Šis referatas apie šiuolaikines organizacijas ir jose esančių lyderių savybes.

Administravimas  Referatai   (26 psl., 41,19 kB)

darbas apie svietimo finansavima

Vadyba  Referatai   (13 psl., 23,79 kB)

Kalba nėra ir negali būti statiška, baigtinė. Bet kuri gyva kalba nuolatos kinta. Dabartinės lietuvių kalbos raidos požymių – ir vos pastebimų, ir labai ryškių – esama įvairiuose kalbos lygmenyse, bet judriausia – leksika. Lietuvių kalboje, kaip ir mūsų kaimynų kalbose, per metus randasi begalė naujažodžių, ir pasiskolintų, ir pasidarytų savomis žodžių darybos priemonėmis. Būtent pokyčiai ir rodo lietuvių kalbą esant gyvą.

Lietuvių kalba  2011 m. įskaitų kalbėjimo temos   (2 psl., 8,67 kB)

Automobilų teorija ROVER 600 618Si

Mechanika  Namų darbai   (6 psl., 27,06 kB)

Kiekvienoje įmonėje atliekama daugybė funkcijų, kurios visiškai ar bent iš dalies priskirtinos marketingui. Įmonės kuria ir tobulina prekes, reguliuoja jų kainas, parduoda jas pačios ar per partnerius. Didelės pastangos dedamos vartotojų poreikiams ištirti, ryšiais su jais per reklamą ar kitais būdais užmegzti ir palaikyti. Visus šiuos planus galima atlikti atsitiktinai arba planingai. Taigi įmonės veiklos planavimas leidžia susieti ir suderinti įvairius veiksmus į vieningą visumą ir taip pasiekti geresnį bendrą rezultatą.

Administravimas  Projektai   (16 psl., 82,15 kB)

Nusprendžiau įkurti Individualią įmonę “DF” angliško vertinio sutrumpinimas (Digital Future), tai reikštų - skaitmeninė ateitis. Kadangi žvelgiant į ateitį, matomas vis didesnis poreikis informacijos paieškai skaitmeniniuose kanaluose ir didėjant kompiuterinių žaidimų populiarumui, ši įmonė teiks interneto ir žaidimų paslaugas. Vartotojai galės susirasti čia reikalinga informacija, o jaunimas galės žaisti žaidimus. Toks pavadinimas pasirinktas, todėl, kad jis yra aiškus, išsamus ir puikiai atitinka veiklos pobūdį. Įmonė tikisi įsitvirtinti šioje rinkoje, todėl nusprendė išsinuomoti patalpas Vilniaus g. 32-12. Tai yra Šiaulių miesto centre.

Apskaita  Kursiniai darbai   (18 psl., 43,8 kB)

Tyrimo aktualumas ir problema: šiuo daugiakriterinės analizės tyrimu buvo bandoma išsirinkti iš penkių skirtingų padangų firmų geriausią, šis tyrimas bus naudingas tiems, kurie norės išsirinkti geriausias padangas iš daugelio. Tyrimo objektas: šiame daugiakriterinės analizės tyrime buvo pasirinkta tirti 195/65R15 penkių skirtingų firmų žiemines padangas. Darbo tikslas: šiam tyrimui atlikti buvo pasirinktas daugiakriterinės analizės metodas, juo buvo bandoma ištirti, kurios iš išvardintų penkių firmų padangos yra visapusiškai geresnės už kitas pasirinktas padangas. Tyrimo uždaviniai: 1) apskaičiuoti didžiausią santykini reikšmingumą. 2) parašyti literatūros apžvalgą. 3) išsiaiškinti, kurios padangos geriausios.

Inžinerija  Tyrimai   (8 psl., 179,22 kB)

Darbo tikslas: 1. Trumpai apžvelgti kas yra paklausa ir pasiūla; 2. Nustatyti kokie veiksniai įtakoja paklausą ir pasiūlą; 3. Taip pat išskirti patį svarbiausia veiksnį, nuo kurio priklauso paklausos ir pasiūlos kitimas; 4. Apžvelgti rinkos pusiausvyra ir kada ji susidaro; 5. Sužinoti kaip nustatomas pusiausvyros taškas ir pusiausvyros kaina; 6. Apžvelgti kokia įtaką rinkos pusiausvyrai daro vyriausybė; 7. Apžvelgus viską padaryti išvadas apie paklausą, pasiūlą ir rinkos pusiausvyra.

Vadyba  Referatai   (15 psl., 55,75 kB)

Tarptautinės logistikos paslaugos. Logistikos paslaugų teikėjai. Ekspeditoriaus veiklos sritys. Ekspedicijų rūšys. Transporto rūšies parinkimas. Kelių transportas. Geležinkelių transportas. Vidaus vandens keliai. Jūrų transportas. Oro transportas. Transporto rūšies parinkimą įtakojantys faktoriai. Transporto priemonės parinkimas. Ekspedijavimo paslaugos. MARŠRUTO PARINKIMAS. KROVINIO PAKUOTĖ. LAIKO SĄNAUDŲ MARŠRUTE SKAIČIAVIMAS. VAIRUOTOJO DARBO IR POILSIO LAIKAS. IŠLAIDOS MARŠRUTE. DOKUMENTAI. Krovinio dokumentai. CMR važtaraštis. TIR knygelė.

