Apklausa
Kokią specialybę rengiatės studijuoti?
Referatai, kursiniai, diplominiai
Rasti 156 rezultatai
Radauskas. Eilėraščio analizė
2011-02-10
H. Radausko eilėraščio ,,Laiškai sau pačiam” analizė
"Knygų bičiuliai" šventės scenarijus
2010-05-31
Tema: renginys „Knygų bičiuliai“. Auditorija: 4 – 7 klasių mokiniai, mokytojai. Trukmė: 1 valanda. Vieta: mokyklos aktų salė. Renginio vedantieji: Modestas ir Lorena.
20 kūrinių interpretacijų įžangos
2010-05-10
Lietuvių literatūros interpretacijų įžangos. Bronius Radzevičius. Kazys Bradūnas. Vincas Mykolaitis – Putinas. Juozas Grušas. Just. Marcinkevičius. Balys Sruoga. Vincas Krėvė. Henrikas Radauskas. Vytautas Mačernis. Kristijonas Donelaitis. Maironis. Antanas Vaičiulaitis. Jonas Biliūnas. Salomėja Nėris. Antanas Škėma. Janina Degutytė. Juozas Aputis. Marija Pečkauskaitė. Romualdas Granauskas.
Vincas Mykolaitis – Putinas XX amžiaus vidurio lietuvių literatūros atstovas. Vėlyvosios lyrikos eilėraščiuose Vincas Mykolaitis - Putinas gilinosi į gyvenimo ir mirties sampratą, skleidė pasipriešinimo idėjas. Kuriniuose buvo vertinamas vidinis susikaupimas, iškeliamas individas ir jo prometėjiška kančia. Eilėraštyje „Ištikimybė“ lyrinis subjektas prisiekia amžiną ištikimybę visiems žmonėms.
Eilėraščio "Vestuvių eisana" analizė
2010-04-27
„Vestuvių eisena“ prasideda nurodymu, kam skirtas visas sukurtas eilėraštis. Visa tai yra skirta pagarbinti jaunuosius – Albertą Vladislovą Radvilą ir Oną Zenavičiūtę. Abu yra išgiriami, bet ypatingai pabrėžiamas A. V. Radvila, parodomas jo užimamas aukštas titulas. Jau aprašant A. V. Radvilą ir O. Zenavičiūtę įpinami antikiniai motyvai: stengiamasi vaizduoti kaip maksimaliai gražų, kilnų ir gerai sutvarkytą pagal iš anksto įsivaizduojamą grožio, tobulumo ir harmonijos idealą. Eilėraštis sukuriamas studentų, tai parodo, kad visi išsilavinę ir besimokantys privalėjo mokėti kurti eiles. Šią eiseną galima traktuoti kaip vientisą didelį vaidybinį spektaklį. Rodos, kad ne patiems jauniesiems yra svarbios vestuvių detalės, o parodyti aplinkiniams savo šeimų susijungimą ir taiką.
Salomėja Nėris - Aš tau pavyd-iu
2009-10-14
alomėja Nėris - viena ryškiausių XX a. lyrikių, į pasaulį žvelgusi romantikės ir neoromantinės akimis. Todėl jos kūryboje gausu vidinių išgyvenimų. Lyrinis subjektas yra atviras, artimas gamtai. Jos poezija dažniausiai siejasi su biografiniu ir istoriniu kontekstais. Karo metais rašytuose eilėraščiuose sustiprėja individo, kaip našlaičio, nuotaika, kurią išreikšti poetei padeda žmogaus ir gamtos paralelė.
Salomėja Nėris "Prie didelio kelio"
2009-10-05
Salomėja Nėris – viena žymiausių XX amžiaus pirmosios pusės neoromantikių. Poetės kūrybą sudaro nemažai poezijos rinkinių, kurių eilėraščiuose kalbama apie būties trapumą, dramatišką žmogaus likimą karo metais. Vėlyvojoje jos kūryboje nerasime nei jaunatviško naivumo, nei svajonių, meilės ar idealų paieškos.
