudoti palankia tarptautine situacija. 1788 m. spalio 6 d. prasidėjo neeilinio šaukimo Respublikos seimas. Jis istorijoje žinomas Ketverių metų seimo vardu. Tik susirinkę seimo deputatai pasidalijo į reformatorių ir konservatorių grupuotes.
1795 m. spalio 24 d. Peterburge Rusija, Austrija ir Prūsija pasirašė III Peterburgo konvenciją. Įvyko trečiasis Respublikos padalijimas. 1795 m. lapkričio 25 d. Stanislovas Augustas Poniatovskis atsisakė sosto. Abiejų Tautų Respublika buvo išbraukta iš Europos valstybių sąrašo.
Visuomenės sklaida
2009-09-04
Bajorija anksčiausiai pasirodė politiniame Lietuvos valstybės gyvenime. XV a. antrojoje pusėje, kai Kazimieras Jogailaitis pasinėrė į Lenkijos karalystės reikalus, Lietuvos Ponų taryboje susitelkė nedidelė, bet gerai organizuota didikų grupė. Ji pradėjo konkuruoti su Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdžia. XVI a. pirmojoje pusėje politinės veiklos „virusas“ apėmė daug platesnius vidutinės ir smulkiosios bajorijos sluoksnius. Imlūs naujovėms LDK bajorai akylai stebėjo kaimyninės Lenkijos valdančiojo luomo gyvenimą.
Lietuvių kalba valstybėje XVI–XVII amžiuose
2009-09-04
XVI amžiuje ir XVII a. pirmojoje pusėje LDK plėtojosi 2 prieštaringi ir vienalaikiai procesai. Viešame valstybės gyvenime sustiprėjo lenkų kalbos vartojimas. Kartu tuo pat metu pradėti spausdinti ir lietuviški raštai, daugėjo jų rengėjų, stengtasi lietuvinti net sulenkėjusią bažnyčią. Tiek protestantai, tiek katalikai pasirūpino bažnytinei praktikai būtinomis knygomis lietuvių kalba. Lietuvių kalbos puoselėjimo židiniu LDK tapo Jėzuitų ordino rankose buvęs Vilniaus universitetas. Mokymo, mokslo ir literatūros kalba – lotynų kalba – nekonkuravo su lietuvių kalba.
Katalikų bažnyčios reforma
2009-09-04
Kontrreformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje neapsiribojo vien kova su protestantais. Jos metu buvo reformuojama ir pati katalikų bažnyčia. 1578 metais Respublikoje pradėjo veikti 1545–1563 metų Tridento visuotiniame bažnyčios susirinkime priimti nutarimai. Prasidėjo vidinė LDK katalikų bažnyčios reforma. Jos metu steigė daugiau parapijų, griežčiau kontroliavo visų bažnyčios padalinių veiklą. Tam įvedė reguliarias vizitacijas. Itin išplėtojo vienuolijų veiklą.
Bažnytinė Bresto unija
2009-09-04
Kontrreformacija sukūrė naują religinę (konfesinę) situaciją ir LDK stačiatikių pasaulyje. XVI a. antrojoje pusėje suaktyvėjusi katalikų bažnyčia smarkiau skverbėsi į stačiatikių bažnyčios įtakos zoną. Vėl atgijo nuo Jogailos ir Vytauto laikų puoselėta LDK stačiatikių bažnyčios pajungimo popiežiaus valdžiai idėja. 1439 metais Florencijos unijos nuostatose ši idėja buvo suformuluota, tačiau liko neįgyvendinta. XVI a. pabaigoje bažnytinės unijos idėją rėmė Respublikos valdovas katalikas Zigmantas Vaza ir LDK kancleris Leonas Sapiega.
1773 m. liepos 21 d. popiežius Klemensas XIV panaikino Jėzuitų ordiną. Didžioji dalis Respublikos mokyklų liko be priežiūros, ir tai paskatino greičiau pradėti pertvarkyti švietimo sistemą. 1773 m. spalio 14 d. Respublikos seimo sprendimu buvo įkurta Edukacinė komisija. Ji tapo viena pirmųjų pasaulietinių švietimo ministerijų Europoje. Edukacinės komisijos žiniai buvo perduotos visos Respublikos akademijos ir mokyklos. Jai pavedė rūpintis ne tik mokymu, bet ir supasaulietinti bei modernizuoti jo turinį.
Švietimo epocha ir Lietuva
2009-09-04
XVII amžiaus Europoje kilusios ir labiausiai XVIII a. paplitusios švietimo idėjos neaplenkė ir Lietuvos. Švietimo idėjoms buvo būdingas tikėjimas mokslo ir proto galia, racionalizmas. Pasaulis ir jo sandara buvo aiškinamas ne Dievo, o proto kriterijumi. Švietimo epocha siekė aktyviai pertvarkyti pasaulį ir įsivyravusius visuomeninius santykius. Tam siekta kuo daugiau plėsti švietimą – steigti mokyklas, kuriose būtų dėstomi dalykai, susiję su praktinių žinių panaudojimu, gamyba.
Lietuviškos spaudos draudimas 1863–1905 m.
2009-09-04
Iki XIX a. pabaigos lietuvių raštija neturėjo bent apyvienodės rašybos. Nebuvo ir lietuvių bendrinės literatūrinės, ką jau kalbėti apie šnekamąją, kalbos. Didžiojoje Lietuvoje vyravo raštai žemaičių tarmėmis, daugiausia laikytasi lenkiškų rašybos tradicijų. Dar 6 dešimtmečio pabaigoje Kazanėje dirbusiam žemaičiui Andriui Ugenskiui (1816–1878), lietuvių tautinio kultūrinio sąjūdžio šalininkui, kilo mintis pritaikyti lietuvių rašybai slaviškąjį (rusiškąjį) raidyną.
1812 m. vėl ėmė veikti uždaros masonų ložės (Lietuvoje jų atsirado 1776 m., 1789 m. jų veikla buvo nutraukta). Jos įsikūrė Vilniuje, taip pat Raseiniuose bei Ukmergėje. 1818 m. Lietuvoje buvo apie 700 masonų. Įvairioms Lietuvos ložėms, turinčioms ryšių bent su savo pakraipos įvairių šalių aukštesnio rago ložėmis, priklausė žymi dalis universiteto profesorių, aristokratų, inteligentijos, net Katalikų bažnyčios hierarchų (nors masonų doktrina nelabai atitiko bažnyčios kanonus ir religijos dogmas), Rusijos valdžios pareigūnų.
Napoleonas I ir Lietuva
2009-09-03
1812 m. birželio 24 d. Napoleonas I pradėjo karą su Rusija. Jo Didžioji armija – apie 400 000 kareivių (dar 200 000 sudarė rezervą), apie ketvirtadalis jų – Varšuvos Kunigaikštystės pulkai, kuriuose tarnavo ir keli tūkstančiai lietuvių, – ties Kaunu ir kitose vietose persikėlė per Nemuną. Prancūzijos imperatorius planavo jau Lietuvoje sumušti pagrindines Rusijos armijos jėgas, užimti bei atskirti nuo Rusijos kai kurias jos valdomas teritorijas ir priversti carą pasirašyti taikos sutartį, atitinkančią jo, Napoleono, – lygių Europoje ir pasaulyje neturinčio valdovo, – ambicijas.