Logistika  Referatai   (18 psl., 36,64 kB)

vadas XX – XXI amžiuje informacijai yra skiriamas ypatingas dėmesys, gal todėl šis laikotarpis dar yra vadinamas „informacijos arba informacinių technologijų amžiumi“. Šį procesą lemia naujos technologijos ir jų sukeltos globalinės inovacijos, kurios tiesiogiai įtakoja tiek individų, tiek pačios visuomenės ir galiausiai pačios valstybės ateities perspektyvas. Jau liko praeityje laikai, kada kompiuterizavimas buvo suprantamas kaip asmeninio kompiuterio įsigijimas. Įmonėse, įstaigose, valstybinėse institucijose sparčiai kyla naujų uždavinių bei auga vartotojų poreikiai. Juos sąlygoja informacijos gausa bei noras ją racionaliai tvarkyti. Pamažu visi pradedame įsisąmoninti, kad „informacinė visuomenė“ ne filosofų prasimanymas. Šiuolaikinė visuomenė tampa nebeįsivaizduojama be modernių informacijos apdorojimo, kaupimo ir perdavimo priemonių. [10] Internetą įvairių valstybių mokslininkai apibrėžia kaip daugybę elektroninio ryšio pagalba sujungtų kompiuterių, kurie gali keistis tarpusavyje duomenimis. Kiekvienas kompiuteris net ir laikinai prisijungęs prie šio tinklo tampa interneto dalimi.[10] Saugumas yra toks dalykas, kurio negalima planuoti post factum. Jis turi būti kiekvieno IT sprendimo dalimi jau nuo pat pradžios. Rinkos tendencijos rodo, kad dabar bendrovės gerai suvokia, kokios jos yra pažeidžiamos, ir sprendžia klausimus, kaip geriausiai apsisaugoti laikui bėgant. Įsilaužimo metodai tobulėja, todėl bendrovės, norėdamos apsiginti, turi būti per vieną žingsnį priekyje. Be to, IT saugumas yra „greitai gendanti prekė“, kuri turi būti nuolat atnaujinama. [23] Informacinio saugumo tikslai (ir bet kurios kitos rūšies saugumo) - žalos minimizavimas esant galimiems poveikiams, o taip pat tokių poveikių numatymas ir išvengimas. Informacinį saugumą sudaro: • objektų, galinčių sulaukti pavojaus, nustatymas; • jau esančių ir galimų pavojų išaiškinimas; • galimų pavojaus šaltinių nustatymas; • rizikos įvertinimas; • neigiamo poveikio šaltinio suradimo metodai ir priemonės; • gynybos nuo žinomų pavojų metodai ir priemonės; • reagavimo į incidentus metodai ir priemonės. [5] 1. Internetas ir pavojai jame Internetas padarė revoliuciją žmonių komunikacijoje. Globalus tinklas suteikia naujas galimybes kiekvienam žmogui, visai ekonomikai ir valstybės valdymui. Informaciniame amžiuje erdvė ir laikas praranda savo principinę reikšmę. Tuo tarpu mobilumas ir informacija tampa ryškiausiais verslo bruožais. Kiekvienas ūkio vienetas, nepriklausomai nuo savo dydžio ir finansinių galimybių, įgyja galimybę tapti „globaliu žaidėju“. Tapę interneto tinklo vartotojais, gauname prieigą prie šimtų tūkstančių kitų kompiuterių, tačiau ir mūsų kompiuteris tampa prieinamas tikrai ne mažesniam kompiuterių vartotojų skaičiui. [1] Internetas - tai vieta kur žmonės dalijasi informacija, dirba darbus, mokosi. Vis dėlto, tai taip pat yra vieta, kur žmonės sukčiauja, apgaudinėja ir vagia. Internete, kaip ir realiame pasaulyje, kyla grėsmė patirti vienokią ar kitokią žalą. Tačiau, čia Jūs galite būti pasiruošęs tokioms atakoms ir apsisaugoti nuo jų. Deja, to negalima padaryti tiesiog vieną kartą - reikia nuolat tobulėti. Nuolatinis mokymasis - pagrindinis informacinės visuomenės skiriamasis bruožas. Jei norime užtikrinti savo saugumą, turime domėtis naujausiomis programinės įrangos spragomis, bei pataisymais

Informatika  Referatai   (656,69 kB)

Darbo tikslas – sudaryti marketingo programą, kuri padėtų UAB „Lino takas“ eksportuojamiems lininiams gaminiams įsiskverbti ir įsitvirtinti Prancūzijos rinkoje. Kad pasiektume nustatytą darbo tikslą iškelėm šiuos uždavinius: Pristatyti įmonę UAB „Lino takas“ ir jos gaminamus lininius gaminius; Sudaryti aplinkos veiksnių paieškos matricą; Išnagrinėti Prancūzijos makroaplinką; Išskirti eksportuojamų lininių gaminių tikslines rinkas; Darbo objektas – UAB „Lino takas“ gaminių Prancūzijos rinkoje marketingo programa.

Vadyba  Kursiniai darbai   (23 psl., 133,98 kB)

