Apklausa
Kokią specialybę rengiatės studijuoti?
Referatai, kursiniai, diplominiai
Elektrolizės taikymas
2009-08-25
Elektrolitų vandeniniuose tirpaluose ir lydaluose laisvieji elektros krūviai atsiranda suskilus neutralioms molekulėms į teigiamuosius ir neigiamuosius jonus. Jonams judant elektriniame lauke, pernešama medžiaga. Šis procesas plačiai taikomas praktikoje. Elektrolizė daugiausia taikoma technikoje įvairiems tikslams. Elektrolizės būdu vieno metalo paviršius padengiamas plonu kito metalo sluoksniu (nikeliavimas , chromavimas , variavimas ir kt. ). Ši tvirta danga apsaugo paviršių nuo korozijos.
Elektrolizės dėsnis
2009-08-25
Elektrolizės dėsnis. Faradėjaus dėsnis. Elektros krūvio nustatymas. Elektros "atomų" atradimas. Vykstant elektrolizei, ant elektrodų nusėda medžiaga. Nuo ko priklauso per tam tikrą laiką nusėdusios medžiagos masė atsako elektrolizės dėsnis.
Geležis
2009-08-24
Geležies gavimas. Geležies cheminės savybės. Geležies oksidai ir hidroksidai. Istorinė apžvalga. Geležis yra ketvirtasis pagal paplitimą Žemės plutos elementas – Žemės plutoje jos yra 4,7% masės. Gryna geležis sutinkama labai retai. Kai kurie meteoritai sudaryti iš geležies. Grynos geležies aptikta Mėnulio grunte. Manoma, kad daugiausiai geležies (kartu su nikeliu) yra Žemės branduolyje.
Cheminės rūgštys
2009-08-20
Mainų reakcijų vykimo sąlygos. Reakcijos vyksta iki galo trim atvejais: kai susidaro mažai oksiduojanti medžiaga (pvz. H2O); kai susidaro netirpi medžiaga (netirpus hidroksidas, netirpi druska); kai išsiskiria dujos. Medžiagos, kurios išlydytos arba ištirpintos sudaro jonus, vadinamos elektrolitais. Jų tirpalai ir lydalai yra laidūs elektros srovei. Skirstomi į stipriuosius ir silpnuosius. Stiprieji - visiškai disocijuoja į jonus. Stipriųjų klasei priklauso druskos, šarminių ir šarminių žemės metalų hidroksidai bei stirpios rūgštys. Silpnieji - menkai jonizuojasi.
Jonai
2009-08-17
Vieno atomo elektronai gali pereiti kitam atomui. Tuomet susidaro teigiamieji ir neigiamieji jonai. Elektrostatinės traukos jėgos tarp susidariusių jonų vadinamos joniniu ryšiu. Priešingo ženklo jonai traukia, o tokio pat stumia vieni kitus. Kad traukos ir atostūmio jėgos kompensuotų vienos kitas, jonai išsidėsto tam tikra sistema, vadinama joniniu kristalu. Susidaręs junginys vadinamas joniniu junginiu.
Atomai
2009-08-17
Erdvės dalis, kurioje rasti elektroną yra didžiausia tikimybė, vadinama elektrono orbitale. Valentiniai elektronai - elektronai, orbitalėse turintys didžiausią energiją. Periodai - periodinės elementų lentelės horizontalios eilės, grupės - vertikalūs stulpeliai. Periodo numeris sutampa su elektronų sluoksnių skaičiumi. Bendros metalų savybės: metalai linkę atiduoti valentinius elektronus ir virsti teigiamais jonais. Dauguma metalų reaguoja su rūgštimis, o metalų oksidai ir hidroksidai - su rūgštimis arba rūgštiniais oksidais ir sudaro druskas.
Nesočių angliavandenilių nustatymas
2009-08-12
Naftoje ir gamtinėse dujose nesočių angliavandenilių praktiškai nėra. Jie atsiranda naftos ir naftos produktų perdirbimo metu. Nesotūs angliavandeniliai yra labai svarbi žaliava organinei sintezei. Skiriamos dvi procesų grupės, kurių metu atsiranda nesotūs junginiai: procesai, kuriuose nesotūs angliavandeniliai gaunami kaip šalutiniai produktai; specialūs procesai alkenams, alkinams ir polienams gauti.
Nustatyta, kad n-struktūros alkanai su karbamidu sudaro kristalinius prisijungimo produktus, kurie vadinami aduktais ar kompleksais. Izoalkanai, cikloalkanai, arenai tokių ryšių nesudaro.