Maironis "Užmigo žemė"
2009-09-13
Maironio kūrinys "Užmigo žemė“ yra romantinio pobūdžio eilėraštis. Jis parašytas 1895 m. Tai epocha, kurioje Lietuvos žmonės kentė carinės Rusijos priespaudą. Dauguma to meto Lietuvos poetų, tarp jų ir Maironis, savo kūryba stengėsi liaudžiai duoti impulsą, kad ji siektų laisvės ir nepriklausomybės. Šiame kūrinyje lietuvių tautos išgyvenimai perkeliami į vaizdingą gamtos pasaulį. Poetas per gamtos ciklą svarsto žmogiškosios laimės suvokimą.
Lietuvių kalbos interpretacijų įžangos
2009-09-08
Pateikiama šių autorių įžangos interpretacijoms: B. Radzevičiaus, Kazio Bradūno, Vinco Mykolaičio Putino, Juozo Grušo, Justino Marcinkevičiaus, Balio Sruogos, Vinco Krėvės, Šatrijos Raganos, Romualdo Granausko, Juozo Apučio, Janinos Degutytės, Antano Škėmos, Salomėjos Nėries, Jono Biliūno, Antano Vaičiulaičio, Maironio, Kristijono Donelaičio, Vytauto Mačernio, Henriko Radausko
Maironis "Išnyksiu kaip dūmas"
2009-09-08
Jonas Mačiulis, save vadinęs Maironiu, yra iškiliausias XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuvių poetas. Jo kūryba apėmė eilėraščio, dainos, poemos, istorinės dramos, žanrą. Jis reiškėsi kaip poetas, istorikas, politikas. Rinkinys “Pavasario balsai” yra svarbiausia knyga lietuvių lyrikos istorijoje. Vienas iš šios knygos kūrinių yra eilėraštis “Išnyksiu kaip dūmas”. Šis eilėraštis patriotinis, jame perteikta trumpą akimirką trunkanti nuotaika, kai nenorima blaiviai vertinti mūsų gyvenimo dėsnių.
S. Nėris "Dainuok, širdie, gyvenimą"
2009-09-08
1943m. Maskvoje buvo išleistas S.Nėries eilėraščių rinkinys "Dainuok, širdie, gyvenimą". Mano manymu, šiuose eilėraščiuose yra išsakyta tai, kas yra svarbu žmogui, kasdien žiūrinčiam mirčiai į akis. Pagrindinis viso rinkinio eilėraštis yra "Dainuok,širdie,gyvenimą ". Jau pavadinimas – raktas į viso kūrinio prasmės suvokimą. Eilėraštis gimė, susimaišius išgyventiems karo įvykiams su Tėvynės ilgesiu. Jis tarsi neturi pradžios, yra tos pačios nuotaikos tąsa, kartu ir priešprieša. Poetė atveria savo širdį ,išlieja susikaupusius jausmus: liūdesį, džiaugsmą.
V.M.P. romanas "Altorių šešėly" yra psichologinio pobūdžio. Čia autorius nagrinėja žmogaus asmeninės laisvės , kūrybos problemas. Jo pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris ieško kelio į žmogaus laisvę. Galima išskirti tris etapus, kuriuos Vasaris praėjo, ieškodamas kelio į asmeninę laisvę. Pirmasis etapas atitinka I-ąją romano dalį - "Bandymų dienos". Antrąjį etapą į asmeninę laisvę atitinka antoji romano dalis "gyvenimas eina". Trečiąjį etapą atitinka trečioji romano dalis "Išsivadavimas"
Maironio ir J. Grušo kūrinių analizė
2009-08-04
Širdies troškimai Maironio lyrikoje. Vieno eilėraščio analizė.