Daugelio šalių vyriausybės nuosekliai mažina investicijų ir prekybos barjerus, kas atskleidžia naujas rinkas tarptautinėms kompanijoms. Taip daugelis Rytų Europos šalių priėmė įstatyminius aktus, stimuliuojančius prekybą iš užsienio bei investicijas. Egzistuoja unifikavimo ir apjungimo pasauliniu mastu tendencija. Pvz., Europos šalyse (pasirašiusios Mastrichto susitarimą apie Europos Sąjungos sukūrimą 1993 m.) sukuriama vieninga prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo resursų rinka. Nuo 1999 m. veikia 11 Europos valstybių monitarinė sąjunga ir pereinama prie vieningos euro valiutos. Šios strategijos realizavimas kompanijoms suteikia milžiniškos rinkos galimybes jau artimiausioje ateityje. Tuo pat metu išlieka daugelis nacionalinių rinkų skirtumų, o taip pat joms būdingų nestabilumų. Tarptautinės kooperacijos dalyviai, įvertinę šiuos skirtumus ir trūkumus, gali tikėtis: • iš vienos pusės, savo verslo globalų (milžinišką) augimą, gamybos kaštų sumažėjimą, pelno padidėjimą; • iš kitos pusės, tarptautinių resursų prie verslo pritraukimą. Visa tai užtikrina finansinį tarptautinio integruoto verslo struktūrų stabilumą, krizių, įvairių sukrėtimų sumažėjimą [10]. Vykstant tarptautinei integracijai, kompanijos pasiekia daug tikslų: • padeda įsisavinti naujas rinkas, padeda įveikti valstybinius prekybos ir investicijų barjerus; • prieina prie naujų resursų šaltinių (materialinių, finansinių, darbo, technologinių, informacinių ir organizacinių); • įgyja konkurencinį pranašumą, konkurencijos pašalinimas ar jos sušvelninimas partnerių atžvilgiu; • ekonomija, išplėtus gamybos mastus, gamybos racionalizacija, jos efektyvumo padidinimas, panaudojus vertikalios integracijos privalumus; • sumažinama rizika. Naujų rinkų įsisavinimas Šis tikslas pasiekiamas: • įveikus teisinius apribojimus; • įeinant į užsienio rinką; • resursų ir tiekimo pasipildymas; • gamybinių pajėgumų efektyvumo padidinimas. Viena iš pagrindinių tarptautinių integruotų struktūrų atsiradimo priežasčių gali būti ilgalaikių santykių su vietinėmis firmomis sudarymas, siekiant įsiskverbti į užsienio rinką. Priimančių šalių organizacijos gali priklausyti vietinio tinklo tiekėjams, distributoriams, užsakovams, prie kurių užsienio partneriai gali prisijungti per aljansus ar įsijungus į daugianacionalines kompanijas. Svarbus aspektas, įeinant į naują rinką yra prekybiniai apribojimai iš priimančios šalies vyriausybės pusės. Tarp kitko, šie apribojimai buvo pirmąja priežastimi kuriant sąjungą tarp daugianacionalinių kompanijų ir besivystančių šalių vyriausybių. Be to, veikianti vietinė teisėtvarka, reikalaujanti iš užsienio kompanijų įstoti į aljansą su vietiniais partneriais, arba nustatys minimalų procentą, dalyvaujant vietinėje organizacijoje, taip pat veda prie tarptautinės integruotos struktūros sukūrimo. Įstatymų reikalavimai ir protekcionistinės vyriausybės priemonės yra silpnesni veiksniai, palyginus su tokiais, kaip naujų resursų įsisavinimas, ar ekonomijos pasiekimas dėl “mastų efekto”. Naujų resursų šaltinių įsisavinimas Kompanijos tarptautinės integracijos pasekoje įgauna papildomas galimybes: prieiti prie pigesnių materialinių, finansinių, darbo, informacinių ir kitų užsienio šalių resursų: TSA – per savo užsienio partnerius, daugianacionalinės kompanijos – per savo užsienio įmones. Pradinėje stadijoje pasitenkinama žaliavomis (komplektuojamaisiais dirbiniais), gamybiniais pajėgumais, pastatais, įrengimais, finansiniais resursais, o taip pat personalo poreikiu (dėka to, kad prieinama pigi ir kvalifikuota darbo jėga, galimybė aprūpinti įmonę linijinio ir funkcinio lygio vadovais). Dabartinėmis sąlygomis ne mažesnę reikšmę įgauna ir galimybė prieiti prie informacinių ir technologinių resursų: • nacionalinės ekonomikos, politikos ir kultūros, nacionalinės dalykinės aplinkos sąlygų ir ypatumų žinojimas (vietinė įstatymdavystė, valstybinis reguliavimas); • šiuolaikinės dalykinės praktikos, tradicijų, darbo metodų rinkoje žinojimas; • žinių vadybos ir marketingo srityje perdavimas; • techninių naujovių, žinių perdavimas (priėjimas prie naujų technologijų, naujų mokslinių tyrimo rezultatų). “Rinkos žinojimo” veiksnys, jungiantis socialinę-kultūrinę ir konkurencinę aplinką, turi ypatingą reikšmę tuo atveju, jei kultūriniai skirtumai tarp šalies, kurioje yra firma ir šalies siūlančios veiklą, didelė. Dažnai (kraštutiniu atveju – pradiniam etape įeinant į naują rinką) organizacijos, linkusios sudaryti bendrą įmonę, su vietine firma, kad pakankamai sužinotų apie vietinę rinką. Ypatingą reikšmę čia turi konkurencinių pranašumų išvystymas, gimdantis inovacijų srautą produkcijos kūrime, gamyboje ir marketinge. Šie pranašumai įgyjami bendroje veikloje, kas būdinga tarptautiniam verslui, naudojantis įvairiapusiu gamybiniu ir technologijų integracijos patyrimu. Konkurencinių pranašumų įgijimas Kompanijos konkurencinio pranašumo pagrindu yra kompetencijos augimas, labai daug priklauso nuo jos sugebėjimo priimti tai, kas naujo gamybos ir valdymo srityje. Greičiausiai “generuojančios” naują informaciją kompanijos tampa labiau konkurentabiliomis. Tuo pat metu, greta to, kad naujovės kuriamos savo firmos rėmuose, egzistuoja galimybė gauti informaciją iš kitų rinkos dalyvių. Konkurencijos vystymas tarptautinėse rinkose, sukuria integruotas verslo struktūras, siekiančias tobulinti savo darbuotojų žinias ir patirtį. Pažymėtina, kad partnerystės ryšių išvystymas tarp užsienio ir vietinių firmų gali būti nagrinėjama kaip gyvybiškai svarbi organizacijos funkcija, siekiant konkurencinio pranašumo, pirmumo. Kad padidinti firmų žinias ir patirtį, jos dažnai pradeda tampriai bendradarbiauti organizacinių požiūriu su konkurentais. Konkurentų prarijimas vykstant daugianacionalinės kompanijos ekspansijai yra paplitęs būdas pasiekti konkurencinį pranašumą. Labiau specifinis yra bendradarbiavimas su konkurentu pasaulinėje rinkoje, net iki sukuriant tarptautinį strateginį aljansą. 