Funkcinių grupių buvimas n-alkano grandinėje nekliudo komplekso susidarymui, todėl atitinkami karbamidiniai kompleksai gali būti su n-struktūros karboninėmis rūgštimis, esteriais, halogenidais, ketonais, alkoholiais, ir kt. n-alkanų dariniais.
Vykdant daugelį cheminių technologinių procesų, reaguojančios medžiagos yra skirtingų fazių. Tokie procesai vadinami heterogeniniais. Kiekvienam heterogeniniam procesui būdingos kelios stadijos – greta viena kitos ar kelių cheminių reakcijų – cheminių stadijų – yra fizikinės stadijos, pvz., difuzija. Stadija, kurios greitis žymiai mažesnis už kitų stadijų greitį, vadinama limituojančia. Žinant limituojančią stadiją, labiausiai efektyvūs tokie pakeitimai, kurie pagreitina šią proceso stadiją.
Kaučiukas
2009-08-06
Kaučiuko, kuris yra pagrindinė gumos sudedamoji dalis, reikšmė liaudies ūkyje labai didelė. Labai didelių ir vis didėjančių kaučiuko kiekių reikia automobilių, aviacinei ir traktorių pramonei. Didelis jo kiekis sunaudojamas pavariniams diržams ir transporterių juostoms, guminėms žarnoms, elektroizoliaciniams dirbiniams, gumuotiems audiniams, plataus vartojimo reikmenims, sanitarijos bei higienos ir daugeliui kitų dirbinių gaminti.
IA ir IIA grupės elementai
2009-08-03
IA ir IIA grupių metalų elektroninė sandara yra tokia, kad norėdami įgyti artimiausių intertinį dujų elektroninį apvalkalą, jie turi atiduoti savo valentinius elektronus. Vykstant oksidacijos, redukcijos reakcijoms, šie metalai būna tik reduktoriais. IA grupės metalai yra gana minkšti. Lydymosi temperatūros tankiai maži. Temperatūros grupėse kylant aukštyn didėja, tankiai - mažėja. IIA grupės metalų fizikinės savybės: kietesni už šarminius metalus, lydymosi temperatūra aukštesnė, tankiai didesni.
Organinės molekulės
2009-07-17
Nukleorūgštys. DNR struktūra. Angliavandeniai. Baltymai. Peptidinė jungtis. Baltymo struktūros. Lipidai.
Druskų hidrolizė
2009-07-16
Druskų hidrolizės pokytis. Temperatūros įtaka druskų hidrolizei. Atlikau sekančių druskų hidrolizės reakcijas: NaCl, AlCl3, CuSO4, Al2(SO4)3, Na2CO3, CH3OONa, Na3PO4. Į mėgintuvėlį įbėriau 0.5 g druskos ir ją tirpinau 1 ml distiliuoto vandens. Druskai ištirpus patikrinau raudonu ir mėlynu lakmusu tirpalo reakciją (ant švarios baltos plokštelės paklojau suvilgdytus distiliuotame vandenyje lakmuso gabalėlius dviem eilėm, ir stikline lazdele užlašinau po lašą druskos tirpalo).
Druskų hidrolizė
2009-07-16
Druskų hidrolizės pokytis. Temperatūros įtaka druskų hidrolizei. Atlikau sekančių druskų hidrolizės reakcijas: NaCl, AlCl3, CuSO4, Al2(SO4)3, Na2CO3, CH3OONa, Na3PO4. Į mėgintuvėlį įbėriau 0.5 g druskos ir ją tirpinau 1 ml distiliuoto vandens. Druskai ištirpus patikrinau raudonu ir mėlynu lakmusu tirpalo reakciją (ant švarios baltos plokštelės paklojau suvilgdytus distiliuotame vandenyje lakmuso gabalėlius dviem eilėm, ir stikline lazdele užlašinau po lašą druskos tirpalo).
Periodinė cheminių elementų sistema
2009-07-13
Atrandant naujus elementus ir tiriant jų bei jų junginių savybes, buvo sukaupta daug faktų, kuriuos būtinai reikėjo susisteminti. Pirmaisiais elementų sisteminimo bandymais galima laikyti elementų grupavimą pagal bendras jų savybes. Štai buvo nustatyta, jog ryškiausiomis bazinėmis savybėmis pasižymi elementų, pavadintų šarminiais, junginiai, o rūgštinėmis - halogenų junginiai. Nė vienas cheminių elementų klasifikavimo bandymas neišaiškino jų išsidėstymo svarbiausio dėsningumo, ir todėl vis nebuvo natūralios sistemos, apimančios visus cheminius elementus bei rodančios jų panašumų ar skirtumų esmę. Tą uždavinį išsprendė D. Mendelejevas.