J.Grušo pasirinkto kūrinio aptarimas arba ištraukos analizė. Maironio lyrika kupina meilės gamtai ir žmogui. Gamtos vaizdai poeto eilėraščiuose susiklosto iš konkrečių, aplinką įvardijanèių žodžių ir vietovardžių. Jie kūrinyje įgyja poetišką, kilnią prasmę. Žodžiai, kuriais Maironis kalba apie gamtą, tampa tėvynės ženklais. Lietuva - tai Nemunas, Dubysa, Šešupė ir Nevėžis, Šatrijos ir Birutės kalnas, Vilnius, Trakai. Lietuvos gamtovaizdis - ūžiančios girios, milžinkapiai, apleistos pilys. Jie pagilina tą meilės jausmą, kuris poetą sieja su gimtąja žeme, kuri mylima ne tik dėl to, kad jos vaizdai tokie savi, bet ir todėl, kad toje žemėje gyvos istorinės tradicijos.
Pasirinkto XX a. Vakarų Europos moderniosios prozos, poezijos, dramos autoriaus vieno kūrinio arba rinkinio aptarimas (E.Kafka, A.Kamiu, H.Hesė). K.Binkio poezija. Pasirinkto eileraščio analizė. H.Hesė - pasaulinio garso vokiečių rašytojas, šiandien jau gerai žinomas lietuvių skaitytojams, nors jo kūriniai lietuvių kalba pasirodė 1977 m. Hesės knygose dominuoja autoriaus orientacija į asmenybę, individą. Rašytojas neslepia paniekos išoriniam, fasadiniam gyvenimui. Leitmotyvu per visą H. Hesės kūrybą eina psichologinė problema - žmogus turi būti savimi. Rašytoją domino žmogaus gebėjimas dvasiškai atsinaujinti, pakilti nuo žemo "aš" iki aukštesnės jame slypinčios asmenybės. Rašytojo žmogus nuolat blaškosi, ieško harmonijos su pasauliu ir savimi.
Šekspyro laikų teatras
2009-08-03
Šekspyro laikų teatras. Vienos V. Šekspyro dramos aptarimas. Aisčio poezija. Pasirinkto eilėraščio analizė. V. Šekspyras - renesanso epochos kūrėjas. Tuo metu Anglijoje gyvuoja rūmų vaidinimai, spektakliai siauram žiūrovų ratui. Mėgstamiausi yra vieši teatrai. Viešas teatras plėtoja liaudies dramos tradicijas. Vaidinama po atviru dangumi ant pakylos. Renesanso teatrui neužteko vien liaudies dramos patyrimo, reikėjo išmoningai rezgamos intrigos, sudėtingesnio vidaus gyvenimo.
Senovės graikų teatras. Vienos tragedijos aptarimas. A.Miškinio arba B.Brazdžionio poezija. Pasirinkto eilėraščio analizė. Senovės Graikija sukaupė milžiniškus kultūros turtus, VllI a. pr. m.e., Graikijoje pasirodo Homeras, kiti kūrėjai, suklesti teatras, architektūra, keramika. Graikų drama atsirado VI a. pr.m.e. iš dievo Dioniso švenčių apeigų. Jų choro dalyviai giedodavo giesmes apsirengę ožių kailiais. lš to kilo tragedijos pavadinimas (tragedija - ožių daina). lš Dioniso švenčių kilo ir komedija.
H. Radausko (poeto, kuris gali būti įtrauktas į VBE) eilėraščio interpretacija. 12 kl. kursas. Darbas įvertintas 8-9.
Eil. "Jotvingių mišios" interpretacija
2009-07-19
S. Gedos (poeto, kuris gali būti įtrauktas į VBE) eilėraščio analizė bei interpretacija. 12 kl. kursas. Darbas įvertintas 9.
Alfonsas Nyka - Niliūnas gimė 1920 m. Nemeikščių kaime (Utenos raj.). Kauno ir Vilniaus universitetuose studijavo romanistiką ir filosofiją. Pirmasis rinkinys “Praradimo simfonijos” išėjo 1946 m. Vakarų Vokietijoje. Kiti pagrindiniai Niliūno rinkiniai: “0rfėjaus medis", “Balandžio vigilija”, “Vyno stebuklas”. Poeto rinkinių pavadinimai susieti su muzika, su mitologija, su Biblija. Su kiekvienu nauju išleistu rinkiniu, eilėraščiai gilėja ir randama vis daugiau prasmių. Ankstyvojoje jo lyrikoje eilėraščio subjektas visa širdimi ilgisi idealybės, todėl visus savo išgyvenimus perkelia į sapnų arba pasakų pasaulį.