1990 m. būtinu dalyku tarptautiniame versle jei nori pirmauti tapo taip vadinamas organizacinis žinojimas: t.y. visuma žinių apie tai, kaip organizacija elgsis gaudama atitinkamą informaciją ir patirtį. Organizacinis žinojimas tampa ypač svarbus, firmai trumpinant produkcijos ir technologijų gyvavimo ciklus, sparčiai besivystančios rinkos ir jos globalizacijos sąlygomis. Kaip procesas, organizacinis pažinimas didina firmos kompetenciją, o tai reiškia, didina ir jos konkurencingumą. Be to bendradarbiavimas su partneriais, užimančiais tvirtas pozicijas toje veiklos srityje, kur firma nori būti labiau konkurentabili, yra loginis žingsnis siekiant tikslo. TSA tarptautinė kompanija turi galimybę panaudoti savo partnerių-konkurentų patirtį ir žinias, bendrų tikslų pasiekimui. Tuo pat metu, potenciali ar egzistuojanti konkurencija konkrečiai firmai gali būti susilpninta ar net pašalinta. Daugeliu atveju bendradarbiavimas su konkurentu yra gamybos priemonė. Be to, aljansas gali būti kuriamas ir puolimo tikslais. Vienu iš susitarimų dėl gamybos ir pigių automobilių modelių serijų tiekimo motyvų, sudarytų tarp japoniškos Mitsubishi Motors ir Pietų Korėjos Hyundai Motors buvo galimo susitarimo tarp konkurentų užblokavimas. Panašiai, užtvaros tipo priemonės, priimtos amerikietiškos administracijos prieš japonišką automobilių ekspansiją į JAV rinką, buvo viena iš priežasčių, organizuojant bendrą įmonę tarp General Motors ir Toyota kompanijų. Efektyvumo didinimas Tarptautinės gamybos racionalizavimas numato, kad tam tikri gaminiai, darbai, daugiau nebevykdomi su skirtingomis išlaidomis, kaštais, o paliekami ten kur kaštai mažesni. Bet čia yra ir papildomas pranašumas. Kadangi gamybos apimtis labiau palankioje gamybos vietoje yra didesnė, tolimesnis produkcijos vieneto vidutinės savikainos mažinimas gali būti pasiektas dėka “apimties efekto” – efektyvumo padidinimas dėl gamybos išplėtimo, kuris pasireiškia per vidutinių kaštų sumažėjimą, kai padidėja gamybos apimtis. Išlaidų sumažėjimą taip pat veikia tai, kad nebereikia dubliuoti investicijų ir išlaidų į MTBKD ( mokslinių tiriamųjų bandymo konstruktorinių darbų), technologijų išplėtimą ir pasikeitimą, palankių žaliavų rinkų atsiradimas, tarptautinis darbo pasidalijimas, finansinio ir mokestinio planavimo galimybės, įvertinus finansinių rinkų ir valstybinės ekonomikos politikos ypatumus skirtingose šalyse. Tokiu būdu, General Motors per jas gauna iš Japonijos greičių dėžes ir galinį tiltą tolimesniam automobilių surinkimui Kanadoje, Vakarų Europoje, Pietų Afrikoje ir Australijoje. Gamyklose, priklausančiose daugianacionalinei Ford’o kompanijai Brazilijoje gaminami mažo galingumo varikliai amerikietiškai ir europietiškai tiekimo rinkai. Efektyvios gamybos minimalūs mastai daugelyje šalių žymiai išaugo. Taip pvz., spalvotų televizorių gamintojas turi kasmet pagaminti milijonus jų, kad pasiektų “apimties efektą” ir išsilaikytų globalinėje konkurencijoje. Tai daugiau nei 50 kartų viršija minimalų gamybos apimties efektą, buvusį šioje srityje iki 1960 metų. Resursų apjungimas su konkurentais bendradarbiavimo strategijos rėmuose yra viena iš priemonių, kad firmos pasiektų reikiamą veiklos apimtį. Paplito aljansai MTBKD aukštų technologijų šakose: būdami išlaidų tarp partnerių paskirstymo mechanizmu, jie leidžia firmoms įgyvendinti būtinas inovacijas. Būdinga, kad vykdant dideles apimtis MTBKD atžvilgiu, firmos pirmenybę teikia susivienijimams, o ne darbui pagal funkcinius susitarimus. Bendrai įmonei, kaip organizacinei formai, suteikiama pirmenybė, kadangi ji palengvina pasikeitimą informacija ir užtikrina kasdienį koordinavimą. Tokio pobūdžio bendradarbiavimo pavyzdžiu yra General Electric ir Snecma – amerikiečių ir prancūzų gamintojų aljansas, jungiantis kai kuriuos savo resursus, gamybinę patirtį ir žinias, atliekant MTBKD, siekiant sukurti naujos kartos variklius reaktyviniams lėktuvams. Reikia pažymėti, kad užsiduota gamybos technologija būtinai sąlygoja tam tikrą optimalią išleidžiamos produkcijos apimtį. Didesnis nukrypimas nuo šios apimties tiek į vieną, tiek į kitą pusę neišvengiamai pasireikš nuostoliu. Tokiu atveju, kaip alternatyva vertikaliai integruotai kompanijai gali būti panaudoti TSA tinklai. Firma, sukūrusi TSA su komplektuojamų dirbinių gamintojais, savo gaminiams turi eilę privalumų: • pavyksta stambiam verslui išvengti jam būdingo kito stambaus verslo organizacinio slopinimo; • įdiegiant naują technologiją nebereikia perkvalifikuoti darbuotojų ir įvesti trūkstančius pakeitimus naujos technologijos valdymo ir įdiegimo organizavime; • sumažėja adaptavimosi išlaidos pokyčiams, kuriuos iššaukė mokslinis-techninis progresas. Šiuolaikinės aukštų technologijų pramonės šakos skiria gamybos priemonių pabrangimą, MTBKD išlaidų augimą, prekybinio ženklo paruošimo, tiekimo tinklo išlėtimo išlaidų augimą. Dideli pastovūs kaštai reikalauja gamybos išplėtimo tuo tikslu, kad maksimizuoti pelną ir sutrumpinti investicijų atsipirkimo laiką. Čia galima sukurti aljansus, kurių ypatumas tame, kad kiekviena iš firmų-partnerių vykdo viena kitą papildančias funkcijas. Tai jas sustiprina, nes atskirai būdamos jos jų neturėtų. Rizikos sumažinimas Rizikos sumažinimas tarptautinės integracijos procesuose pasiekiamas regioninės diversifikacijos būdu, išeinant į naujas perspektyvias rinkas, panaudojant labiau įvairius tiekimo kanalus. Iš kitos pusės, galimas kapitalinių įdėjimų rizikos sumažinimas kai į kooperaciją įtraukia partnerius iš nacionalinių investitorių tarpo. Veikdama aljanso ribose, firma gali susitarti su partneriu apie tai, kad pasidalinti įtakos sferomis rinkoje. Iš kitos pusės, aljansas palyginus su firma, kuri veikia viena, gali sumažinti kiekvieno partnerio riziką, dėl to, kad didelio projekto etapus paskirstys tarp keleto dalyvių, prekių nomenklatūros diversifikavimas, greitas įėjimas į rinką žymiai trumpesnis atsipirkimo laikotarpis, išlaidų sumažėjimas.