Vandenilis
2009-07-13
Vandenilio gavimas. Vandenilio fizikinės ir fiziologinės savybės. Vandenilio cheminės savybės. Vandenilis gamtoje. Vandenilio naudojimas. Vandenilis kaip Litis, Natris, Kalis, Rubidis, Cezis ir Francis yra 1A grupės elementas. Visi 1A grupės elementai yra metalai išskyrus vandenilį. Vandenilis yra nemetalas. Geriausiai žinomas ir labiausiai paplitęs junginys yra vanduo HO. Vandenilis - pačios lengviausios, bet gana sunkiai suskystinamos dujos.
Stambiamolekuliniai junginiai
2009-07-13
Stambiamolekuliniai junginiai. Svarbiausi fenoplastai. Svarbiausių polimerų apžvalga. Sintetiniai kaučiukai. Pagrindinės sintetinių kaučiukų rūšys. Vykstant polimerizacijos reakcijoms, susidaro stambiamolekuliniai junginiai, vadinami polimerais. Medžiagos, iš kurių gaunami polimerai, vadinamos monomerais, o polimerų molekulės - makromolekulėmis.
Tirpalai ir jų savybės
2009-07-10
Tirpalo samprata. Skysčių bei dujų tirpalai. Kietieji tirpalai. Kaip užšąla tirpalai. Tirpalų virimas. Pasūdytą sultinį išmaišius šaukštu, druskos neliks nė pėdsako. Nereikia galvoti, kad jos kruopelės paprasčiausiai nematomos plika akimi. Druskos kristalėlių jokiais būdais nepavyks rasti, nes jie ištirpo. Įbėrę į sultinį pipirų, tirpalo negausime. Nors ir parą maišytume, mažytės juodos kruopelytės neišnyks.
Azotas
2009-07-09
Azotas yra leidžiamas į krūtinės ląstą. Kartais pumpuojamas į automobilio padangas. Apsaugo nuo gumos susidėvėjimo. Naudojamas bendzino saugyklose. Naudojamas paveikslų saugyklose dėl oro poveikio. Daugiausia naudojama amoniako gamyboje.
Branduolinė energija
2009-07-09
Branduolinės elektrinės Europoje pagamina 35 % elektros energijos: saugiai, patikimai ir neteršdamos atmosferos. Jos sumažina priklausomumą nuo importinio kuro, ypač netikėtų tiekimo trikdžių arba kainų augimo atvejais. Neskleidžia šiltnamio efektą ir rūgščius lietus sukeliančių dujų. Vaidina lemiamą vaidmenį tarptautinėse pastangose ribojant anglies dvideginio emisiją ir kovojant su globaliniu atšilimu. Europos Sąjungoje branduolinės energijos sektoriuje dirba per 400.000 aukštos kvalifikacijos darbuotojų.
Nafta
2009-07-09
Nafta (gr. ναφθα, turkų kalba – neft; kilmė siejama su akadų napatum – užsiliepsnoti, užsižiebti) – Žemės plutoje susidaręs degus skystis, aliejaus konsistencijos. Randama nuosėdinės kilmės akytose uolienuose, įsisunkusi į smėlį, smiltainį, klintį. Vienas iš svarbiausių gamtinių išteklių. Naftos spalva pasitaiko labai įvairi. Gamtoje labiausiai paplitusi tamsiai rudos ir juodos spalvos su žalsvu atspalviu (tokios spalvos būna beveik visų kontinentų) nafta. Rečiau pasitaiko šviesiai rudos ir geltonos spalvos nafta. Tankis yra svarbus naftos fizikinis rodiklis.
Tipinės struktūros chemijoje
2009-07-09
Kuriant sruktūrų algebrą kaip sistemotyros dalį svarbu ją sukurti taip, kad galėtume ją taikyti realiai egzistuojačių struktūrų aprašymui bei nagrinėjimui. Labai plačią ir svarbią struktūrų klasę sudaro cheminių junginių struktūros, o cheminės reakcijos pateikia labai plačią operacijų su struktūromis aibę. Tokių struktūrų ir operacijų nagrinėjimas yra svarbi sudedamoji struktūrų algebros kūrimo empiriniu indukciniu būdu dalis ir vienas pagrindinių šio mano referato tikslų.