Maironis „Vakaras ant ežero Keturių kantonų“
2009-07-09
Nesunkiai suradęs savo žemiškąjį kelią, lietuvių romantikas Jonas Mačiulis – Maironis visą gyvenimą ieškojo ir kito kelio, daug reikšmingesnio – vedančio į pažinimą ir žmogaus vertės suvokimą. Pats savo kūryba daugeliui padėjo suvokti gyvenimo prasmę. Savo vienintelį poezijos rinkinį „Pavasario balsai“ (1895m.) antruoju leidimu (1905m.) papildė keliais eilėraščiais, tarp kurių buvo mano nagrinėjamas „Vakaras ant ežero Keturių kantonų“. Šiame eilėraštyje poetas atskleidžia gamtos grožį ir tėvynės ilgesį. Eilėraštis grafiškai išsiskiria į dvi dalis. Pirmose trijose strofose piešiama vaizdinga Šveicarijos gamta.
A. Škėma romanas „Balta drobulė“
2009-07-09
(Nuo „keltuvas kyla, keltuvas sminga“ iki „Norėčiau būti akmeniu“) Antanas Škėma- vienas žymiausių XXa. lietuvių rašytojų, Antrojo pasaulinio karo metais emigravusių iš Lietuvos. Šio rašytojo, poeto, dramaturgo ir publicisto kūryba priklauso egzodui. Vienas žinomiausių ir gal net reprezentacinių A. Škėmos darbų yra romanas „Balta drobulė“. Tai ypač modernios specifikos, filosofinis romanas, kuriame skleidžiasi Antano Garšvos, pagrindinio veikėjo, charakteris, vidinis pasaulis, racionaliai vertinami jo poelgiai ir išgyvenimai. Temos, besiskleidžiančios šiame romane, įvairios: mirties, dievoieškos, emigracijos, meilės, kūrybos.
H. Radausko "Rytas geležinkelio stoty"
2009-07-09
Atrieda rytas traukiniais nerimstančiais. Jo žvilgiai spindi bėgiu geležim. Dangus ir miškas ir peronas gimsta čia, Kur buvo vien tik tamsuma graži. Iš nebuvimo, iš nakties, iš nerimo Išėmęs mėto tolius ir medžius. Pajutę spindulius, į pievą beriamus, Pravirksta rasos, kad reikės nudžiūt. Stoty būdėtojas bučiuoja sužadėtinę (Sapne, po laikrodžiu, kur rodo tris [po keturių). Ant stalo juokiasi saldainis mėtinis Ir Morzė mirksi mirgančiu variu. Ant žydro stiebo rytas kelia inkilą- Raudoną dėmę tarp žalių beržų. Du žvirbliai pešasi ant geležinkelio Dėl saulės avižų.
H.Radauskas- žymus XXa.vidurio poetas modernistas, lietuviško eilėrasčio poetas.
Justinas Marcinkevičius
2009-07-09
Valstiečio sūnus, 1954 m. baigęs Vilniaus universiteto Istorijos - filologijos fakultetą, natūraliausiai sujungė savo kūryboje lietuvių literatūros artimumą žemei su romantiniu dvasingumo pradu. Nuo pat pirmojo eilėraščių rinkinio Prašau žodžio (1955), kurį E.Mieželaitis pasitiko džiaugsmingu šūksniu: „Jis gimė poetu", pastovi jo lyrikos versmė buvo kaimo vaiko psichika, besigręžianti į savo pradžią ir plastiškai jaučianti daiktų realumą.