Ekonomika  Konspektai   (10,75 kB)

Vienų specialistų nuomone, besaikis firmų augimas jas padaro nelanksčiomis, išauga biurokratinis valdymo aparatas, kartais pamirštant vartotojų interesus, t. y. kam sukurta firma,vartotojų poreikiai, interesai. Tarp neigiamų firmos stambinimo pasekmių minima ir nepagrįstai didelės jų vadovų pajamos ir dažnai žeminančiai mažas uždarbis eilinių vykdytojų. Tuo požiūriu, patrauklesnės atrodo nedidelės firmos, lanksčiai vykdydamos mokslinę-gamybinę ir rinkos politiką, sugebančios greitai atnaujinti išleidžiamą produkciją. Nedidelio kolektyvo narių tarpusavio supratimas ir draugiški santykiai šiose firmose sudaro puikią atmosferą kūrybiniam darbui. Kitų specialistų teigimu, šiandieninių pasaulio ekonomikos problemų neišsprendžia vien mažos, nors ir pačios įvairiausios ir gan skaitlingos firmos. Kartu su jomis kuriasi ir stambios firmos, į jas apjungiant ar įsigyjant daugiau mažų firmų, įsteigiant bendras įmones, konsorciumus ir pan. 2 Mažų įmonių vaidmens didėjimas Amerikiečių ekspertų nuomone, veiksniai, atvedę stambias firmas į dominuojančią padėtį, veikia pastaruoju metu nepakankamai: * Pirma – šiuo metu, net ir nedidelės kompanijos gali palyginti lengvai gauti reikiamus finansinius resursus; * Antra – specializuotos firmos gali gauti visą joms reikiamą informaciją; * Trečia – be galo sunku išsilaikyti prekių rinkų įvairovėje, kur funkcionuoja daugiašakė kompanija; * Ketvirta – lanksčių gamybinių sistemų panaudojimas, panaikina stambios gamybos privalumus didelėse daugiašakėse kompanijose; * Penkta – daugelis funkcijų, atliekamų didelės kompanijos rėmuose, -transportavimas, produkcijos realizavimas – dabar gali būti atliekamos specializuotomis kompanijomis (tame tarpe ir mažų firmų jėgomis). Išvardinti veiksniai kai kurių šakų mažose įmonėse leidžia pasiekti aukštą darbo našumą, kokybę, mažesnių kaštų. Visą tai rodo mažų įmonių vaidmens didėjimą įvairių šalių ekonomikoje. 3 Mažų įmonių inovacinis pobūdis Smulkus verslas pagal savo prigimtį yra labiau inovacinis nei stambios kompanijos, kadangi pačių mažų įmonių kūrimas dažniausiai siejamas su galimybe komerciškai panaudoti tam tikrą naujovę. Taip amerikiečių kompanijos, kuriose darbuotojų mažiau kaip 1000 žmonių, sukuriama daugiau kaip 17 stambių techninių naujovių, negu firmose, kur dirba daugiau kaip 10000 žmonių. Pastaruoju metu apie 40-46% visų pagrindinių naujovių buvo sukurta mažose firmose. Be to inovacijos mažose firmose siejamos su mažesne rizika, nes galimos nesėkmės nesugriauna visos likusios kompanijos komercinę reputaciją. Mažų firmų privalumas tai, kad jos sugaišta žymiai mažiau laiko kol naujai sukurtas gaminys iškeliauja į rinką. Jei smulkiom įmonėm reikia 2,3 metų, tai stambiom 3,1metų. Beveik lygiaverčiai išradimai, naujovės mažoms firmoms kainuoja daug pigiau: pvz., vieno jų sukūrimas mažai firmai atsieina vidutiniškai 87 tūkst. dolerių, o stambiai – 2 mln. dolerių. 4 Mažų ir stambių įmonių bendradarbiavimas Inovacinis mažų įmonių pobūdis sudaro ekonomines sąlygas, kuriose stambiom kompanijom žymiai naudingiau “arba pirkti” kitų kompanijų paruoštą naują gaminį ir jo gamybos technologiją, o ne patiems tai kurti, arba tą mažą firmą projektuotoją (kuri sukūrė tą naujovę) “praryti”. Todėl daugelis stambių korporacijų, vystydamos savo augimo strategijas, vadovaujasi “laukimo strategija”. Jos esmė tame, kad pradiniame kompanijos vystymosi etape kompanija seka šakos vystymąsi. Tai jai leidžia surinkti informaciją apie reikalavimus technologijai ir darbuotojams, nustatyti šakos vystymosi perspektyvą jos augimo ir pelningumo aspektais, įvertinti savo galimybes. Tendencijų stebėjimą vykdo korporacijų planavimo tarnybos ar tam specialiai sudarytos tarnybos. Kai šaka “sunoksta’, išaiškėja jos perspektyvos, “sėkmės veiksniai”, tada tikslinga įvertinti savo priimtinus veiksmus ir jų pobūdį joje: išplėsti savo veiklą, darbus ar įsigyti licenzijas, sukurti bendrą įmonę su firma – novatore ar visiškai pilnai ją įsigyti. Pvz., “General Electric” vadovybei vienas iš pagrindinių strateginių