4A grupės metalai: alavas ir švinas
2009-07-09
4A grupės elementų savybės didėjant atominiam numeriui keičiasi labai stipriai. Du paskutinieji grupės nariai - alavas ir švinas - yra metalai. Germanį kartais vadina pusmetaliu. Pirmieji grupės nariai - anglis ir silicis - yra nemetalai. Germanis ir silicis yra puslaidininkiai. Panagrinėję duomenis lentelėje 15-1 pastebėsite, kad alavas ir švinas yra labai panašūs vienas į kitą.
Chemijos pramonė Lietuvoje yra sutelkta keliose stambiose gamyklose: „Lifosa” Kėdainiuose ir "Achema" Jonavoje, kurios gamina trąšas, "Akmenės cementas" ir "Mažeikių nafta", "Panevėžio stiklas" bei farmacijos įmonės "Sanitas" ir "Endokrininiai preparatai" Kaune. Tačiau būtent didžiausios ir pavojingiausios chemijos įmonės labiausiai ir rūpinasi savo saugumu, norėdamos išsaugoti gerą reputaciją.
Atmosferos tarša
2009-07-09
Kadaise, prieš keletą šimtų metų Žemę galima buvo pavadinti švaria ir gyvybei tinkama planeta. Čia buvo stabili ir „žmogiška“ atmosferos sudėtis (78.08% azoto dujų, 20.95% deguonies, 0.934% argono, šiek tiek CH4 , O3 , H2S, CO, SOx , NOx, nuo 1 iki 4% vandens garų ir tik apie 0.02% anglies dioksido), vientisas ir proporcingas ozono sluoksnis, buvęs maždaug 25 km aukštyje nuo paviršiaus patikimai sulaikydavo ultravioletinę saulės spinduliuotę, o vidutinė planetos temperatūra tebuvo apie 15 laipsnių Celsijaus...
Metalai
2009-07-09
Cheminėse reakcijose metalai tik atiduoda elektronus ir oksiduojasi, kitaip tariant, jie yra reduktoriai. Metalų redukcinės savybės skirtingos. Kuo mažesnis metalo standartinis potencialas, tuo metalas aktyvesnis ir stipresnis reduktorius. Metalų aktyvumas nustatomas įvairiomis reakcijomis, tarp jų metalų išstūmimo kitais iš jų druskų tirpalų reakcijomis. Pavyzdžiui, įmetus Zn gabaliuką į tirpalą, vyksta reakcija: Įmetus Pb gabalėlį į druskos tirpalą, reakcija nevyksta.
Maisto medžiagos
2009-07-09
Maisto medžiagas galima skirstyti į penkias pagrindines grupes: Riebalus, angliavandenius, baltymus, mineralines medžiagas, vitaminus. Riebalai - labai koncentruotos energijos šaltinis, jie dalyvauja daugelyje organizmo cheminių reakcijų. Jie yra glicerolio ir karboksirūgščių esteriai. Riebalų šaltinis angliavandeniai. Angliavandeniai – pagrindinis energijos šaltinis.
Nanomedžiagų gamyba ir panaudojimas
2009-07-09
Nanotechnologija yra vadinama ateities technologija, tai turbūt labiausiai šiai dienai pažengusi technologija, nes pasiekia teorinį tikslumo lygį, kuris yra molekulės ar atomo dydžio. Gamybos pramonėje galėtume išskirti dvi tarpusavyje susijusias atšakas: miniatiūrizavimo linkme ir labai tikslios gamybos linkme.
Chemijos nagrinėjimas
2009-07-09
Aliuminis - lengvas metalas. Gryno gamtoje nerandama, nes jis chemiškai labai aktyvus. Aliuminis jau nuo senovės yra naudojamas įvairiai. Prieš 2000 egiptiečiai ši metalą pradėjo naudoti papuošalams gaminti, nes jis buvo lengvai lydomas, ir lengvai apdirbamas. Tai labiausiai Žemės plutoje paplitęs metalas, sudaro 8,05% jos masės. Aliuminis vienas lengviausių metalų, plastiškas, lydus, gerai praleidžia elektra ir šilumą, yra geras laidininkas, todėl jis yra labai dažnai naudojamas laiduose.
Maisto medžiagos
2009-07-09
Maistas teikia žmogui energijos, reikalingos augti, fiziniam aktyvumui (darbui) ir gyvybinėms organizmo funkcijoms (kvėpavimui, kraujo cirkuliacijai, virškinimui, nuolatinei kūno temperatūrai palaikyti, mąstyti). Be to, maistas aprūpina organizmą statybinėmis medžiagomis.