B. Radzevičius
2009-07-09
B. Radzevičius yra iškiliausias penktojo dešimtmečio kartos rašytojas. Suėmęs tradicinius epopėjinius romano elementus (gausūs aprašymai, dienoraščių citatos), B. Radzevičiaus kūrinys juda į vieną magnetinį centrą – kaip kaimo aplinkoje, kolektyviniame žmonių buvime, nuo pat kūdikystės dienų formuojasi būsimo literato asmenybė, jo pažinimo resursai, pojūčiai jautrumas, vertybių nuovoka, perskaitytų knygų atverti horizontai , noras pačiam prabilti. Herojus siekia pajusti save kaip tėvynės, gimtinės, giminės žmogų ir kaip autonomišką asmenybę, laisvą kūrėją.
H. Radauskas "Kaštanas pradeda žydėti"
2009-07-09
H. Radauskas į lietuvių poeziją atėjo kartu su neoromantikais Salomėja Nėrimi ir Bernardu Brazdžioniu.Jis – Nepriklausomos Lietuvos augintinis , ryškiausiais estetizmo reiškėjas. Poetas atsiribojęs nuo visuomeninių idėjų ir pasitelkęs poetinio žodžio galimybes, atrodo, iš nieko sukuria savitą pasakišką pasaulį. Kiekviena poeto pasakojama istorija prisodrinta netikėtų metaforų, palyginimų, neretai atskleidžia paties autoriaus požiūrį į kūrybą.
H. Radauskas visą laiką stengėsi nebūti toks kaip kiti. Jis siekė, kad jo kūryba būtų originali, savita, o ne ką nors kopijuojanti. Jo eilėraščius sunku priskirti konkrečiai srovei.
H. Radausko kūryba tarsi atskira srovė, įvairių srovių samplaika. Ne išimtis ir eilėraštis ”Rytas geležinkelio stoty”. Jame naudojant simbolius sukuriama poetui taip artima laisvės dvasia, išreiškiamos H. Radausko idėjos, jo filosofija. Eilėraštyje labai aiškiai jaučiama permainų, naujovių, laisvės dvasia. Vaizduojamas naujos eros, naujo pasaulio gimimas, veržlus naujovių atėjimas.
S. Nėris - "Dainuok, širdie, gyvenimą"
2009-05-26
"Dainuok,širdie,gyvenimą" - jau pavadinimas – raktas į viso kūrinio prasmės suvokimą. Eilėraštis gimė,susimaišius išgyventiems karo įvykiams su Tėvynės ilgesiu. Jis tarsi neturi pradžios, yra tos pačios nuotaikos tąsa, o kartu ir priešprieša. Poetė atveria savo širdį , išlieja susikaupusius jausmus: liūdesį, džiaugsmą. Išgirstame kreipinį, kuriuo pasakoma, kad bus kalbama apie jausmus, kurie žinomi ir suprantami tik pačiam lyriniam subjektui.
Vinco Kudirkos eilėraščio "Labora!" analizė
2009-05-19
Vincas Kudirka – įžymus lietuvių nacionalinio judėjimo liberalinės srovės ideologas bei vadovas, vienas iš žymiausių XIX a. paskutiniojo dešimtmečio lietuvių rašytojų bei kritinio realizmo atstovų, talentingas publicistas. Aktyvus lietuvių literatūros kritikas, kitų tautų rašytojų kūrinių vertėjas į lietuvių kalbą. “Būdą turėjo švelnų” – taip apie V. Kudirką sakė visi jį pažinoję XIX a. šviesuoliai.
V.Mačernis ir J.Baltrušaitis - tai lietuvių egzistencialistai. Jų tikslas - pavaizduoti žmogaus būtį, surasti gyvenimo prasmę, pajusti transcendencijos atsivėrimą. Šių poetų eilėraščių prasmę dažnai mes galime tiktai pajusti, o šiuos jausmus geriausiai atspindi eilėraščio nuotaikos.
Maironis "Taip niekas tavęs nemylės"
2008-10-27
Maironio eilėraščio „Taip niekas tavęs nemylės“ interpretacija