tikslų 1981-1988m. buvo įsigyti mažas novatoriškas firmas. Koncernas supirko 118 mažų įmonių, tam išleisdamas apie 1 milijoną dolerių. Šių firmų pagalba “General Electric” grindžia elektroninės-skaičiavimo technikos, telekomunikacijos priemonių bei medicinos aparatūros gamybą. Pagal kai kuriuos vertinimus, išlaukimo strategija stambiom kompanijom leidžia efektyviai panaudoti savo pranašumus naujos šakos “subrendimo” laikotarpiu, kai tuo tarpu starto metu, tai būtų labiau kaip trūkumas. Tokiu būdu, sėkmingam ekonomikos vystymuisi reikalingos ir mažos ir stambios firmos, vykdančios savo specifinius vaidmenis. Tačiau ekonominio augimo centru, pradedant XIX a. paskutiniu ketvirčiu ir iki šių dienų pirmaujančiose pasaulio šalyse buvo ir yra kapitalui ir mokslui imlios šakos, tame tarpe ir elektronika. 5 Kai kurios mažų įmonių sėkmingos veiklos sritys Dabartinėmis sąlygomis smulkus inovacinis verslas, kaip taisyklė savarankiškai funkcionuoja dviem kryptim: * Pirma - moksliniai-tiriamieji darbai ir jų konstruktorinių-bandomųjų darbų į gamybą įdiegimas; * Antra – vienetinė serijinė mokslui imlios produkcijos gamyba. Mažos įmonės specializavimas, kuriant ir įdiegiant naujadarus gamyboje reikalauja aukštos kvalifikacijos ir intelekto darbuotojų. Tokiom įmonėm būdingas aukštas rizikos laipsnis, nes jos diegia naujadarus. Būtent šį etapą stambios firmos perduoda mažoms įmonėms, panaudodamos jų aukštas inovacines galimybes ir paversdamos jas mokslą generuojančiomis gamybos sferomis. Smulkios įmonės įgyja galimybę savarankiškai funkcionuoti dėl to, kad ir laikinai, bet yra naujos technologijos monopolėtas. Mažai įmonei norint pradėti gaminti masiškai pagal naują technologiją gaminius, produkciją tam būtina turėti žymiai didesnį kapitalą. Tada mažos įmonės priverstos parduoti savo specifinį produktą – naujadarą stambioms įmonėms, arba iš šalies pritraukti įvairius kapitalo šaltinius. Dažnai šiame etape, stambios firmos praryja mažas firmas. Mažos įmonės savarankiškai funkcionuoja ir mokslui imlios produkcijos vienetinės, serijinės gamybos etape, o būtent: gaminant siaurą specializuotą ir nestandartinę produkciją. Panašiom įmonėm būdinga tai, kad jos išleidžia dažniausiai vieną ar kelis labai specializuotus gaminius, kuriuos pagal atitinkamą technologiją gali pagaminti daugelis mažų įmonių. 6 Smulkus verslas JAV Amerikiečių firmų dydis vertinamas pagal darbuotojų skaičių: * labai smulkios firmos iki 20 darbuotojų (tame tarpe maži ofisai – mažiau 5 žmonių ir namų ofisai – 1 žmogus); * mažos – 20-99 darbuotojų; * vidutinės – 100-499 darbuotojų; * stambios – 500 ir daugiau darbuotojų. Įvairių dydžių firmų skaičius ir jų lyginamoji dalis JAV parodyta 1 lentelėje. 1 lentelė Įvairių dydžių firmų skaičius JAV ir jų lyginamoji dalis Firmos dydisFirmų skaičiusVienetaisProcentaisStambios1’0000,01Vidutinės134’0000,53Mažos (smulkios)2’000’0007,96Maži ofisai3’000’00011,94Namų ofisai 20’000’00079,56Viso25’135’000100,00 Kaip matyti iš lentelės duomenų, vidutiniškai tik 0,54 visų įmonių sudaro stambios ir vidutinės firmos. Tai vidutiniai dydžiai pagal įvairias šakas. Mažmeninėje prekyboje ir smukiam versle dominuoja firmos iki 100 žmonių, apdirbimo pramonėje iki 500 žmonių. JAV patirtis rodo, kad mažos firmos lengviau prisitaiko prie rinkos sąlygų pasikeitimo. Vienų smulkių firmų uždarymas kompensuojamas operatyvių naujų įkūrimu. JAV patirtis rodo, kad smulkus verslas padidina stambios gamybos lankstumą ir prisitaikomumą pasikeitus rinkos sąlygoms, atsiradus naujiems reikalavimams, kuriuos iššaukia mokslinė techninė pažanga. Jis padeda vystyti specializaciją, stambias korporacijas atpalaiduoja nuo smulkios serijinės produkcijos gamybos, užsiima naujovių paieškomis, kūrimu ir įvairinimu, drąsiau rizikuoja, greičiau sureaguoja į besikečiančius rinkos poreikius, geriau tenkina išsibarsčiusį, diferencijuotą poreikį asmeninio vartojimo produktams. Smulkus verslas labiau prisitaikęs unikalių gaminių gamybai, greičiau ir pigiau techniškai atsinaujina, reikalauja mažiau kapitalinių įdėjimų, kurie greičiau atsiperka.

Ekonomika  Konspektai   (4,17 kB)

Reziumė: procedūra yra pristatyta tam, kad įvertintų atlikimą išreiškiant vairavimu stiliaus autobusų visuomeninio transporto vairuotojų, konteksto viduje programos energijos ekonomijai miesto visuomenėje transportavimas. Šio įvertinimo tikslas yra tas aprūpinti tinkamus įrankius mokymą personalo su tikslu gavimo daugiau energiją taupančių vairavimo stilių ir vairavimo kokybės gerinimo.

Komunikacijos  Referatai   (4 psl., 10,94 kB)

Pastariesiems dešimtmečiams būdingi visuomenės požiūrio į gamtą ir jos apsaugą pokyčiai bei esminis susiformavusių vertybių perkainojimas. Anksčiau gamtosaugininkai daugiausia dėmesio skirdavo atskirų nykstančių rūšių bei individų apsaugai, tačiau, labai padidėjus aplinkos teršimui ir gamtos išteklių naudojimui, palaipsniui buvo suprasta, kad, norint apsaugoti nykstančias rūšis ir išlikti pačiam, visų pirma reikia apsaugoti tų rūšių gyvenamąją aplinką.

Kita  Namų darbai   (3 psl., 10,14 kB)

Daugelyje išsivysčiusių valstybių švietimas laikomas valstybiniu prioritetu. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme skelbiama, kad "Švietimas - prioritetinė valstybės remiama Lietuvos Respublikos raidos sritis. Jis grindžiamas humanistinėmis tautos ir pasaulio kultūros vertybėmis, demokratijos principais bei visuotinai pripažintomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Švietimas lemia krašto kultūrinę, socialinę bei ekonominę pažangą, stiprina žmonių ir tautų solidarumą, toleranciją, bendradarbiavimą".

Finansai  Referatai   (4,56 kB)

Gyvename informacinių technologijų amžiuje. Prieš dešimtmetį atsiradęs poreikis įmonėse naudoti informacines sistemas, šiuo metu yra itin didelis. Nūdienos tempai reikalauja galimybės itin sparčiai dirbti su informacija: ją gauti, keistis, apdoroti, tvarkyti. Tam reikalui į pagalbą pasitelkiamos įvairios informacinės sistemos, kuriamos sudėtingos duomebų bazės, įdiegiamos įvairios turinio valdymo sistemos.

Informatika  Referatai   (11,28 kB)

1970 m. rudenį amerikiečių stiklo kompanija Corning galėjo pasigirti, jog jiems pavyko padaryti tai, ką visi laikė neįmanomu dalyku. Iš kvarcinio stiklo jie pagamino skaidulą, kuri buvo tokia skaidri šviesai, kad ją buvo galima naudoti duomenų perdavimui dideliu nuotoliu. Tai ir ta aplinkybė, jog beveik tuo pat metu pavyko sukurti sparčius ir galingus puslaidininkinius lazerius, veikiančius kambario temperatūroje, tapo tikros telekomunikacijų srities revoliucijos pagrindu. Tradicinių optinių skaidulų veikimo principas paprastas.

Elektronika  Referatai   (4,68 kB)

Kiekvieno žmogaus gyvenime didelę svarbą turi kokybiškas paslaugos tiekimas.Šiandieniniame gyvenime mes negalėtume išsiversti be vienos, ar kitos mums siūlomos arba teikiamos paslaugos.

Žemės ūkis  Referatai   (4,45 kB)

Įvairūs šalių mokslininkai vis didesnį dėmesį skiria sociokultūriniam gyventojų ugdymui bendruomenėje. Pasak olandų mokslininko M.Spierc, sociokultūrinio ugdymo tikslas - leisti žmonėms socialiai ir kultūriškai dalyvauti visuomenėje . Pateiktame paveiksle sociokultūrinis ugdymas yra suprantamas ne siaurąja prasme. Jis apima daug sričių: poilsį ir laisvalaikį, švietimą ir lavinimą, darbą, kultūrą bei darbą bendruomenėje .

Sociologija  Referatai   (21,51 kB)

Šiame darbe nagrinėsime įvaizdžio sandarą, lygius bei su jais susijusius aspektus. Šio darbo tikslas – išnagrinėti bei išanalizuoti įvaizdžio sandarą, lygius bei su jais susijusius aspektus. Šio darbo aktualumas – kiekviena įmonė susiduria su įvaizdžiu, kadangi klientai susidaro nuomonę apie įmonę ar jos prekes bei paslaugas atsižvelgdami į jos įvaizdį, tad yra aktualu žinoti kaip sukurti teigiamą įmonės įvaizdį atsižvelgiant į jo lygmenys, veiksnius bei sandarą.

Komunikacijos  Referatai   (12,72 kB)

Turtingą pasaulinę verslo praktiką apibendrinančios šiuolaikinės ekonominės teorijos suteikia pagrindo teigti, kad bet kurios organizacijos veiklos ilgalaikė sėkmė negali remtis atsitiktiniais veiksmais ir sprendimais. Tam reikalinga strategija – kryptinga, iš anksto numatytais sprendimų priėmimo principais grindžiama organizacijos veiklos schema ilgalaikių tikslų įgyvendinimui. Darbe yra išryškinama marketingo strategijų svarba Lietuvos lentpjūvių veiklos efektyvumo didinimui.

Ekonomika  Diplominiai darbai   (4,37 kB)

Norėdami išugdyti visapusiškai išsilavinusį žmogų, turime nuolat rūpintis jo kalbos kultūra. Būtina saugoti savo kalbos namus, kad jų nesiaubtų svetimų kalbų vėjai, kad niekuomet nepritrūktume reikalingo žodžio, rastume pačią tinkamiausią sintaksinę konstrukciją, kad kalba būtų skambi lyg muzika. Tai padaryti stengėsi kalbininkas J. Jablonskis.

Lietuvių kalba  Referatai   (5,13 kB)

Suprojektuoti rajono elektros tinklą pagal pateiktus projekto duomenis. Vartotojų pastočių 110/10kV maitinimas galimas iš 330/110/35kV pastotės arba iš artimiausios elektrinės.

Elektronika  Kursiniai darbai   (10,8 kB)

Įmonių sėkmę vis labiau lemia strateginio valdymo ideologija. Dinamiškai kintančioje aplinkoje bei aštrioje konkurencinėje kovoje įmonės sugeba aktyviau veikti, jeigu jos moka apsibrėžti sau tikslinę orientaciją didesnei perspektyvai, parengti veiksmų ir priemonių programas, numatytiems tikslams ir priemonėms įgyvendinti, valdyti strateginius pokyčius. Visa tai apima ir sujungia įmonės strateginio valdymo sistema ir funkcijos.

Rinkodara  Referatai   (6,45 kB)

Komanda, grupė – du ar daugiau žmonių, kurie tarpusavyje yra susiję ir daro vienas kitam įtaką, siekdami bendro tikslo. Kitaip tariant tai - bendrija žmonių , susietų bendros veiklos ir turinčių bendrų požymių. Sąvoka komanda - “team” labiausiai paplitusi sporte ir angliškai kalbančių šalių literatūroje.

Rinkodara  Referatai   (10,38 kB)

Buvo pristatytas statybos ir dizaino kolegijoje, komandos ir grupės palyginimai, bet daugiau buvo apie komandą ir nebuvo aiškiai pasakyta, kuo skiriasi komanda nuo grupės.

Rinkodara  Referatai   (8,77 kB)

Darbo vertinimas 10 balų. Tyrimui pasirnkti traškučiai. Traškučiai yra vienas iš populiariausių greitų užkandžių pasaulyje. Jie atsirado 1853 m. JAV. Jų atsiradimo istorija yra ganėtinai įdomi. Bulvių traškučiai buvo išrasti atsitiktinai...

Rinkodara  Analizės   (4,57 kB)

Jaunesnysis mokyklinis amžius – tai laikas, kai vaikai sparčiai auga, bręsta fiziškai ir psichiškai. Šiuo laikotarpiu vaikai itin imlūs, smalsūs, norintys pažinti visą pasaulį. Todėl turime sudaryti palankias sąlygas asmenybei formuotis, fizinėms ir psichinėms vaiko galioms plėtotis, tautos kultūros pradmenims ir dvasinėms vertybėms priimti. Yra nustatyta, kad laikui bėgant dėl kasdieniniame gyvenime susidarančios įtampos mažėja daugelio vaikų fizinis aktyvumas ir pajėgumas.

Pedagogika  Diplominiai darbai   (4,56 kB)

Paslaugų savybės. Tradicinio ir paslaugų marketingo skirtumai pagal J. Shaw. Paslaugų ir prekių skirtumai pagal Christopher H. Lovelock. Paslaugų ir gaminių (prekių) marketingo paskirties palyginimas (iš Lietuvos ūkio žurnalo). Paslaugų ir gaminių (prekių) marketingo tyrimų skirtumai. Esminiai paslaugų ir fizinių prekių skirtumai. Paslaugų ir materialiųjų prekių skirtumai.

Vadyba  Pagalbinė medžiaga   (15 psl., 25,37 kB)